- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- A20.-1589-759/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00438-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Kongo Demokratinės Respublikos piliečio B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. balandžio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo Nr. 4T-320 pakeitimo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Skundu prašoma pakeisti 2022 m. balandžio 29 d. VSAT sprendimą Nr. 4T-320 dalį, paliekant B. B. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Skundžiamo sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas, nes teisinė pagalba nėra suteikiama šio pobūdžio bylose, jo judėjimo laisvė taip pat apribota, todėl negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, tad paieškos asmens, kuris gali surašyti skundą, užsitęsė. Prašo laikyti šias priežastis svarbiomis bei pratęsti sprendimo apskundimo terminą. VSAT 2022-04-29 sprendimu Nr. 4T-320 paskyrė jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registravimo centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams iki 2022-09-07, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Su šiuo sprendimu nesutinka iš dalies, t.y. sujudėjimo laisvės ribojimu. VSAT paskirdama alternatyvią sulaikymui priemonę, patvirtino, kad jis nekelia grėsmės, nes būdamas Lietuvos Respublikoje nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės ribojimo, nors LR Užsieniečių teisinės padėties Įstatymo 115 str. 5 dalis leidžia taikyti būtent šią alternatyvią sulaikymui priemonę. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sulaikymas gali būti taikomas, vykdant grąžinimo procedūrą. 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, kaip įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatas finansinės garantijos pavidalu arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos. Mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos alternatyvios priemonės, numatytos tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje N r. A-i 107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė - viena pagrindinių prigimtinių asmens teisiu ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr.. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022). Mano, kad pagrindų riboti jo judėjimo galimybę nėra. Be to, VSAT netikrino, kaip elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jo elgesiu, ar pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus. Nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau jo atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę - apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. Pažymi, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse yra nurodyta, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei automatinę galią sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę. Baltarusijos Respublika, kaip tarptautinės teisės subjektas, yra autoritarinė, nedemokratinė valstybė, tuo pačiu ir nesilaikanti žmogaus teisių standartų, todėl prašyti pabėgėlio statuso šioje šalyje jis negalėjo, o atvykimas iš Baltarusijos Respublikos, kaip aiškina tarptautinės teisės ekspertai, turi būti prilyginamas atvykimui iš nedemokratinės valstybės, ir ši valstybė negali būti laikoma valstybe, tinkama pateikti prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūra nerekomenduoja tęsti judėjimo laisvės ribojimą daugiau kaip 12 mėnesių.
3. Pareiškėjas neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
4. VSAT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad B. B. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai 2021 m. liepos mėnesį. Užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kadangi su savimi neturėjo jokių dokumentų, kurie leistų atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Būdamas Lietuvos Respublikoje minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. 2021-10-23 Migracijos departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos j Kongo Demokratinę Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti i Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022-03-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S7680, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTP1 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022-02-03 Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą dėl priimto Migracijos departamento sprendimo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo atmetė, užsienietis sprendimo neapskundė, Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Atsižvelgus į tai turi būti pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. 2022-04-29 VSAT Užsieniečių registracijos centras priėmė sprendimą dėl B. B. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022-09-07.
5. Taip pat nurodo, kad Pareiškėjas savo pareiškime teigia, kad VSAT, paskirdama alternatyvią sulaikymui priemonę, patvirtino, kad jis nekelia grėsmės, nes būdamas Lietuvos Respublikoje nepažeidinėjo įstatymų, tačiau nesutiko jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės ribojimo, nors LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 str. 5 dalis leidžia taikyti būtent šią alternatyvią sulaikymui priemonę. Pirma, akcentuotina, kad 2022-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipia dėmesį, kad 2021-07-02 Lietuvos Respublikoje paskelbta¹ ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymi, kad Įstatymo 140s straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tik tuo atveju, kai nenustatomos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kur nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: „1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3)neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4)neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6)nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares),,. VSAT Sprendimą grindė Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi, nurodydama, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje bei lėšų joje pragyventi. Minėto Įstatymo 140s str. 7 d. nustatyta, kad jeigu per įvesto karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėn. nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 str. 5 d. nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiui. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 str. 5 d. nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio įstatymo 113 str. 1 d. nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo leidėjas iš esmės įsakmiai nustatė VSAT pareigą pirma - nustatyti, ar nėra Įstatymo 113 str. 5 d. numatytų aplinkybių, kurių pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl užsieniečio apgyvendinimo, o tik po to, esant Įstatymo 113 str. 1 d. nurodytiems sulaikymo pagrindams, kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo, t. y. nesuteikia VSAT diskrecines tesės. 2) Sprendžiant užsieniečiui taikomos priemonės klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Įsiteisėjus Migracijos departamento priimtam sprendimui, užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis dėl grąžinimo į kilmės šalį, ji atsisako grįžti į kilmės šalį savanoriškai. Atsižvelgus į tai, kad asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje neteisėtai ir neprašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, jis neatitinka UTPĮ 125 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių priimamas sprendimas grąžinti ji į užsienio valstybę. Pagal UTPĮ 126 str. 1 d. 2 p. neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs ar neteisėtai joje esantis užsienietis, jeigu nėra UTPĮ 125 str. nustatytų pagrindų, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, tačiau šiai dienai išsiuntimo procedūros nėra galimybės įgyvendinti.
6. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad B. B. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nesuteikti pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jau ilgą laiką suvaržyta judėjimo teisė, t. y. daugiau nei vienerius metus, jis pagal galimybes bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra pažeidęs migracinių įstatymų, nepažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių ir tvarkos, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl mano, kad Migracijos departamento sprendimo vykdymas gali būti įmanomas apgyvendinant užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre, neribojant laisvo judėjimo teisės. Mano, kad buvimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimui bei Migracijos departamento sprendimo vykdymui pakaktų jo atžvilgiu taikyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p. (užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140¹⁹ str. 1 d. 2 p., bei, remiantis išdėstytais motyvais, prašo B. B. pareiškimą tenkinti iš dalies bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę- apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-03-07, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
7. Taip pat prašo organizuoti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. VSAT Užsieniečių registracijos centras palaiko savo atsiliepimą ir prašo nagrinėti be Centro atstovo dalyvavimo.
8. Byloje nesant ginčo, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
9. Užsienietis prašo atnaujinti terminą skundui dėl 2022 m. balandžio 29 d. VSAT sprendimo Nr. 4T-320 panaikinimo paduoti, nurodžius, kad teisinė pagalba nėra suteikiama šio pobūdžio bylose, jo judėjimo laisvė taip pat apribota, todėl negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, tad paieškos asmens, kuris gali surašyti skundą, užsitęsė. Prašo laikyti šias priežastis svarbiomis bei pratęsti sprendimo apskundimo terminą. Teismas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkina, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
10. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog Pareiškėjas neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad B. B. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nesuteikti pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jau ilgą laiką suvaržyta judėjimo teisė, t.y. daugiau nei vienerius metus, jis pagal galimybes bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra pažeidęs migracinių įstatymų, nepažeidė Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių ir tvarkos, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, manytina, kad Migracijos departamento sprendimo vykdymas gali būti įmanomas apgyvendinant užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre, neribojant laisvo judėjimo teisės, jo buvimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimui bei Migracijos departamento sprendimo vykdymui pakaktų jo atžvilgiu taikyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p. (užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų).
11. Įvertinus išdėstytą, Pareiškėjo skundas tenkintinas, Pareiškėjui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
terminą skundui paduoti atnaujinti.
patenkinti Kongo Demokratinės Respublikos piliečio B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. balandžio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimo Nr. 4T-320 pakeitimo, ir užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-03-07, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo procedūra.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.