Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1706-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2S-1706-230/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
L. B., R. A.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1706-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01733-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4848-329/2013 pagal pareiškėjų L. B. ir R. A. prieštaravimus dėl turto arešto akte vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00059 nurodyto areštuoto turto įkainojimo – sprendimo turto vertei nustatyti kviesti ekspertą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – antstoliui Raimundui Stanislauskui, „Swedbank“ akcinei bendrovei, V. B..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos (skolininkės, areštuoto turto savininkės) pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl 2013-01-21 turto arešto akte vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00059 nurodyto turto įkainojimo – sprendimo areštuoto turto, esančio Ievos kalno g. 10, Neringos m., vertei nustatyti kviesti ekspertą ir įkainoti šį turtą, remiantis 2011-12-13 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaita Nr. LLO-11219 ir turtą įkainoti 41 000 Lt.

Nurodė, kad jų manymu nėra jokios būtinybės kviesti ekspertą areštuoto turto vertei nustatyti, kadangi jau anksčiau buvo atliktas šio turto rinkos bei likvidacinės vertės nustatymas, jį atliko kvalifikuoti ekspertai ir 2011-12-13 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-11219 pateikė išvadas, jog areštuoto turto likvidacinė vertė yra 41 000 Lt. Areštuotose patalpose yra įkurta bendrija, tarp bendrijos narių bendru žodiniu susitarimu yra pasidalintos bendro naudojimo patalpos, tarp bendrijos narių besitęsiantys ginčai stabdo patalpų įteisinimą, todėl mano, kad, atsižvelgiant į apsunkinimus, susijusius su areštuotu turtu, mažai tikėtina, jog areštuotą turtą vargu ar pavyktų parduoti už didesnę kainą. Be to, nepagrįstai būtų vilkinamas išieškojimo procesas, kas apsunkintų ne tik skolininkų, bet ir išieškotojo padėtį. Teigė, kad dėl tebesitęsiančios ekonomikos krizės nekilnojamojo turto kainos yra sumažėjusios, todėl nustatyta turto likvidacinė vertė - 41 000 Lt yra reali, atitinka faktinę situaciją ir šiuo metu vyraujančias nekilnojamojo turto rinkos kainas.

Antstolis R. Stanislauskas 2013-02-01 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00059 atsisakė priimti skolininkių prieštaravimus dėl 2013-01-21 turto arešto akte nurodyto areštuoto turto įkainojimo – sprendimo turto vertei nustatyti kvieti ekspertą, atsisakė įkainoti areštuotą turtą 41 000 Lt, remiantis 2011-12-13 UAB „Lituka“ ir Ko vertės nustatymo ataskaita, ir prieštaravimus perdavė Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prieštaravimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0070/13/00059 duomenimis, nustatė, kad antstolis R. Stanislauskas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3652-144/2012 dėl 47 389,48 EUR skolos, sutartinių metinių palūkanų nuo kredito sumos (43 643,32 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų R. A., L. B., V. B. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) 1604/2542 dalimi nuosavybės teise priklausančią R. A. ir 938/2542 dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią L. B., ir V. B.. 2013-01-21 turto arešto aktu buvo areštuotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statinys, esantys (duomenys neskelbtini) nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Skolininkės R. A. ir L. B. pateikė prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodyto turto įkainojimo būdo, pridėdamos 2011-12-31 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-11219, kurioje nurodyta, kad likvidacinė šio turto vertė yra 41 000 Lt. Teismas nurodė, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Iš skolininkų išieškotojo „Swedbank“, AB naudai be sutartinių ir procesinių palūkanų yra išieškoma 47 389,48 EUR (atitikmuo litais – 163 626, 36 Lt), todėl siekiant maksimaliai užtikrinti išieškotojo interesus bei nepažeisti skolininkų interesų, svarbus areštuoto turto įvertinimas, atitinkantis rinkos vertę. Teismas sutiko su antstolio ir suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad 2011 metų pabaigoje atliktas turto vertinimas yra pakankamai senas ir sprendė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą ir siekdamas maksimaliai patenkinti išieškotojo interesus, taip pat nepažeisti skolininko interesų, antstoliui kylant abejonių dėl areštuoto turto vertės, pagrįstai pasinaudojo CPK 681 str. 1 d. numatyta galimybe ir 2013-01-21 turto arešto akte numatė, kad areštuojamo turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Teismas pareiškėjų argumentus, jog areštuotą turtą vargu ar pavyktų parduoti už didesnę kainą dėl vykstančių nesutarimų tarp bendrijos narių ir patalpų neįteisinimo, atmetė, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prieštaravimus patenkinti ir įkainoti areštuotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini(, remiantis 2011-12-13 UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-11219. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, grįsta antstolio ir kreditoriaus argumentais, kad pareiškėjų pateiktas areštuoto turto vertinimas yra pakankamai senas ir vertinime nurodyta turto vertė kelia abejonių, todėl antstolis pagrįstai 2013-01-21 arešto akte numatė kviesti ekspertus areštuojamo turto vertei nustatyti. Pareiškėjos įsitikinimu, nei CPK 681 straipsnis, nei jokia kita proceso teisės norma nenustato antstoliui pareigos areštuojamam turtui įkainoti kviesti ekspertą. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, turto įkainojimas yra antstolio prerogatyva ir tik tais atvejais, kai antstolio turimų žinių ir (arba) duomenų apie analogiško turto kainas toje vietoje nepakanka, arba su antstolio atliktu įkainojimu nesutinka skolininkas ar išieškotojas, arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstoliui atsiranda pareiga kreiptis į ekspertus turto kainai nustatyti. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo kviesti ekspertus, kadangi areštuoto turto vertinimas atliktas ir kvalifikuotų ekspertų nustatyta jo likvidacinė vertė 41 000 Lt, bei rinkos vertė 58 000 Lt, kurios yra realios, atitinkančios tiek faktinę situaciją, tiek šiuo metu vyraujančias kainas nekilnojamojo turto rinkoje. Be to, turto vertinimas atliktas, atsižvelgiant ir įvertinant 2008 metais šalyje prasidėjusios ekonominės krizės, lėmusios spartų nekilnojamojo turto kainų kritimą, padarinius (nekilnojamojo turto kainų kritimas apie 30 proc. pripažintas visiems žinoma aplinkybe). Todėl šiuo metu dėl vis dar besitęsiančio nuosmukio nekilnojamojo turto rinkoje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad turto vertė iki antstoliui priimat patvarkymą būtų pasikeitusi. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę teisingam turto įkainojimui ir realios vertės nustatymui, kadangi tarp bendrijos narių tebesitęsiantys nesutarimai ir ginčai stabdo patalpų padalinimo projekto rengimą ir leidimo jas įteisinti gavimą, todėl mažai tikėtina, kad dėl šių apsunkinimų turtą pavyktų parduoti už didesnę kainą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo ,,Swedbank“, AB atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad 2011 metais atliktas turto vertinimas yra pakankamai senas, todėl antstoliui sukėlė pagrįstą abejonę dėl parduodamo turto šios dienos rinkos vertės. Akivaizdu, kad dėl priverstinai parduodamo turto kainos yra kilęs ginčas, todėl antstolio veiksmai siekiant nustatyti turto kainą yra logiški ir teisingi. Atsiliepime nurodoma, kad skolininkių veiksmai yra nesąžiningi, prieštaravimai reiškiami nepagrįstai, kadangi jos pačios turėtų būti suinteresuotos turto pardavimo kuo didesne kaina ir tokiu būdu sumažinti savo įsipareigojimus kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00059 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos nutartį dėl 47 389,48 EUR skolos, sutartinių metinių palūkanų nuo kredito sumos (43 643,32 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų R. A., L. B., V. B. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. Antstolio 2013-01-21 turto arešto aktu areštuotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statinys, esantys (duomenys neskelbtini). nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Pareiškėjos (skolininkės) pateikė prieštaravimus dėl antstolio sprendimo kviesti ekspertus ir prašė įkainoti areštuotą turtą, remiantis 2011-12-13 UAB ,,Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-11219 nurodyta likvidacine turto verte - 41 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prieštaravimus atmetė, motyvuodamas tuo, jog iš skolininkų išieškotojo naudai be sutartinių ir procesinių palūkanų yra išieškoma 47 389,48 EUR (atitikmuo litais – 163 626, 36 Lt), todėl maksimaliai užtikrinant išieškotojo interesus bei nepažeidžiant skolininkų interesų ir siekiant, kad areštuoto turto įvertinimas atitiktų rinkos vertę, antstolis pagrįstai, remdamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, 2013-01-21 turto arešto akte numatė kviesti ekspertus turto vertei nustatyti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teigia nėra jokio pagrindo kviesti ekspertus, kadangi areštuoto turto vertinimas atliktas kvalifikuotų ekspertų ir nustatyta, kad jo likvidacinė vertė - 41 000 Lt, rinkos vertė - 58 000 Lt, kurios yra realios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo argumentai negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nurodoma, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Nagrinėjamu atveju turto arešto akte turto vertė nenurodyta, todėl jai nustatyti taikytina CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo negalima sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad nei CPK 681 straipsnis, nei jokia kita proceso teisės norma nenustato antstoliui pareigos areštuojamam turtui įkainoti kviesti ekspertą. Antstoliui pačiam negalint tinkamai nustatyti areštuojamo turto vertę, jam lieka tik nurodytoje teisės normoje numatyta galimybė tą padaryti, paskiriant ekspertizę, ir ši antstolio teisė tampa ir pareiga, kadangi areštuotas turtas turi būti įvertintas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjų prieštaravimuose dėl antstolio 2013-02-01 arešto akte priimto sprendimo kviesti ekspertus areštuojamo turto vertei nustatyti išdėstytų argumentų pagrįstumo, kadangi šio patvarkymo priėmimo dieną antstoliui nebuvo žinomas nekilnojamojo turto įkainojimas, atitinkantis rinkos kainą. Apeliantės dėstomos aplinkybės ir argumentai, kad UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta nekilnojamojo turto likvidacinė vertė - 41 000 Lt, rinkos vertė - 58 000 Lt yra reali, atmestini, kadangi grindžiami pareiškėjų pateikta UAB „Lituka“ ir Ko nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma, surašyta 2011-12-09, taip pat nėra duomenų, kad turtas jį vertinant būtų apžiūrėtas (vykdomosios b. l. 18-19). Tuo tarpu vykdomasis dokumentas įsiteisėjusios hipotekos skyriaus nutarties pagrindu pradėtas vykdyti 2013-01-17 (vykdomosios b. l. 10), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2011-12-09 iki 2013-01-17 galėjo pasikeisti turto rinkos vertė, ir šios abejonės gali būti pašalintos tik paskyrus ekspertizę. Apeliantės nuorodos į rinkos pokyčius dėl ekonominės krizės, kaip visuotinai žinomos aplinkybės, neturi jokios reikšmės, kadangi šiuo atveju yra svarbios ne tam tikros bendros tendencijos nekilnojamojo turto rinkoje, o konkretaus nekilnojamojo turto rinkos kaina. Nereikšmingi ir apeliantės skundo argumentai, jog tarp bendrijos narių tebesitęsiantys nesutarimai ir ginčai stabdo patalpų padalinimo projekto rengimą ir leidimo jas įteisinti gavimą, todėl mažai tikėtina, kad dėl šių apsunkinimų turtą pavyktų parduoti už didesnę kainą, kadangi tai tėra tik prielaidos, o paskirta ekspertizė, nustatydama rinkos kainą, tai taip pat galės įvertinti. Be to, pažymėtina, kad, parduodant skolininkės turtą, jos interesus geriausiai apsaugo būtent tinkamas parduodamo turto rinkos kainos nustatymas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių interesų pusiausvyra vykdymo proceso nebuvo pažeista, ir pirmosios instancijos teismas procesas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė