- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e1-1146-476/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- N. Z.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. m., lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2005-05-05 Raseinių teismo pagal BK 259 str. 1 d. 4 MGL (500 LT) pinigine bauda, bauda pakeista į 2 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. Z. 2020 m. gegužės 25 d., apie 21:40 val. (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,91 prom.), sudavė su delnu vieną kartą į dešinį skruostą savo šeimos nariui - motinai I. Z., tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis N. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis visą laiką gyvena su mama I. Z. (duomenys neskelbtini). 2020-05-25 būdamas namuose vienas gėrė alų. Paskui vakare, kiek buvo valandų nežino, jis susipyko su mama. Konflikto metu jis sudavė vieną kartą į veidą mamai. Po konflikto mama išėjo iš namų. Jis nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos pareigūnai ir išvežė į areštinę. Dėl savo elgesio gailisi ir atsiprašys mamos. Prašo jo neiškeldinti iš namų, nes jis neturi kur apsistoti, neturi jokių giminių (b. l. 62-64).
Kaltinamojo N. Z. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:
Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad jos sūnus N. Z. gyvena kartu, tuo pačiu adresu, kur ir kilo konfliktas. Pareiškime nurodytu laiku į namus grįžo jos sūnus, buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, ji tuo metu gulėjo miegamajame kambaryje užsiklojusi antklode. Sūnus atėjo į miegamąjį ir nuo jos nutempė antklodę, tada ji vėl užsiklojo, po to vėl nutempė ir taip kartojosi keletą kartų. Po kelių minučių sūnus jai kairės rankos delnu vieną kartą sudavė į veidą (dešinį skruostą, nosies kraštą ). Po smūgio iš nosies krašto (prie akies) pradėjo bėgti kraujas, kadangi galimai su nagais įdrėskė. Jai skaudėjo, šiuo metu skausmo nebejaučia, nes po įvykio atvyko GMP brigados darbuotojai ir suleido vaistų. Po įvykio ji iškarto išbėgo į laiptinę ir nubėgo pas kaimynus išsikviesti policijos pareigūnus ir M. A. policijos pareigūnai jos sūnų sulaikė ir išvežė į policijos įstaigą. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo, suleido vaistų nuo skausmo, sužalojimų nenustatė. Sūnus jos atžvilgiu smurtą yra naudojęs ir ankščiau, tačiau laiko neprisimena ir į policiją nesikreipdavo. Dėl sukelto fizinio skausmo pas teismo medicinos ekspertą vykti neketina (b. l. 14-32).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 14-32).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyrusiai I. Z. matoma kraujosruva nosies srityje (b. l. 37-41).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis N. Z. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė su delnu vieną kartą į dešinį skruostą savo šeimos nariui - motinai I. Z., tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo N. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo N. Z. padarytas nusikaltimas yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, teistas (b. l. 81-83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87).
Prokuroras siūlo N. Z. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per pirmus 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamasis N. Z. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko.
Kaltinamasis N. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per pirmus 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per pirmus 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į N. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 25 d., 22.32 val. iki 2020 m. gegužės 26 d., 15.12 val. (vieną parą), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad N. Z. yra atlikęs 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamajam N. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.