Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-655-1009/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
A20.-655-1009/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00692-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
  • 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A20.-655-1009/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00692-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,

garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis dalyvaujant užsieniečiui, kurio atžvilgiu prašoma paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, Irako Respublikos pilietei N. R. K. A., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei,

vertėjams Y. G., H. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo Irako Respublikos pilietei N. R. K. A. ir jos nepilnamečiams vaikams Q. J. J., L. J. J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teisme 2022 m. gegužės 24 d gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Institucija) teikimas, kuriuo prašoma paskirti Irako Respublikos pilietei N. R. K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiams vaikams Q.J. J., gim. (duomenys neskelbtini), L. J. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsieniečių šeima) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre – nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams.

Teikime nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 2 d. 00.26 val. sulaikė iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusius užsieniečių šeimą. 2021 m. spalio 21 d. VSAT pareigūnai iš N. R. K. A. priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jos šeimai ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, užsieniečių šeima nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. 2021 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas užsieniečių šeimos atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M35714 nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsieniečių šeimą iš Lietuvos Respublikos, pavedant sprendimą vykdyti VSAT, tačiau su šiuo sprendimu užsieniečių šeima nesutiko ir jį apskundė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kurios sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. Nr. 21M35714 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. Nesutikdami su šiuo sprendimu, užsieniečių šeima skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi užsieniečių šeimos skundą atmetė. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus apgyvendinti užsieniečių šeimą (duomenys neskelbtini) priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi N. R. K. A. akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė juos sulaikius, taip pat užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, užsieniečių šeimos teisinis statusas pasikeitė, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7 ir 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 5 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą patenkinti ir paskirti Irako Respublikos pilietei N. R. K. A. ir jos nepilnamečiams vaikams Q. J. J., L. J. J. J., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre – nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kadangi netaikant judėjimo laisvės apribojimų kyla užsieniečių šeimos pasišalinimo rizika. Ji papildomai paaiškino, jog duomenų apie užsieniečių šeimos padarytus pažeidimus nėra. Nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimai apgyvendinti užsieniečių šeimą (duomenys neskelbtini) priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nebegalioja, kadangi pasikeitė užsieniečių teisinė padėtis.

Nepilnametis užsienietis Q. J. J. paaiškino, kad nori, jog jam nebūtų varžomas judėjimas.

Užsienietė N. R. K. A. paaiškino, kad jau beveik metus laiko ji su vaikais yra uždaryta centre, kas sunkina psichologinę būseną, ji negali paaiškinti vaikams, kodėl kiti gali išeiti iš centro, o jos vaikai negali.

Šalies argumentai

Užsieniečių atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka teismo posėdžio metu su teikimu sutiko iš dalies, prašė netaikyti judėjimo laisvės ribojimų visiems asmenims, kadangi tarptautiniai teisės aktai numato, kad šeimoms su nepilnamečiais vaikais, nebūtų taikomos tokios laisvės suvaržymo priemonės, o institucija nepateikė duomenų, kad užsieniečių šeima būtų mėginusi pabėgti, arba būtų padariusi teisės aktų pažeidimų. Atstovas nurodė, kad užsieniečių šeimos judėjimo laisvė yra ribojama jau daugiau nei dešimt mėnesių, tačiau vaikai yra priskiriami ypač pažeidžiamų asmenų grupei, todėl tolimesnis suvaržymų taikymas neturėtų būti taikomas, siekiant užtikrinti vaikų gerovę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies

Teikimo gavimo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Aptariamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat nėra saistomi socialiniais, ekonominiais ar kitais ryšiais su Lietuvos Respublika. Be to, jų atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl yra Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas sulaikymo pagrindas, įpareigojantis spręsti klausimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo.

Institucija teikimu prašo užsieniečiams taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą pabėgėlių priėmimo centre – nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Vis tik, šioje dalyje teismas sutinka su užsieniečių šeimos atstovo advokato argumentais, kad tokios judėjimo laisves varžančios priemonės taikymas neužtikrintų geriausių vaiko interesų. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad užsieniečių šeima, 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimais apgyvendinta (duomenys neskelbtini) priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų nevykdžiusi ar pažeidusi nustatytas sąlygas, nesilaikytų tvarkos. Šioje byloje taip pat nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir nors Institucijos atstovė nurodė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų galimai kiltų grėsmė, kad užsieniečiai gali pasišalinti, nes taip elgiasi kiti užsieniečiai, tačiau teismas pažymi, jog šioje konkrečioje byloje nėra duomenų apie tai, kad užsieniečių šeima būtų mėginusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, o taip pat ir Lietuvos Respublikos, ar kad būtų padariusi kitus teisės aktų pažeidimus, todėl negalima daryti išvados, kad nepritaikius judėjimo laisvės apribojimų būtų apsunkintas užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymas.

Pažymėtina ir tai, kad užsieniečiams priklausant pažeidžiamų asmenų grupei, apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus užsieniečių šeimai Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, toks sprendimas yra pakankamas ir proporcingas nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021, A-2498-520/2022, A-2594-552/2022, A-2595-602/2022). Formuojamoje teismų praktikoje akcentuojama, kad net ir užsieniečiams bei jų nepilnamečiams vaikams išvykus iš apgyvendinimo vietos Lietuvos Respublikoje į kitą Europos Sąjungos šalį, jie bus grąžinti atgal į apgyvendinimo vietą, nes jų identifikaciniai duomenys yra išsaugoti Europos Sąjungos duomenų bazėse.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad užsieniečių šeimos atžvilgiu yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nesant objektyvių duomenų apie užsieniečių šeimos keliamą grėsmę ir pasišalinimo galimybę, Institucijos teikimas tenkintinas iš dalies, Irako Respublikos pilietei N. R. K. A. ir jos nepilnamečiams vaikams Q. J. J., L. J. J. J. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įgyvendinta išsiuntimo iš šalies procedūra, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140²⁰ straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Paskirti Irako Respublikos pilietei N. R. K. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams Q. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), L.J. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje – 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įgyvendinta išsiuntimo iš šalies procedūra, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Sigita Kazlauskienė