Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-873-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
T-873-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56660-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. K.
Byla Nr. T-873-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56660-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 17 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. 91-89 nutarta taikyti nuteistajam J. K. (J. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. J. K. atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

J. K. nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 8 mėn. laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 2017 m. sausio 31 d. paskirtą bausmę.

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 30 d., pabaiga – 2018 m. birželio 28 d. Nuteistasis faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, pataisos namuose dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio naudojo fizinį smurtą prieš besilaukiančią sugyventinę), kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta iš dalies ir yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, kaltindamas nukentėjusiąją nederamu elgesiu. Bausmės vykdymas J. K. buvo atidėtas, tačiau priežiūros laikotarpiu jis nesilaikė nustatytų sąlygų – vartojo alkoholį. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo J. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo (nesilaikė probacijos nustatytų sąlygų). J. K. situaciją analizuoti stengiasi, tačiau tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Jo impulsų kontrolė patenkinama, priklausoma nuo situacinių veiksnių, gali būti įtakojama aplinkinių, suvartoto alkoholio kiekio. Nuteistasis turi smurtinio elgesio istoriją, kuri yra susijusi su alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis teigia, kad dabartinis nusikaltimas yra vienintelis atvejis, kai naudojo smurtą prieš kitą asmenį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad geba įžvelgti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Teisės pažeidėjas pripažįsta, jog spręsdamas problemas dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas, nes yra linkęs susikoncentruoti į pozityvias savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas negatyvias. J. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys (smurtavo šeimoje, nusikalto spontaniškai, nes būdamas išgėręs prarado savitvardą, neapgalvoja savo elgesio pasekmių ir pasirenka netinkamas sprendimo strategijas, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamo režimo reikalavimų).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 91-89.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 91-89 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė