- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-394
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutiene (pirm.), Ruta Mickeviciene, Kestutis Jucys
- Nuteistasis
- J. R.
- Kategorijos
Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-394/2005 Teisejas G.Vecerskas Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
2005 m. rugsejo 8 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu ketveriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Priteista iš J. R. 10105,07 Lt Valstybinei ligoniu kasai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. J. R. išteisintas, nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu J. R. nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis padare sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam S. D. , o, butent 2003 m. birželio 24d. apie 3 val. nakties, (duomenys neskelbiami), degalines (duomenys neskelbiami) teritorijoje, tarpusavio konflikto ir muštyniu su E. K. ir S. D. metu, veikdamas neapibrežta tycia, dure peiliu pataikydamas S. D. i kaire krutines puse ir tokiu budu padare pastarajam durtine - pjautine kiaurymine kaires krutines puses žaizda su kairio plaucio ir širdies pažeidimu, tai yra sunku, pavojinga gyvybei sveikatos sutrikdyma.
J. R. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad jis pasikesino tycia nužudyti S. D. , tai yra 2003 m. birželio 24 d., apie 3 val. nakties, (duomenys neskelbiami), degalines (duomenys neskelbiami) teritorijoje, kilus žodiniam konfliktui ir muštynems su S. D. ir E. K. , tikslu nužudyti tycia dure peiliu S. D. i kaire krutines puse, padarydamas pastarajam durtine-pjautine kiaurymine kaires krutines puses žaizda su kairio plaucio ir širdies pažeidimu, tai yra sunku, pavojinga sveikatos sutrikdyma, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valio, kadangi suteikus savalaike medicinos pagalba nukentejusiajam S. D. gyvybe buvo išgelbeta.
Be to, J. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis, neturedamas leidimo, neteisetai isigijo šaunamaji ginkla - pramonines gamybos 9 mm kalibro ,,84 FS CHEETAH" modelio pistoleta ,,BERETTA", kurio identifikacinis numeris panaikintas, bei neturedamas leidimo neteisetai laike ji savo faktineje gyvenamojoje vietoje - nuomojamame bute, esanciame (duomenys neskelbiami), iki 2004 m. balandžio 19 d. 11val. 30 min., kol šis ginklas buvo surastas ir paimtas policijos pareigunu.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus irodymus ir J. R. veiksmus (jis nebuvo konflikto iniciatorius, jo smurtiniai veiksmai prieš nukentejusiji pasireiške tik vieno smugio peiliu sudavimu ir tai buvo tik kaip atsakas i neteisetus E. K. ir S. D. veiksmus, nepatvirtina, jog J. R. butu siekes nužudyti nukentejusiji D. D. . Todel, teismo nuomone, J. R. negali atsakyti už pasikesinima tycia nužudyti S. D. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu J. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. išteisintas. Teismo nutartyje tai motyvuota tuo, kad byloje nera duomenu, jog J. R. padare šia inkriminuojama nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendi ir J. R. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. laisves atemimu dešimciai metu, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisves atemimu penkeriems metams. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir J. R. galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima dvylikai metu. Nurodo, kad teismo nuosprendis del jame išdestytu teismo išvadu neatitikimo faktiniu bylos aplinkybiu, netinkamai pritaikyti baudžiamojo istatymo bei neteisingai paskirtos bausmes, yra neteisetas ir nepagristas, todel keistinas.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagristai perkvalifikavo J. R. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. i Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Apeliantas mano, kad tai salygojo, jog teismas netinkamai ivertino nusikaltimo padarymo aplinkybiu visuma, o, butent: nusikaltimo padarymo iranki ir buda (smugis peiliu i širdies sriti didele jega), padarytu kuno sužalojimu pobudi ir vieta (durtine-pjautine kiaurymine kaires krutines puses žaizda su kairio plaucio ir širdies pažeidimu), kaltininko ir nukentejusiojo elgesi ivykio metu, prieš nusikaltima ir po jo padarymo. Apelianto nuomone, suduotas S. D. stiprus smugis peiliu i širdi nesukele pastarojo mirties tik savalaikiai suteiktos medicinines pagalbos deka. J. R. buvo blaivus ir adekvaciai orientavosi aplinkoje, todel negalejo nesuvokti tokio smugio pavojingumo nukentejusiojo gyvybei laipsnio. Apeliantas skunde mano, kad vien šios aplinkybes duoda pagrinda daryti išvada, jog J. R. sieke nužudyti S. D. , o ne ši sužaloti. Be to, apelianto manymu, tokia išvada patvirtina ir J. R. , nukentejusiojo bei liudytojo E. K. elgesys ivykio metu, prieš nusikaltima ir po padarymo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad A. L. parodymai teisme apie tai, jog konflikto iniciatoriumi buvo E. K. su S. D. , yra pagrindas nesiremti nukentejusiojo parodymais apie tai, jog peiliu šis buvo sužalotas visiškai netiketai, ne grumtyniu metu, bet užpuolus iš už nugaros. Mano, kad ši konkreti situacija, kurios metu J. R. panaudojo peili, yra reikšminga bylai ir negali buti besalygiškai tapatinama su klausimu del konflikto iniciatoriaus. Liudytoja A. L. pacio durio peiliu ir konkrecios prieš tai susiklosciusios situacijos nemate. J. R. , kuris galetu paaiškinti šias S. D. sužalojimo aplinkybes, dave melagingus parodymus. Todel šiuo atveju netiketi nukentejusiojo parodymais nera pagrindo.
Prokuroras skunde taip pat prašo pripažinus J. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., atsižvelgiant i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši (tycinis nusikaltimas), kaltininko asmenybe (anksciau teistas, teistumas nusikaltimo padarymo metu nebuvo išnykes, teisme elgesi agresyviai ir iššaukianciai, rode aiškia nepagarba teismui ir prokurorui), J. R. skirti laisves atemimo bausme ne mažesne už sankcijoje numatyta vidurki.
Apeliantas skunde nesutinka ir del J. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Mano, kad teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Byloje surinktu irodymu visuma leidžia pilnai paneigti J. R. gynybine versija ir J. R. nuteisti už šios nusikalstamos veikos padaryma.
Pažymi, kad J. R. buvo sulaikytas policijos iškart po pasikesinimo nužudyti S. D. ir 2003 m. rugpjucio 25 d. buvo suimtas. 2003 m. rugsejo 4 d. J. R. buvo paleistas iš suemimo ir pastarajam paskirtos švelnesnes kardomosios priemones – dokumentu paemimas ir ipareigojimas periodiškai registruotis policijos istaigoje, tai yra kardomosios priemones, nesiejancios J. R. su konkrecia gyvenamaja vieta. 2004 m. sausio 30 d. tolesni ikiteismini tyrima buvo pavesta atlikti LKPB ONTVV darbuotojams. Buvo nustatyta, kad J. R. realiai gyvena bute, esanciame Kaune, Ašigalio g. 25-23. Ryšium su tuo prokuroras kreipesi i teisma del leidimo atlikti krata šiuo adresu. 2004 m. balandžio 19 d. J. R. buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, asmens kratos metu pas pastaraji buvo rasti raktai nuo mineto buto. Iš kart po J. R. sulaikymo buvo atlikta krata, kurioje dalyvavo pats J. R. ir advokatas J.Kvaraciejus, pastabu del kratos proceduros šie nepareiške. Taciau J. R. , apklaustas del pistoleto atsiradimo šio nuomojamame bute aplinkybiu, atsisake duoti bet kokius parodymus ir pareiške, jog parodymus duos teisme (tai yra po to, kad turejo galimybe susipažinti su visa bylos medžiaga). Prokuroras mano, kad nors BPK numatyta itariamojo teise atsisakyti duoti parodymus yra negincijama, J. R. pirmine gynybine pozicija del pistoleto atsiradimo, atsižvelgiant i kitas svarbias bylos aplinkybes, turejo buti teismo ivertinta ir pasisakyta apie J. R. parodymuose esancius prieštaravimus del pastarojo sasaju su minetu butu.
Apeliantas skunde nesutinka ir su buto, esancio (duomenys neskelbiami), savininko R. Z. parodymu ivertinimu.
Apeliantas skunde taip pat mano, kad J. R. gynybines versijos nepatvirtina ir tas faktas, jog bute buvo rastas G. R. pasas. Šis pasas buvo jau negaliojantis, o G. R. 2003 m. lapkricio-gruodžio men. buvo gaves naujo pavyzdžio Lietuvos Respublikos piliecio pasa ir asmens identifikavimo kortele. J. R. šia aplinkybe (bute rastas G. R. pasas) bei tuo, kad ant pistoleto nepavyko rasti pastarojo (J. R. ) pirštu antspaudu ir DNR, pasinaudojo savo gynybines versijos sukurimui.
Apeliantas skunde mano, kad J. R. , nuteisus už šaunamojo ginklo neteiseta igijima ir laikyma, šiam turi buti paskirta sankcijoje numatyta maksimali bausme, nes J. R. anksciau buvo teistas už analogiška nusikaltima ir nauja nusikaltima padare neišnykus teistumui.
Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir ji išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis del teismo padarytu išvadu neatitikimo faktiniu bylos aplinkybiu, nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Nurodo, kad teismas, nagrinedamas byla, buvo šalikas ir tendencingas, jo kalte, padarius šia nusikalstama veika, nera irodyta, nuosprendis grindžiamas tik spejimais. Jis šio nusikaltimo nepadare ir peiliu S. D. nedure. Nakties metu jis su mergina užsuko i degaline nusipirkti ledu, taciau du neblaivus, apie dvieju metru ugio vyrai, pradejo ji pravardžiuoti necenzuriniais žodžiais, išdauže jo automobilio stikla, nuspyre vairuotojo puses duru veidrodeli, sužalojo jam peti. Nesutinka su teismo šiu asmenu veiksmu ivertinimu. Apeliantas mano, kad tai buvo ne tarpusavio konfliktas ir muštynes, o jo užpuolimas iš chuliganišku paskatu, nes jis, budamas blaivus, be jokios priežasties, neturejo jokio pagrindo pradeti konfliktuoti su dviem neblaiviais, už ji svoriu ir ugiu besiskirianciais, asmenimis. Pažymi, jog jo parodymai, kad konflikto iniciatoriai S. D. ir E. K. buvo neblaivus, jis pats i ginca nesivele, ejo i automobili, konflikto sieke E. K. , o veliau užpuole išdauždamas automobilio stikla, nudauždamas veidrodeli ir sužalodamas peti, pilnai sutampa ir su liudytojos A. L. parodymais. Šias aplinkybes patvirtino taip pat ir liudytoja L. L. .
Apeliantas skunde mano, kad teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimus, nes pasireme savaip interpretuodamas ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais nukentejusiojo S. D. ir liudytojo E. K. parodymais, o ne irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Apelianto teigimu, šie asmenu pirminiai parodymai yra prieštaringi ir duoti pastariesiems esant girtiems, todel turejo buti ivertinti kritiškai. Nesutinka su teismo teiginiu, kad tokiais pastaruju parodymais tiketi galima, nes pagal tyrima atlikusios J. D. ir gydancio gydytojo paaiškinimus, E. K. parodymus dave samoningai, o apklausti S. D. gydytojas dave leidima. Skunde apeliantas prašo vertinant pastaruju asmenu parodymus atkreipti demesi i S. D. prierašus pastarojo apklausos protokoluose (t.1, b.l. 17, 86), i tai, kad S. D. teige, jog jam buvo durta i krutine ne mažiau, kaip du kartus, o teismo medicinos specialistai nustate, kad sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio, S. D. pirminiai parodymai del sužalojimo vietos iš esmes prieštarauja liudytojos A. L. parodymams apie ivykiu seka. Apeliantas skunde abejoja ir tuo, kad S. D. , budamas girtas, nakties metu galejo isidemeti, kaip atrode peilis ir ši apibudinti. Pats peilis nesurastas ir nenustatyta konkreti sužalojimo vieta. Apeliantas mano, kad teismas, remdamasis dalimi pirminiu S. D. parodymu del sužalojimo aplinkybiu, pats paneige duotus pastarojo parodymus del durio aplinkybiu ir konstatavo tai, ko niekas nemate ir nepatvirtino, - kad jis (apeliantas) sužalojo S. D. grumtyniu metu, tai yra išvadas del jo kaltes grinde ne irodymais, o prielaidomis.
Teismo posedyje apeliacine tvarka prokuroras praše tenkinti jo apeliacini skunda, o nuteistojo apeliacini skunda atmesti; nuteistasis ir jo gynejas praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, o prokuroro apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro ir nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas išvadas del nuteistojo J. R. kaltumo tycia sunkiai sutrikdžius nukentejusiajam S. D. sveikata padare ištyres ir ivertines visus byloje esancius irodymus, išsiaiškines ir ivertines proceso dalyviu parodymu keitimo priežastis. Teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Iš apeliaciniu skundu matyti, jog visiškai neabejojama tuo, kad 2003-06-24 apie 3 val. nakties (duomenys neskelbiami), degalines (duomenys neskelbiami) teritorijoje nukentejo S. D. , kuriam del durtines-pjautines kiaurymines kaires krutines puses žaizdos su kairio plaucio ir širdies pažeidimo buvo padarytas sunkus pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas.
Ši bylai reikšminga aplinkybe teismo nustatyta iš teisiamajame posedyje ištirtu irodymu:nuteistojo J. R. , nukentejusiojo S. D. , liudytoju L. K. , G. P. , A. B. , L. L. , A. L. (V.) parodymu, ivykio vietos apžiuros protokolo duomenu (1 t. 21-26 b.l.), teismo medicinos specialisto išvados Nr. 84 (1 t. 19-20 b.l.).
Iš apeliaciniu skundu matyti, kad apeliantams abejoniu nekyla, jog šiu irodymu pagrindu byloje teisingai išspresta, kad nuosprendyje nurodytu laiku nukentejusysis S. D. buvo sužalotas degalines teritorijoje.
Taciau nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendžiu neteisingai nustatyta, kad jis yra nusikalstama veika padares asmuo. Jo manymu teismas, nagrinedamas byla, buvo šališkas ir tendencingas.
LR BPK 44 str. 5 d. numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Iš teisiamojo posedžio protokolo nematyti, kad nuteistajam bylos nagrinejimo teisme metu butu kile abejoniu del teismo nešališkumo, kadangi jis nepareiške byla nagrinejanciam teismui nušalinima. Be to iš baudžiamojo posedžio protokolo duomenu nematyti, kad išnagrinejes J. R. byla teismas butu pažeides bešališkumo principa. Šis teismas su abiem proceso šalimis elgesi vienodai, nerodydamas nei vienai iš ju palankumo bei suinteresuotumo priimti vienai iš šaliu palanku sprendima.
Vien tai, kad teismas ivertino irodymus ne taip, kaip sieke nuteistasis J. R. bei jo gynejas, neduoda pagrindo padaryti išvada apie teismo šališkuma.
Pažymetina, kad teismas, spresdamas byla, iš dalies kaltinimo J. R. išteisino, jam inkriminuota kaltinima del pasikesinimo nužudyti S. D. sušvelnino, perkvalifikaves veika i kita straipsni. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginius apie teismo šališkuma ir tendencinguma.
Nepripažistamas pagristu kitas nuteistojo J. R. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas pažeide LR BPK 301 str. reikalavimus savo išvadas pagrisdamas ne irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, o nuteistojo S. D. ir liudytojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Iš nuteistojo J. R. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad turima omeny BPK 301 str. 1 d., kuri konstatuoja, jog teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje.
Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad irodymu tyrimo stadijoje teismas apklause šiuos du asmenis, kadangi jie dave teisiamajame posedyje parodymus, kurie iš esmes skyresi nuo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, teismas LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. numatyta tvarka balsu perskaite ju apklausos protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo metu, ir aiškinosi ju keitimo priežastis, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdeste motyvus, paaiškinancius, kodel savo išvadas del J. R. kaltumo grindžia liudytojo E. K. parodymais, kuomet jis kategoriškai patvirtino, kad peiliu nukentejusiajam i krutine dure J. R. , bei S. D. , kuris apibudino peilio požymius, ir atmete ju paskesnius parodymus, kuomet jie tai neige.
Teismas laikesi LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatyto reikalavimo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestyti irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus.
Iš nuteistojo J. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su E. K. ir nukentejusiojo S. D. parodymu ivertinimu.
LR BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.
Nuteistojo J. R. apeliacinio skundo argumentais liko nepaneigta, kad irodymai del jo kaltumo ivertinti kitaip negu numato šis istatymas.
Apelianto teigimu nukentejusiojo S. D. ir liudytojo E. K. pirminius parodymus teismas turejo vertinti kritiškai, nes šie prieštaringi ir duoti esant jiems girtiems.
LR BPK 79 str. nurodyta, kad liudytoju negali buti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiuros istaigos pažyma arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvada del fiziniu ar psichiniu trukumu nesugeba teisingai suvokti reikšmingu bylai aplinkybiu ir duoti del ju parodymus.
Iš byloje esancio medicinines apžiuros akto Nr. 2029 matyti, kad E. K. po ivykio, praejus dviems valandoms, buvo gydytojo apžiuretas ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 t. 110 b.l.), taciau jo apklausa pradeta ne tuoj pat, o beveik po 3 valandu nuo gydytojo apžiuros (1 t. 111-112 b.l.).
Liudytoja apklausta inspektore J. D. parode, kad ji suraše i protokola ta, ka pasake E. K. , kuris tuo metu buvo samoningas.
Iš protokolo turinio nematyti, kad jis del girtumo apklausos metu butu dezorentuotas laike ir vietoje. Jis dave parodymus, po protokolu pasiraše, kad ši perskaite, pažymejo, kad surašytas teisingai, ir pasiraše po juo ant kiekvieno lapo. (1 t. 112-113 b.l.). Jokiu pastabu del apklausos vedimo ir savo busenos jis nepareiške.
Teismo medicinos specialisto išvadoje iš KMUK gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbiami) pažymeta, kad S. D. atvykus i gydymo istaiga iš jo burnos jautesi alkoholio kvapas (1 t. 19 b.l.). Tuo budu medicininiai duomenys patvirtina, kad S. D. ivykio metu buvo neblaivus. Jo girtumo laipsnis nenustatytas. Jis po ivykio apklaustas praejus daugiau kaip 12 valandu (1 t. 86-87 b.l.).
2003-07-15, 2004-03-17 apklausos protokoluose savo parodymu pakeitimo priežastimi jis nurode nesamoninga bukle po operacijos del narkozes (1 t. 99, 101 b.l.).
Taciau iš J. D. , surašusios jo apklausos protokola ir ji gydžiusio gydytojo T. L. parodymu nustatyta, kad S. D. po operacijos apklaustas samoningos bukles.
Kolegija neturi pagrindo suabejoti šiais liudytoju parodymais, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys.
Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbiami) aprašomojoje dalyje pažymeta, kad iš S. D. gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbiami) sužinota, kad i gydymo istaiga S. D. buvo pristatytas samoningas, skubos tvarka operuotas, pooperacine eiga sklandi.
Iš kitu duomenu taip pat matyti, kad S. D. po operacijos apie 6 val. 30 min. buvo patalpintas i reanimacine palata, po šešiu-septyniu valandu (apie 12 val. 30 min. – 13 val. 30 min.), jis buvo atjungtas nuo dirbtinio kvepavimo aparato, o jo apklausa pradeta dar veliau 15 val. 35 min. – 16 val. 30 min, tuo metu buvo samoningas, jo bukle buvo stabili (1 t. 86, 150-151 b.l.).
LR BPK 179 str. numatyta, kad protokola rašo tyrimo veiksma atliekantis asmuo, protokola pasirašo atlikes tyrimo veiksma asmuo bei visi kiti dalyvave atliekant tyrimo veiksma.
Šis istatymas, reglamentuojantis protokolo surašymo tvarka, nebuvo pažeistas 2003-06-24, kuomet S. D. po jo apklausos pasiraše, o jo patvirtinima, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai, užraše apklausa atlikusi pareigune.
Tuo budu bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo J. R. apeliaciniame skunde išdestytu argumentu, kad nukentejusysis S. D. ir liudytojas E. K. pirmu apklausu metu del savo girtumo dave neteisingus parodymus, kategoriškai tvirtindami, jog nukentejusiji peiliu sužalojo J. R. .
Kolegija atkreipia apelianto J. R. demesi i tai, kad S. D. po 2003-06-04 liudytojo apklausos, kuomet kategoriškai teige, jog ji sužalojo peiliu J. R. , paskesnes 2003-07-08 apklausos teisme metu pradejo aiškinti, kad neisidemejo ji sužalojusio asmens ir nebegali tvirtinti, kad tai buvo J. R. , vis vien parode, kad ivykio vietoje buvo tik keturi asmenys: jis su savo draugu E. K. ir asmuo, su kuriuo jie konfliktavo, bei pastarojo drauge, daugiau žmoniu nebuvo. Iš S. D. apklausos protokolo taip pat galima suprasti, kad žmogus, kuris jam idure, prieš tai su beisbolo lazda puole jo drauga (1 t. 96-98 b.l.). Iš nuteistojo J. R. parodymu matyti, kad jis viso bylos proceso metu taip pat tvirtino, kad paemes iš automobilio beisbolo lazda, vijosi E. K. . Net iš pakeistu S. D. parodymu taip pat matyti, kad ji sužalojo peiliu J. R. . Iš liudytojo A. B. parodymu sužinota, kad atvykus i ivykio vieta, J. R. jam aiškino, kad vienam vaikinui sudave lazda, o kita nusivijo jau be lazdos. Šiam liudytojui E. K. vietoje nurode, kad jo drauga peiliu sužalojo J. R. .
Teismas nukentejusiojo S. D. ir liudytojo E. K. parodymus nevertino atsietai nuo kitu irodymu, o ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (LR BPK 20 str. 1 d.).
Pirmos instancijos teismas, laikydamasis LR BPK 20 str. 3 d., 4 d. numatytu reikalavimu, iš nukentejusiojo S. D. ir liudytojo E. K. parodymu gautus duomenis nevertino atsietai nuo kitu irodymu. Prieme tik tokius duomenis, kurie buvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir tik tokius, kurie patvirtino arba paneige bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti, išsamiai nuosprendyje aptardamas visus prieštaravimus ir nurodydamas ju pašalinimo budus.
Tai, kad S. D. buvo sužalotas ne dvieju trauminiu poveikiu, o vieno pasekoje nustatyta ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. 84 (1 t. 19-20 b.l.). Todel teismas pagristai nesireme S. D. parodymais, kuriuose buvo pasakyta, kad jam suduota ne mažiau dviem smugiais peiliu.
Iš pirmu S. D. parodymu matyti, kad jis buvo sužalotas peiliu, kurio požymius jis apibudino: atlenkiamas, tamsios spalvos ir paaiškino, kad nežino, ar ta peili galetu atpažinti (1 t. 87 b.l.). Kadangi peilis nebuvo surastas, tai toks tardymo veiksmas savaime aišku ir neatliktas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 84 matyti, kad S. D. durtine-pjautine kiaurymine žaizda su kairio plaucio ir širdies pažeidimu padaryta aštriu – durianciu-pjaunanciu daiktu. Patikslinti žalojancio daikto savybiu pagal turimus duomenis ekspertas negalejo. Vertindamas visuma duomenu teismas padare pagrista išvada, kad S. D. buvo sužalotas peiliu.
Prieštaravimai tarp nukentejusiojo S. D. , liudytojo E. K. ir liudytojos A. L. ivardinti nuosprendžiu, ir pašalinti remiantis pastarosios parodymais, nustacius, kad ji nesuinteresuota bylos baigtimi.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino irodyta, kad S. D. sužalojimo vieta buvo degalines (duomenys neskelbiami) teritorija. Todel nuteistojo apeliaciniame skunde nepagristai teigiama, jog tokia vieta nenustatyta. Sprendžiant iš liudytojos A. L. parodymu, teismas teisingai nustate ivykio vieta (degalines teritorija) ir tai, kad S. D. sužalotas muštyniu metu. Nepagristas apelianto teiginys, kad teismas nenurode kokiu metu ir kokioje vietoje sužalotas S. D. .
Nera pagrindo pripažinti teisingu nuteistojo apeliacinio skundo teigini, kad teismas pažeide tokio pobudžio reikalavimus, nes ivykio vieta nustatyta tiek kiek imanoma tai buvo padaryti.
Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis buvo užpultas ir gynesi, prieštarauja bylos duomenims ir jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.
Tai matyti iš jo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis 2003-06-24 itariamojo apklausos protokole parode, kad po to, kai du jam nepažistami vaikinai be priežasties ji išvadino necenzuriniais žodžiais, jam isedus i automobili, kuris stovejo šalia koloneles, vienas iš ju pradejo spardyti automobili, nuspyre vairuotojo dureliu šonini veidrodeli bei ranka sudauže vairuotojo dureliu stikla, jis užvedes automobili pasuko i užvažiavima už parduotuves, po ko išlipo, ir iš automobilio bagažines išsiemes lazda puole tuos du vaikinus vytis link (duomenys neskelbiami) prospekto, juos prisivijes, pradejo su jais muštis ( 1 t. 178 b.l.); iš 2004-04-05 papildomo itariamojo apklausos protokolo, kuriame J. R. parodyta, kad konfliktas kilo du dviem vyrais del to, kad du vyrai apdauže ir sugadino jo automobili, jis pasieme iš automobilio bagažines golfo lazda ir pradejo su jais muštis (1 t. 207 b.l.); iš teisiamojo posedžio protokolo, kur jo parodyta, kad šie jo parodymai yra teisingi. Tuomet, kai J. R. paeme golfo lazda, pats vijosi nuo jo nubegancius asmenis, joks pavojus jo ir A. L. gyvybei bei jo turtui negrese. Jis pripažino, kad sukele muštynes del keršto. Muštyniu metu jis naudojo fizini smurta ne gynybos, bet puolimo tikslais. Muštyniu metu teise i butinaja ginti neiškyla, išskyrus atveji, kai viena iš pusiu muštynes nutraukia, o kita puola toliau. Taciau šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad nuteistasis muštynes butu nutraukes, priešingai jis muštynese naudojo golfo lazda, buteli, veliau peili.
Nuosprendis surašytas laikantis BPK 301 str., 304 str., 305 str. 1 d. numatytu reikalavimu ir pagristas irodymais, o ne prielaidomis.
Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas del jame išdestytu motyvu nepripažistamas pagristu.
Netenkintinas prokuroro prašymas veika perkvalifikuoti iš LR BK 135 str. 1 d. i BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.
Veikos vertinimui kaip pasikesinimui nužudyti ir jo kvalifikavimui pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., šioje byloje reikšmes turi du esminiai momentai: apibrežtos tycios nužudyti buvimas ir BK 129 str. 1 d. numatytu pasekmiu nebuvimas del priežasciu, nepriklausanciu nuo kaltininko valios.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. R. smoge nukentejusiajam peiliu viena smugi i krutines sriti ir padare jam sunku, pavojinga gyvybei sveikatos sutrikdyma. Smugis peiliu i gyvybiškai svarbia kuno vieta rodo, kad J. R. suprato, kad savo veika kelia pavoju kito žmogaus sveikatai bei gyvybei. Visa tai suprasdamas jis numate, kad gali sužaloti ar atimti gyvybe nukentejusiajam, šiu pasekmiu jis ir norejo. Todel apygardos teismas teisingai ivertino nuteistojo veiksmus, kaip padarytus tycia.
Prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad nuteistasis veike turedamas neapibrežta tycia – sieke bet kokiu pasekmiu ( mirties ar kuno sužalojimo). Nors nusikaltimui padaryti buvo panaudotas daiktas, galintis ir sužaloti asmeni, ir atimti gyvybe, taciau buvo suduotas tik vienas smugis, paties ivykio metu J. R. nukentejusiajam jokio grasinimo ji nužudyti neišsake. Sprendžiant iš bylos aplinkybiu, jei nuteistasis butu turejes apibrežta tycia, jis galejo suduoti daugiau smugiu ir pasiekti norima rezultata. Nera duomenu, kad smugis suduotas specialiai prisitaikius. Nuteistasis nebuvo konflikto iniciatoriumi.
Prokuroras prašo kvalifikuoti veika kaip pasikesinima ir del to, kad, jo manymu, BK 129 str. numatytos pasekmes nekilo del priežasciu nuo kaltinimo valios, t.y. del to, kad nukentejusiajam laiku buvo suteikta medicinos pagalba. Taciau išvada, kad nuteistasis nebaige nusikaltimo del to, kad nukentejusiajam buvo suteikta medicinos pagalba, tik dalinai atitinka faktines bylos aplinkybes. Istatyme numatytu pasekmiu nekilimas del priežasciu, nepriklausanciu nuo kaltininko valios, reiškia, kad kaltininkas del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, nesugebejo atlikti visu veiksmu, kuriuos jis laike butinais, pasekmems atsirasti arba jis padare viska, ka jis laike reikalinga, taciau jo norimos pasekmes nekilo del tu priežasciu.
Praktikoje kaip pasikesinimas nužudyti gali buti kvalifikuojama tik tokia veika, kada nustatyta, jog kaltininko buvo siekiama tik vieno tikslo – atimti gyvybe, jo netenkino jokios kitos pasekmes (kuno sužalojimas).
Prokuroro nurodytos aplinkybes, jog durta i nugara, netiketai, prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybems. Teismas pripažino irodyta, kad tarp nuteistojo ir S. D. bei E. K. ivyko muštynes, ju metu per grumtynes S. D. buvo sužalotas i krutine. Taigi, nera pagrindo padaryti išvada, kad J. R. sieke tik vieno tikslo – atimti gyvybe S. D. ir jo netenkino jokios kitos pasekmes, t.y. kuno sužalojimas.
Teismas pagristai J. R. pripažino kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jam paskyre tinkama bausme, pakankamai išsamiai ir itikinamai pagrisdamas jos dydi.
Netenkintinas prokuroro prašymas panaikinti nuosprendžio dali, kuria J. R. išteisintas pagal LR BK 253 str. 1 d., nenustacius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika.
Iš kaltinimo turinio matyti, kad J. R. buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybemis, neturedamas leidimo, neteisetai isigijo šaunamaji ginkla – pramonines gamybos 9 mm kalibro ,,84 FS ,,CHEETAH“ modelio pistoleta ,,BERETTA“ ir neturedamas leidimo neteisetai laike ji savo faktineje gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esanciame (duomenys neskelbiami).
Iš kaltinimo turinio matyti, kad J. R. buvo kaltinamas pagal du šio nusikaltimo požymius: neteisetai igijes ir laikes šaunamaji ginkla. Jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad jis neteisetai igijo pistoleta kaltinimo šalis nepateike. Kaltinimas grindžiamas vien ginklo suradimu patalpoje, kuria laikinai nuomavo nuteistasis.
Tai, kad ju nera matyti ir iš prokuroro 2004-06-17 nutarimo, kuriuo iš šios baudžiamosios bylos išskirta medžiaga del nusikalstamu budu gauto turto igijimo ir realizavimo (1 t. 47-48 b.l.). Prokuroro nutarime be kita ko pažymeta, kad byloje nepavyko nustatyti, kokiu budu šaunamasis ginklas pateko pas J. R. .
Kaltinime nurodyta, kad jis nenustatytomis aplinkybemis igijo neteisetai pistoleta ir jokiu irodymu šiai aplinkybei paremti nepateikta.
Apeliaciniame skunde išdestytas prokuroro prašymas nuteisti J. R. už pistoleto neteiseta igijima nepagristas.
2004-04-19 kratos protokole nurodyta, kad atlikus krata J. R. nuomojamame bute, esanciame (duomenys neskelbiami) mieste, priklausanciame R. Z. , buvo paimtas daiktas, panašus i pistoleta ,,BERETTA PIETRO 9 mm“ su šoviniu detuve, nutrintu identifikaciniu numeriu. Jo suradimas apibudintas taip: kambaryje spinteles atvirame stalciuje prie televizoriaus juodoje medžiagineje rankineje (2 t. 3-4 b.l.).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad ant tyrimui pateiktu šiu dvieju objektu ranku pedsaku nerasta (2 t. 36 b.l.).
Specialistes išvadoje Nr. (duomenys neskelbiami) konstatuota, jog ant tyrimui pateikto pistoleto, paimto 2004-04-19 kratos metu pas J. R. , rasti tarpusavyje sumaišyti mažiausiai dvieju asmenu biologiniai pedsakai, nepriklausantys J. R. , kuriu pagrindinis profilis tiketina yra tinkamas indentifikavimui tiriant DNR.
Išvadoje specialiste nurode, kad neturi galimybes identifikuoti žmogaus biologiniu pedsaku, rastu ant rankines, kurios viduje kratos metu buvo rastas pistoletas.
Byloje objektyviai liko nepaneigta, kad pistoleta galejo palikti ten lankydavesis ir gyvenes G. R. , ar kiti asmenys. Vien tai, kad tame bute rasto G. R. paso galiojimas buvo pasibaiges, nera pakankama aplinkybe, kad butu galima suabejoti teismo nuosprendyje išdestytais motyvais del J. R. išteisinimo. Be to nera jokiu duomenu, leidžianciu padaryti išvada, kad J. R. laike ar bent žinojo, kad laikomas bute pistoletas. Ginklas buvo laikomas medžiagineje rankineje, kurios priklausomybe taip pat liko nenustatyta. Todel teismas padare pagrista išvada, kad negalima vien šaunamojo ginklo suradimo nuomojamame bute faktu pagristi J. R. kalte pagal LR BK 253 str. 1 d.
Nepagristas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad irodymai buvo ivertinti netinkamai.
Kolegija pažymi, kad vertinant pateiktus irodymus, teismas nepažeide LR BPK 20 str. 5 d. numatytu principu: irodymus vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu.
Prokuroro skundas del išdestytu motyvu netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus atmesti.