Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, išnagrinėjęs A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1967-10-07, nedirbančio, gyv., Kybartai, Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka per metus nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo gynėjui advokatui A. M.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2013-01-10 apie 19.10 val. vykdama iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per Kybartų kelio postą ir žodžiu deklaravo, kad gabena 2 pakelius cigarečių, tačiau nusprendus atlikti šio asmens detalų muitinį patikrinimą ir paprašius jį privažiuoti prie detalaus tikrinimo vietos, jis be muitinės pareigūno leidimo pasišalino iš muitinio tikrinimo vietos, tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 47.2 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 209 str. 1 d. 3 p.

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. kadangi pažeidėjas esantis muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvyko be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo.

Pažeidėjas nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. Parodė, kad jis nesuprato, kad jį ruošiamasi detaliai tikrinti, todėl išvažiavo namo.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, tačiau kanale tą dieną nedirbo. Jam yra žinoma, kad pažeidėjui buvo liepta vykti į detalaus tikrinimo vietą, atlikti detalų patikrinimą, buvo paimti asmens ir automobilio dokumentai. Ir kai automobilis laukia eilėje tai atėjus eilei jis turi vykti į garažą, o jis nevažiavo į garažą, o išvažiavo iš teritorijos, o kanale buvęs inspektorius nespėjo uždaryti užtvarą. Viskas įvyko greitai, atstumas nedidelis. O po to, gal po kokių 4 valandų asmuo grįžo ir sakė, kad paliko dokumentus.

Nuo tos vietos, kur būna mašinos tikrinant iki užtvaro gal apie 50 metrų. Užtvaras atsidaro automatiškai kai privažiuoja automobilis. Yra iš viso du užtvarai. Vienas užtvaras yra prieš pat automobilį, kuris išleidžia išvažiuoti iš kanalo, o kitas užtvaras leidžia išvažiuoti iš muitinės teritorijos ir jis automatiškai atsidaro, bet yra galimybė jį užblokuoti. Blokuojamas gali būti pultelio pagalba, pultelis būna pas inspektorių, kuris dirba kanale.

Įsukimas į garažą, į detalaus tikrinimo vietą, yra jau išvažiavus iš kanalo, tarp pirmo ir antro užtvarų. Nuo posūkio į garažą iki antrojo užtvaro apie 50 metrų. Išvažiavus iš kanalo pro pirmą užtvarą reikia sukti į angarą, arba į aikštelę. Išsukęs iš kanalo turi sukti į kairę ir laukti aikštelėje, o jis nuvažiavo tiesiai. Ten atstumas apie 50 metrų ir mašinos užkurti nereikia, važiuoji į ten arba tiesiai.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad sausio 10 dieną į postą atvyko pažeidėjas. Buvo nuspręsta jo automobilį tikrinti detaliai. Suvedus žodinę deklaraciją buvo nuspręsta tikrinti detaliai ir ji pranešė jam, kad jam reikia važiuoti į detalaus tikrinimo vietą, į garažą. Pakėlė užtvarą, dar važiavo prieš tai praleistos netikrinamos mašinos ir jis nesuko į garažą, o išvyko iš teritorijos, nepasuko į garažą, o tiesiai išvažiavo.

Pažeidėjo žodinę deklaraciją priėmė ji, duomenis ji suvedė į kompiuterį, ji paėmė dokumentus. Pasakė jam, kad bus atliekamas tikrinamas ir jis turi vykti į garažą. Dokumentai, pasas jam nebuvo grąžinti.

Pastebėjus, kad važiuoja iš teritorijos be leidimo galima blokuoti užtvarą, bet važiavo kitos praleistos mašinos ir paprasčiausiai nespėjo to padaryti.

Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kai vyko vykimas per sieną, jis buvo savo darbo vietoje, sėdėjo kabinete ir su pažeidėjais nesukontaktavo. Po to pas jį pateko tik dokumentai. Jis dokumentus gavo kai vyr. inspektorė, kuri rinko dokumentus, surinko pasus, technikinius pasus, suvedė deklaracijas į magnetines laikmenas. Tada padavė jam, o po to buvo gautas skambutis. Jis pats betarpiškai su pažeidėjais nebendravo, tik dirbo su informacija.

Antras užtvaras, kur yra išvykimas, jei jis yra užblokuotas, tai jis atsidaro atsakingam inspektoriui įjungus, o jei ne, jei dega, tai kai privažiuoji tada automatiškai atsidaro. Jo valdymas vyksta rankiniu būdu ir kaip buvo konkrečiu atveju negali pasakyti, tą dieną kanale dirbo ir užtvarus valdė J. B.. Inspektorius, kuris dirba ant kanalo ir duoda nurodymą vykti į garažą tai jis ir stebi vairuotoją, kadangi jam būna duodamas nurodymas, dokumentai negrąžinami. Kurie praeina kontrolę tai jiems grąžinami pasai ir palinkima gero kelio, o kiti laukia detalaus tikrinimo, panašiai 30 metrų nuo išvykimo kanalo. Viskas ten vietoje, atstumai labai nedideli, iš muitinės posto išvykti užtrunka 2-3 sekundes, viskas vyksta dinamiškai.

Jei vairuotojas nepaklūsta nurodymui vykti į garažą tai pareigūnas gali bandyti perblokuoti laukinį užtvarą, gal jis neužsiblokavęs nes važiuoja kiti automobiliai, gali būti neužsiblokavęs, o po mašinos ratais tai jis nepuls. Jei pajudėjo mašina ir po to dar padidino greitį tai tas pat ir kelių inspektoriui, jis paima dokumentus, bet neprirakina prie stulpo. O čia yra tarptautinis postas ir pirmiausiai paimami dokumentai, duodamas nurodymas ir tai jau yra priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatytą pažeidimą įrodyta: administracinės teisės pažeidimo protokolu Nr. 3KK2000117 (b.l. 1), inspektoriaus A. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), asmens paso ir automobilio registracijos liudijimo kopijomis (b.l. 3), pažeidėjo paaiškinimu (b.l. 4), nutarimo kopija (b.l. 5), kitais duomenimis patvirtinančiais pažeidimo faktą ir apibūdinančiais pažeidėjos asmenybę.

Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Muitinės pareigūnai pasienio kontrolės punktuose atlieka asmens apžiūrą. Tokia teisė numatyta įstatymų. Pažeidėjas pripažino, kad pasitraukė be leidimo iš muitinio tikrinimo zonos, priežastys, dėl ko pažeidėjas pasitraukė, šiuo atveju neturi įrodomosios reikšmės.

ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad 2011-04-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu, už pažeidimą numatytą ATPK 210 str. 2 d. jam buvo skirta 6500 Lt bauda, todėl pažeidėjui skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti - 11500 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų litų) - bauda (ATPK 26 str.).

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).

Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. atsižvelgta paskiriant nuobaudą, o ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6097).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas) – Kauno teritorinė muitinė (ATPK 309 str.).

Pažeidėjui išaiškintina, kad sumokėjusi baudą, ji privalo pateikti institucijai, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paštu, faksu ar kt. priimtinu būdu šios pareigos įvykdymo įrodymą (kvitą ar kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 209 str. 1 d. 3 p. ir nubausti 11500 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų litų) administracine bauda.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.