Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2013-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1287-158/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-12-27
Bylos Nr.
1-1287-158/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Kaltinamasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1287-158/2013Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01642-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.; 2.10.1.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. bandė papirkti valstybės tarnautoją.

Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-10-12, apie 21.23 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei policijos pareigūnui paaiškinus jam, kad už kyšio davimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, M. T. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. V. tiesiogiai žodžiu pasiūlė neįvardintą pinigų sumą kaip kyšį. Tokiu būdu M. T. siekė neteisėtos policijos pareigūno veikos, vykdant tarnybinius įgaliojimus.

M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-12, apie 21.23 val., jis važiavo žmonai D. T. priklausančiu automobiliu „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini) Ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tą dieną jis buvo išgėręs porą butelių alaus. Pareigūnas patikrinęs dokumentus įtarė, kad jis yra neblaivus, todėl liepė išlipti iš savo automobilio ir ateiti prie tarnybinio automobilio, nes alkotesteriu reikalinga patikrinti girtumą. Kai nuėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės, jis pareigūnui sakė, kad gal nereikia. Policijos pareigūnas jam į tai atsakė, kad reikia patikrinti, ir davė pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytos 0,72 promilės. Pareigūnas nurodė sėsti į tarnybinį automobilį, nes bus surašomas ATP protokolas. Policijos pareigūnas paaiškino, kad protokolas bus surašytas už girtumą, be to, jis dar pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Prieš pradėdamas rašyti protokolą, pareigūnas paklausė, ar jam kviesti tralą kuris nugabens automobilį į stovėjimo aikštelę ar atvyks kas nors iš jo draugų patraukti jį nuo važiuojamosios dalies. Jis paprašė leisti išlipti iš automobilio ir paskambinti. Policijos pareigūnas jam leido išlipti. Jis paskambino ir susitarė, kad atvažiuotų paimti automobilį, tada priėjo prie tarnybinio automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių ir per atidarytą langą pareigūno paklausė, ar būtų galima kažkaip kitaip išspręsti šį klausimą. Policijos pareigūnas jam atsakė, kad ne, ir yra pildomas protokolas. Tada vėl policijos pareigūno paklausė, ar galima susitarti, kad nerašytų protokolo, jei taip, tai jo draugas priveš pinigų, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. Taip sakydamas tikėjosi, kad išvengs protokolo surašymo. Pareigūnas nesutiko. Jo policijos pareigūnas neįspėjo, kad dėl bandymo papirkti gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kai vyko pokalbis tarp jo ir pareigūno, kita pareigūnė, kartu dirbusi su kolega, visą laiką stovėjo lauke, stabdė kitus automobilius ir ji negalėjo girdėti to pokalbio (b.l. 36-37). Jis piniginėje teturėjo grynaisiais tik 20 litų, todėl ir sakė, kad gali tuoj kas nors privežti pinigus, nes manė, kad 20 Lt tikrai neužteks. Siūlydamas pinigus, sumos neįvardijo (b.l. 42-43).

Liudytojas K. V. parodė, kad 2013-10-12, apie 21.23 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, patikrinimui sustabdė automobilį „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotoju ir tikrinant dokumentus, pajuto stiprų alkoholio kvapą, kuris sklido vairuotojui iš burnos. Dėl to pastarąjį pakvietė prie tarnybinio automobilio bagažinės, kurioje buvo laikomas alkotesteris, blaivumui patikrinti. Prieš tikrinant, jis vairuotojo paklausė, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus. Šis atsakė, kad tą dieną išgėrė du butelius alaus. Alkotesteriu buvo nustatytas lengvas 0,72 promilių neblaivumo laipsnis. Po to, vyriškis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ATP protokolo surašymui. Prieš šiam įlipant į tarnybinį automobilį, M. T. buvo įspėtas, kad automobilio viduje bus daromas garso įrašas. Vairuotojo paklausė, ar jam kviesti tralą, kad nutemptų automobilį nuo važiuojamosios dalies, ar kas nors iš jo draugų atvyks jo pasiimti. Pastarasis paprašė leisti išlipti iš tarnybinio automobilio paskambinti. Pačiame automobilyje, kol sėdėjo, nieko nesiūlė. Pakalbėjęs telefonu, šis priėjo prie automobilio dešinės pusės vairuotojo durelių, kurių langas buvo atidarytas ir per atidarytą langą paklausė, ar galima susitarti. Jis to prašė apie porą kartų. Vairuotojui atsakė, kad už bandymą papirkti policijos pareigūną yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas dar kartą paprašė susitarti, teigė, kad tuoj atvažiuos draugas ir atveš pinigų už tai, kad nebūtų rašomas protokolas. Tikslios sumos neįvardijo, tik minėjo pinigus. Tada dar kartą paklausė vairuotojo, ar jis supranta, kad šie jo veiksmai yra neteisėti, jis atsakė kad supranta. M. T. buvo surašytas protokolas ir pristatytas į Klaipėdos m. 1 PK tolimesniam tyrimui dėl bandymo papirkti (b.l. 5-6).

Iš 2013-12-04 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas garso įrašas, darytas 2013-10-12 nuo 21.23 val. tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Garso įraše fiksuota, kaip policijos pareigūno prašoma susitarti ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už tai siūloma neįvardinta suma pinigų. Asmuo pareigūno du kartus įspėjamas dėl atsakomybės (b.l. 11-13).

Iš 2013-10-12 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad M. T. jis surašytas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b.l. 25-26).

Iš girtumo tikrinimo kvito matyti, jog 2013-10-12, 21.38 val. M. T. buvo nustatytas 0,72 ‰ girtumas (b.l. 30).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. T., būdamas neblaivus, tiesiogiai žodžiu siūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui K. V., siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus - kad pastarasis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo M. T. atžvilgiu. M. T. veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad siūlydamas kyšį policijos pareigūnui veikia neteisėtai, nors kelis kartus buvo įspėtas dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepaisant to, vis tiek siūlė kyšį, ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis siūlomo kyšio vertės tiksliai neįvardijo, kaip jis pats teigė, tikslios pinigų sumos, kurią ketino duoti pareigūnui, pats taip pat nebuvo numatęs, o su savimi turėjo tik 20 litų. Todėl, nesant jokių objektyvių duomenų, jog M. T. siūloma kyšio vertė būtų didesnė nei 1 MGL (130 Lt), visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

M. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (LR BK 12 str.), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Jos dydį nustatant, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į kaltinamojo pateiktą prašymą, baudos sumokėjimo terminas nustatytinas keturiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kadangi yra visos sąlygos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų taikymui, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – du kompaktiniai diskai, esantys vokuose, bylos gale, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę – 9 MGL (1170 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų)) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti galutinę bausmę – 6 MGL (780 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – du kompaktinius diskus, esančius vokuose bylos gale, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. T., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Zita Romanovaitė