Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas),

trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui L. V. ,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. patikslintą prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai pratęsti Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos (tvoros) padarinius Nr. PNSSP-20-160616-00024 – t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (tvorą) ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nustatė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą – iki 2016-12-16. Buvo nustatyta, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės, valstybinėje žemėje pastatyta apie 1,3 m. aukščio ir apie 32 metrų ilgio segmentinė su metaliniais stulpais tvora ant betoninės atraminės sienutės (sienutės plotis apie 20 cm, o aukštis žemiausioje vietoje apie 1,6 m), duotas privalomas nurodymas - nevykdyti jokių statinio (statinių) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2016-06-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriui pareiškėja pateikė prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, tikslu prisijungti prie turimo sklypo apie 81 kv.m. valstybinės žemės plotą. 2016-07-05 iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus buvo gautas atsakymas Nr. 70 2-2259, kuriame rašoma, kad nurodytas planuojamas prijungti apie 81 kv.m. laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatų, nes jis nėra įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir kelių (gatvių), ribojasi su valstybės žeme, kurioje yra nesuformuoti žemės sklypai, o VIII Forto žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas VĮ „Registrų centre“. Po to taip pat paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini)gatvė ir gatvės atkarpa, įsiterpusi tarp (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų ir besitęsianti iki namų, pažymėtų numeriais (duomenys neskelbtini), su aikštele gatvės pabaigoje, nėra įregistruota VĮ „Registrų centre“, jai nėra atlikti kadastriniai matavimai, nors visi minėtoje atkarpoje esantys namai yra įregistruoti „Registrų centre“ kaip (duomenys neskelbtini) gatvės namai. Šiai situacijai išsiaiškinti prireikė nemažai laiko.

Pabrėžė, kad Raudonų linijų plane matyti, kad suprojektuota kelio nuo (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa (iki (duomenys neskelbtini)) yra kaip pravažiavimas su pabaigoje esančia mašinų stovėjimo aikštele. Ši aikštelė yra gyvybiškai reikalinga kvartalo gyventojams, kadangi dauguma namų šildosi kietu kuru ir iškyla daug nepatogumų atsivežus kurą ir malkas. Pagausėjus transporto priemonių yra užstatomi pravažiavimai bei įėjimai ir atsiranda kliūtys gyventojams patekti į namus, pasiekti gyventojus greitosios pagalbos, gaisrinės automobiliams. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvių prieigose yra net įrengtos nuorodos į (duomenys neskelbtini)Fortą, kaip į lankytiną istorinį objektą, bet atvykę lankytojai neturi kur mašinos pastatyti. Atsižvelgiant į tai, mašinų stovėjimo aikštelė, numatyta planuose, būtina, ir ji turi būti anksčiau ar vėliau įrengta, nes reikalinga visiems kvartalo gyventojams, (duomenys neskelbtini)Forto lankytojams ir specialiam transportui. Dabar jai skirtą vietą pareiškėjos kaimynas yra pavertęs senų automobilių parkavimo vieta, ji neprižiūrima ir apleista, tarp sustatytų nevažiuojančių transporto priemonių prižėlę piktžolių. 2016-06-20 pareiškėja sudarė rangos sutartį Nr. 20160620-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)g., Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, siekiant prijungti valstybinės žemės dalį (81 kv.m.) prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini)Forto žemės sklypas nesuformuotas ne dėl pareiškėjos kaltės. Be to, kvartalo gale įrengus mašinų stovėjimo aikštelę, įregistravus (duomenys neskelbtini)gatvę, kartu ir kelio (galimai tos pačios (duomenys neskelbtini)gatvės) atkarpą, Raudonųjų linijų plane vadinamą pravažiavimu, bei tolesnę atkarpą iki Raudonųjų linijų plane nurodytos aikštelės (prie (duomenys neskelbtini)Forto), siekiama prijungti laisvos valstybinės žemės dalis atitiktų LRV nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatas ir ją būtų galima įsigyti. 2016-11-21 pareiškėja Kauno miesto savivaldybės Kauno miesto tvarkymo skyriui pateikė prašymą atlikti (duomenys neskelbtini)gatvės kadastrinius matavimus. Kauno miesto tvarkymo skyrius 2016-11-24 raštu Nr. 43-4-419 informavo, kad pateikė Turto valdymo skyriui užsakymą dėl (duomenys neskelbtini)gatvės kadastrinių matavimų atlikimo.

2016-12-02 pareiškėja pateikė prašymą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos (tvoros) padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Įvykdymo terminą 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. RE-307-(15.51) ši įstaiga pratęsė iki 2017-03-16. Paminėta įstaiga pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dėl svarbių priežasčių gali pratęsti tik vieną kartą 3 mėnesiams, tačiau pratęsto termino nepakanka. Toliau prašymas teikiamas administraciniam teismui, nes tik teismui suteikta teisė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui.

Nurodė, kad terminą pratęsti būtina, kadangi iki šiol nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini)Forto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)gatvė ir kelio (galimai (duomenys neskelbtini)gatvės) iki kvartalo galo atkarpa, neįrengta planuota mašinų aikštelė šio kelio (gatvės) gale (šalia apsitverto laisvos valstybinės žemės ploto). Pareiškėjos tvora, kurią pareikalauta nugriauti, yra tvarkinga ir kokybiškai įrengta, veja ir želdiniai aptvertame plote prižiūrimi, tuo šis plotas šiuo metu iš esmės yra apsaugotas nuo užgriozdinimo automobiliais. Tvorą griauti yra brangu, finansinės galimybės ribotos - be gaunamos nedidelės pensijos kitų pajamų nėra, pareiškėjos amžius - 81 metai, yra sveikatos problemų - aukštas kraujospūdis, išeminė širdies liga. Dėl to nelengva vaikščioti po įvairias institucijas, tvarkyti dokumentus. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektavimo darbai, siekiant prijungti laisvos valstybinės žemės plotą, yra ilgai trunkantis procesas, nes susijęs ir su gatvės įregistravimo VĮ „Registrų centras“ darbais, kurie turi eiliškumą ir įgyvendinimo terminus, jų pagreitinti galimybės pareiškėja neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal anksčiau minėtą rangos sutartį yra įsipareigojusi parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (siekiant prijungti valstybinės žemės dalį prie man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) per 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių, pateikus reikiamus dokumentus.

Teismo posėdžio metu (2018-01-16) pareiškėja ir jos atstovai paaiškino, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini)gatvė jau baigta formuoti ir įregistruota VĮ Registrų centras. 2017-11-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nutarta organizuoti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Pertvarkymo projektą. Visą teritorija apie pareiškėjos žemės sklypą šiuo metu jau suplanuota ir teisiškai įregistruota. Terminą pratęsti beveik 2 metams tikslinga todėl, kad toks terminas reikalingas teritorijos planavimo dokumento parengimui, įregistravimui ir taip pat tvoros statybos techninio projekto parengimui bei patvirtinimui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas 2018-01-16 teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo pareiškėjos prašymui.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija teismo prašė priimti sprendimą savo nuožiūra (t.1, b.l. 184-185).

Trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimo (t.1, b.l. 133-135) argumentų teismas nevertina, nes iš esmės pasikeitė faktinė situacija, kadangi atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2017-05-19, atstovas 2018-01-16 teismo posėdyje nedalyvavimo, o (duomenys neskelbtini)gatvė VĮ Registrų centre buvo įregistruota tik 2017-08-11, įsakymas Nr. A-4079 dėl Pertvarkymo projekto rengimo organizavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas tik 2017-11-14.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalis nustato Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti 6 mėnesių terminą, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti dar 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos parengimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad svarbios priežastys betarpiškai siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jeigu asmuo, kuriam surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi teisės aktuose numatytų veiksmų - siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Priimti tokį sprendimą galimybė atsiranda tik tada, kai pakankamai akivaizdu, jog vykstančiai procedūrai pareiškėjas negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygoja Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos rengimu, bet su kitų reikalingų dokumentų gavimu. Iš to seka, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra - kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra - kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

Šiuo atveju pareiškėja prašo teismo pratęsti Reikalavimo vykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad, siekiant įteisinti savavališką statybą, būtina parengi ir įgyvendinti Pertvarkymo projekto sprendinius, o įsakymas dėl tokio projekto rengimo priimtas tik 2017-11-14 (t. 2, b.l. 5). Anksčiau tokio projekto rengimas objektyviai nebuvo galimas, kadangi tik 2017-08-11 baigtos prie pareiškėjos sklypo ir prie jos norimo prisijungti laisvo valstybinės žemės ploto esančios teritorijos ((duomenys neskelbtini)gatvės) planavimo procedūras (t.1, b.l. 176, t.2, b.l. 8). Paminėtų dokumentų turinio analizė šiuo metu jau duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjos planuojamas prisijungti apie 81 kv.m. laisvos valstybinės žemės plotas nuo 2017-08-11 atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatas (t.1, b.l. 10, 105, t.2, b.l. 4), nes jis įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie jau įregistruoti VĮ Registrų centre.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2008 metais pareiškėjai aplink savo žemės sklypą tveriant tvorą buvo užimtas apie 81 kv.m. dydžio laisvos valstybinės žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko patikrinimą ir nustatė, kad neteisėtai užimtas apie 81 kv.m. dydžio laisvos valstybinės žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 12). 2016-06-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė pareiškėjai Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-160616-00027 (t.1, b.l. 21-22), taip pat ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos (tvoros) padarinius Nr. PNSSP-20-160616-00024 - nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nustatė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą – iki 2016-12-16 (t.1, b.l. 24-25). Inspekcija konstatavo, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės, valstybinėje žemėje pastatyta apie 1,3 m. aukščio ir apie 32 metrų ilgio segmentinė su metaliniais stulpais tvora ant betoninės atraminės sienutės (sienutės plotis apie 20 cm, o aukštis žemiausioje vietoje apie 1,6 m). 2016-12-16 Sprendimu Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017-03-16 (t.1, b.l. 26-27). 2017-02-17 pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pratęsimo (t.1, b.l. 5).

Teismas taip pat akcentuoja, kad statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka pagrinde nustatyta Statybos įstatyme bei Statybos techniniuose reglamentuose. 2008 metais (statybos metu) galiojusi Statybos įstatymo 2 str. 6 d. redakcija numatė, jog nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statytojo teisių įgyvendinimą 2008 metais numatė Statybos įstatymo 3 str. 2 d., kuri reglamentavo, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 4 p. nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. 2008 metais galiojusioje STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, redakcijos 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“ 12 p. 13 p. buvo nurodyta, kad tvora, kurios aukštis nuo 1,8 iki 2 m; ir atraminė sienutė, kurios aukštis nuo 1 iki 1,5 m, priskirti II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Tos pačios 2 lentelės pastabose, kurios pažymėtos „*“ ir „**“ nurodyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo tvoras galima statyti prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį – atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelėje skirsnyje „Pastaba“ buvo nurodyta, kad minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardytus lentelės 12–15 punktuose) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m. Mažesniu atstumu šie statiniai gali būti statomi, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą. Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne privačiame žemės sklype, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 (2008 metų redakcija), 5 p. nurodyta, kad nesudėtingi statiniai, kuriems statyti arba griauti statybos leidimas nereikalingas, taip pat reikalavimai, kurių reikia laikytis juos statant arba griaunant, yra išvardyti STR "Nesudėtingi (tarp jų - laikini) statiniai". Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 12.4.2. p.p. II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1. ir 12.2. p.p.: rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 12.4.3. p.p. buvo nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2. p.p., pritarimas.

Vertindamas pareiškėjos prašomo pratęsti termino trukmę teismas ima domėn, kad nuo 2017-01-01 galioja nauja Statybos įstatymo redakcija. Statybos įstatymo 2 str. 46 d. įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 87 d. statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Nuo 2017-01-01 taip pat įsigaliojo STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, kurio 3 priedas nustato atvejus, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai. Reglamento 50 p. nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Iš šio reglamentavimo seka išvada, kad pareiškėja, siekdama įteisinti statinio (tvoros) statybą, privalėjo parengti statinio statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Administracinėje byloje šiuo metu iš esmės nėra ginčo dėl to kad, norėdama įteisinti 2008 metais savavališkai pastatytą tvorą, pareiškėja privalės iki galo atlikti visas procedūras, numatytas 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, taip pat parengti statinio (tvoros) techninį projektą, jį patvirtinti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 28 str. nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statytojui suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą, kreipiantis į atitinkamus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad tam, jog pareiškėja galėtų įteisinti savavališkos statybos padarinius, jai taip pat reikės atlikti ir patvirtinti kompetentingose institucijose bei įregistruoti žemės valdos formavimo dokumentą (Pertvarkymo projektą), pasirašyti su valstybinės žemės patikėtiniu pirkimo - pardavimo (arba nuomos) sutartį, padaryti pakeitimus viešajame registre. Tik po to pareiškėja turės teisę pateikti institucijoms patikrinimui bei patvirtinimui statinio (tvoros) statybos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (pritarimą)(ABTĮ 56 str.). Pareiškėja negali visiškai įtakoti institucijų veiksmų laiko atžvilgiu dėl pertvarkymo projekto, sutarties, taip pat ir techninio projekto tikrinimo eigos bei pritarimo galutiniam rezultatui. Atitinkamų veiksmų atlikimo terminai iš esmės nėra priklausomi tik nuo pareiškėjos valios. Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir, atsižvelgus į vyksiančias teritorijos ir statybos dokumentų rengimo bei planavimo procedūras, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pratęsti jai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki prašomos datos.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. K. prašymą patenkinti visiškai.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 16 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160616-00024 įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.