- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1-349-673/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- J. P., V. Š.
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, kaltinamojo teigimu - (duomenys neskelbtini) II kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. lapkričio 4 d. apie 21.10 val., J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjęs į Kėdainių rajono savivaldybei priklausantį butą, patikėjimo teise valdomą UAB „Kėdainių butai“, esantį (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, tai yra be jokios priežasties du kartus kumščiu smogė J. P. į veidą, kuriam dėl kraujosruvos ir paviršutinės muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės Il-ro ir III-čio dantų išmušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 22.30 val., grįžęs prie to paties buto durų ir reikalaudamas bute buvusios V. Š. įleisti jį į butą, grasindamas išlaužti duris, du kartus spyrė į duris ir taip sulankstęs durų apkalą, UAB „Kėdainių butai“ padarė 369 Lt turtinę žalą bei sukėlė išgąstį V. Š. ir jos mažamečiam sūnui L. V., gim. 2010-10-04.
Kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas išgėręs alkoholio, pats savo valia, o ne pakviestas, įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas paauklėti, kad negertų šalia jo buto esančiame negyvenamame bute, išplūdo negražiais žodžiais ir sudavė du smūgius J. P. į veidą. Vėliau vėl atėjo į tą butą, nes norėjo pasikalbėti su V. Kai ji neatidarė durų ir pasakė jam negražius žodžius, du kartus spyrė į buto duris, pataikė ties viduriu, girdėjo, kad verkia vaikas. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Pasižada daugiau taip nebesielgti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiosios V. Š. apklausos protokolų (b.l.10-11, 12-13) matyti, kad ji patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku kažkas stipriai ėmė belstis į jos gyvenamojo buto, priklausančio savivaldybei, (duomenys neskelbtini) duris, sakė, kad ieško pažįstamo jaunuolio, grasino išlaužti duris, jei nebus įleistas. Suprato, kad tai iš matymo pažįstamo J. balsas, nes jis turi kalbos negalią. Kitų asmenų, jos manymu, nebuvo. Kai ji ėmė skambinti į policiją, pradėjo duris spardyti. Dėl to metalinės buto durys buvo sulankstytos ties viduriu. Dėl daužymosi į duris išsigando jos mažametis sūnus L. V., gim. 2010-10-04 (b.l.19), kuris labai verkė, išsigano ir ji pati. Durys po šio įvykio blogai užsidaro. Kokiu tikslu J. norėjo patekti į jos butą – nežino. Jaunuolis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisme V. Š. nurodė, kad ji labiausiai pyksta ant kaltinamojo dėl jos mažamečio vaiko išgąsdinimo, paaiškino, jog vaikas ir dabar bijo beldimo į duris.
Iš nukentėjusiojo J. P. apklausos protokolų (b.l.21-22, 23-24) matyti, kad jis patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku, jam būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo mažametį anūką L., kažkam klebenant buto duris, jis priėję buto duris atidarė galvodamas, kad grįžo sugyventinė su dukra iš parduotuvės, kai į butą užėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis vardu J., kuri turi kalbos negalią. J. klausė, ar bute yra jo draugas. Jam atsakius, kad čia nieko nėra, J. daiktą, panašų į ginklą, įrėmė jam į smilkinį. Palaikęs tą daiktą jis apsisuko eiti link durų. Sekė paskui J.norėdamas užsirakinti. Tuo metu J. atsisuko ir tarpduryje kumščiu sudavė jam du kartus į veidą, dėl ko išdaužė du dantis. J. išėjus į koridorių matė ir kitą nepažįstamą jaunuolį. Vėliau J. vėl sugrįžo, reikalavo jį įleisti, neįleidus grasino duris išlaužti, daužė duris, duris ties viduriu įlenkė. Su J. anksčiau jokių konfliktų neturėjo, jokiame bute jis negeria. Teisme J. P. nurodė, kad kaltinamasis į butą įėjo jį nuo buto durų nustūmęs, kad mažametis vaikas pamatęs jį sumušą verkė.
Liudytoja J. Š. patvirtino (b.l.50-51), kad aplinkybėse nurodytu laiku su dukra V. Š. grįžę iš parduotuvės rado namuose su mažamečiu vaiku paliktą sugyventinį J. sumuštą, jo lūpa buvo kruvina. Sugyventinis tada nieko nesakė. Kai dukra pradėjo migdyti vaiką, išgirdo beldimą į duris. Dukra klausė kas ten, už durų buvęs asmuo kalbėjo su kalbos defektu, todėl atpažino, jog tai Js. Anksčiau su juo jokių konfliktų neturėjo. J. reikalavo įleisti, dukra tai padaryti atsisakė, tada jis pasakė, kad jei neįleis, išlauš duris, pasigirdo smūgiai į duris. Buvo du stiprūs smūgiai, dėl kurių vaikas išsigando, pradėjo verkti. Dėl daužymosi ji taip pat išsigando, išsigando, kad J. gali duris išlaužti. Dukra paskambino į policiją. Atvykus policijai pamatė, kad durys yra įlenktos ties viduriu.
V. Š. J. P., kaip asmenį, spardžiusį jos gyvenamojo buto duris ir duris sulanksčiusį, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo metu (b.l.15-17).
Akistatos protokole (b.l.33-35) J. P. patvirtino, kad į butą užėjus J., mažametis vaikas sėdėjo kambaryje. Vaiko akivaizdoje J. jam į smilkinį įrėmė kažkokį daiktą, panašų į ginklą, buto tarpduryje jam sudavė du smūgius į veidą, dėl ko išmušė du dantis.
J. P. J. P., kaip asmenį, kuris jį sumušė ir išmušė du dantis, o vėliau daužė buto duris, atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo metu (b.l.30-31).
Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.28-29) Nr. G291/12(12) matyti, kad J. P. padaryti sužalojimai: kraujosruva ir paviršutinė muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės Il-ro ir III-čio dantų išmušimas, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu metu ir būdu. J. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.
Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos (b.l.36) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kėdainių rajono savivaldybei, kurį patikėjimo teise valdo UAB „Kėdainių butai“ (b.l.36, 42-44).
Iš UAB „Kėdainių butai pažymų (b.l.39,40,45,46-47) matyti, jog nesant galimybės durų pataisyti, būtina jas keisti, todėl durų atstatymas kainuos 905,88 Lt.
Iš asmens blaivumo testo rezultato (b.l.54) matyti, kad 2012-11-04 23:00:01 J. P. buvo nustatytas neblaivumas – 1.64 promilės.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, asmens atpažinimo protokolais, kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 4 d. apie 21.10 val., J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjęs į Kėdainių rajono savivaldybei priklausantį butą, patikėjimo teise valdomą UAB „Kėdainių butai“, esantį (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, tai yra be jokios priežasties du kartus kumščiu smogė J. P. į veidą, kuriam dėl kraujosruvos ir paviršutinės muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės Il-ro ir III-čio dantų išmušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 22.30 val., grįžęs prie to paties buto durų ir reikalaudamas bute buvusios V. Š. įleisti jį į butą, grasindamas išlaužti duris, du kartus spyrė į duris ir taip sulankstęs durų apkalą, UAB „Kėdainių butai“ padarė 369 Lt turtinę žalą bei sukėlė išgąstį V. Š. ir jos mažamečiam sūnui L. V., gim. 2010-10-04.
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – paprastai yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tačiau, jei veiksmai, atlikti privačioje vietoje, sutrikdė gyventojų rimtį, tai taip pat gali būti įvertinta BK 284 str. 1 d. kontekste (LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 2K-241/2009). Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės.
Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog J. P. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – be leidimo savavališkai įeinant į privačią gyvenamąją patalpą, ką kaltinamasis pripažino pats, teisme nurodė nukentėjusysis J. P., kurioje buvo ir mažametis vaikas, iš esmės be jokios priežasties mušant kitą žmogų, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo išmušti du dantys, nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurį sumuštą pamatęs vaikas išsigando ir verkė, kaip tai nurodė nukentėjusysis J. P.; toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, pakankamai vėlyvu laiku stipriai spardant buto duris ir jas sugadinant, kas šiuo atveju buvo padaryta viešoje vietoje – daugiabučio namo koridoriuje, girdint kitiems asmenims, kurie akivaizdžiai dėl to jautėsi sutrikdyti ir išgąsdinti, tame tarpe ir mažametis vaikas, kuris labai verkė, liko įsibaiminęs iki šiol, ką savo apklausose ir teisme nurodė nukentėjusieji V. Š., J. P., liudytoja J. Š., patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtino ir paties kaltinamojo parodymai, jog jis spardęs duris girdėjo verkiantį vaiką, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka be jokio leidimo užėjęs į privatų gyvenamąjį butą ir viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajam bus padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas ir viso to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamasis ne tik nukentėjusiesiems bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę ir girdėję žmonės buvo išgąsdinti, sutrikę, nukentėjusysis buvo sumuštas, sužalotas, jam sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas, į įvykio buvo vietą iškviesti policijos pareigūnai, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.
Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad J. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: neteistas, tačiau 2010-06-15 teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.); šiuo metu Kėdainių rajono apylinkės teismo žinioje yra dar viena neišnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.; kaip matyti iš registro pažymos (b.l.81), kaltinamojo atžvilgiu Kėdainių raj. PK atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., kur J. P. pripažintas įtariamuoju; nuo 2011 metų administracinėmis nuobaudomis viso nubaustas 3 kartus, tame tarpe vieną kartą už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.), dvi nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (b.l.91), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l.96,97), kaltinamojo teigimu mokosi, turi neįgalumą dėl kalbos defekto, darbingumas 40 procentų (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0477285, išduotas iki 2052-10-05)
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas teistumo neturinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, skiriant kaltinamajam įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d., į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Kardomoji priemonė. J. P. šioje byloje buvo sulaikytas 2012-11-05 (b.l. 56), paleistas 2012-11-06 (b.l. 57). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 73-75). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Civilinis ieškovas UAB „Kėdainių butai“ pareiškė 905,88 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys grindžiamas patikrinimo aktu, lokaline sąmata (b.l.45-47), buvo nustatyta, kad durų suremontuoti nėra galimybės, reikia jas keisti. Civilinio ieškovo reikalavimų pagrįstumą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos (b.l.5-9), iš kurių matyti fiksuotas turto sugadinimo faktas. Nukentėjusioji V. Š. savo parodymuose nurodė, kad po šio įvykio durys blogai užsidaro, reikia jas keisti, nes pataisyti nėra galimybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė žalą, kurią grindė rašytiniais dokumentais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pateikto reikalavimo atlyginti žalą ir žalos dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko, laiko, kad 905,88 Lt dydžio ieškinys yra realus, pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistinas civiliniam ieškovui, nes padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 304 - 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. P. 1) mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje; 2) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išsiimti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą).
Išaiškinti, kad J. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaityti J. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-05 iki 2012-11-06.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš J. P. 905,88 Lt (devynis šimtus penkis litus 88 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB „Kėdainių butai“.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.