Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ieškinį atsakovams J. J. (ankstesnė pavardė – B.), Z. B., G. B., trečiajam asmeniui BUAB „SINTO“ dėl 183021,87 Lt skolos, 5 procentų palūkanų priteisimo ir atsakovo Z. B. priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, 2013-08-20 iškėlė bylą Šiaulių apygardos teisme ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. J., Z. B. ir G. B., banko naudai 183021,87 Lt BUAB „SINTO“ skolą pagal 2007-05-16 Kredito sutartį Nr. K200705-0526 ir procesines palūkanas. Nurodė, kad skolininkė BUAB „SINTO“, kuriai 2009-04-08 buvo iškelta bankroto byla, negrąžino Danske Bank A/S pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. K200705-0526 su vėlesniais pakeitimais suteikto 200000 Lt kredito dalies, t. y. 166070 Lt, nesumokėjo 7886,39 Lt palūkanų ir 9256,58 Lt delspinigių. 2008-06-12 pasirašydami laidavimo sutartis, visi trys atsakovai, kurie yra UAB „SINTO“ akcininkai, įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Bankui, jeigu UAB „SINTO“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007-05-16 Kredito sutartį Nr. K200705-0526. Ieškinio reikalavimai grindžiami Laidavimo sutarčių ir CK 6.81, 6.83 straipsnių nuostatomis, numatančiomis kad skolininkui neįvykdžius prievolės, skolininkas ir bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą), o prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (1–5 b. l.).

Teismui pateiktame procesiniame dokumente – dublike ieškovo atstovas A. B. atkreipė teismo dėmesį, kad laiduotojai ir kreditorius yra susitarę, jog laiduotojų įsipareigojimai ieškovui galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių laidavimo pabaigos terminas pareikštam reikalavimui netaikomas. Dublike nurodyta, kad Laidavimo sutarčių 4 punkte numatyta, jog visi trys atsakovai atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (67–69 b. l.).

2013-09-16 teisme priimtas atsakovo Z. B. atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas nesutinka su jam pareikštais reikalavimais, nurodo, kad pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį ieškovas šiuo metu neturi reikalavimo teisės atsakovams, nes byloje nepateikta duomenų, kad pagrindinė prievolė negali būti įvykdyta, o ieškovas galimai jau yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „SINTO“ dėl tos pačios skolos. Atsikirtimus atsakovas grindžia ir CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, numatančia laiduotojo teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą. Bankroto bylos iškėlimą pagrindiniam skolininkui UAB „SINTO“ atsakovas Z. B. vertina kaip laidavimu užtikrintos prievolės pasikeitimą iš esmės, dėl ko be laiduotojų sutikimo padidėjo jų atsakomybė, todėl, mano, kad vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 1 ir 4 dalimis, laidavimas yra pasibaigęs. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas reikalauja įvykdyti pasibaigusią prievolę, nes dėl UAB „SINTO“ bankroto bylos pasibaigė laidavimu užtikrinta kredito sutartis, o laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės (53–55 b. l.).

2014-03-19 teismo posėdyje buvo priimtas atsakovo Z. B. priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2008 m. birželio 12 d. atsakovų Z. B. ir G. B. bei J. J. su ieškovu Danske Bank A/S sudarytas laidavimo sutartis, kuriomis grindžiami šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atsakovams. Atsakovas nurodo, kad ieškovas labai realistiškais grasinimais nutraukti Kredito sutartį ir inicijuoti trečiojo asmens UAB „SINTO“ bankrotą, psichologinio smurto pagalba privertė ne tik atsakovą Z. B., bet ir jo sutuoktinę G. B. bei dukrą J. J. pasirašyti Laidavimo sutartis. Ieškovas nepaaiškino tikrosios Laidavimo sutarčių prasmės ir paskirties, tik nurodė, kad pasirašyti jas būtina, siekiant pratęsti Kredito sutarties vykdymą ir nesužlugdyti trečiąjį asmenį. Be to, atsakovai buvo sąmoningai klaidinami, jiems buvo aiškinama, kad nesibaimintų pasirašyti Laidavimo sutartis, nes kreditas ir taip jau yra apsaugotas – įkeistas UAB „SINTO“ turtas, įsigytas už gautą kreditą, todėl bet kuriuo atveju pirmiausia skola būtų išieškoma parduodant įkeistą turtą, kuris neseniai įsigytas, todėl nenusidėvėjęs ir likvidus. Nurodytas aplinkybes atsakovas vertina kaip apgaulę, sąmoningą laiduotojų suklaidinimą ir teigia, kad ieškovas apgaule, psichologiniu smurtu ir pasinaudodamas atsakovų ir UAB „SINTO“ sunkia finansine padėtimi, privertė pasirašyti Laidavimo sutartis, kurių sudarymui nebuvo jokio poreikio – kredito sutartis nuo pat jos sudarymo momento buvo užtikrinta turto įkeitimu ieškovo naudai. Priešieškinyje akcentuojama tai, kad dėl paties ieškovo kaltės (aplaidaus neveikimo) skola realiai nebuvo išieškota tiesiogiai iš trečiojo asmens įkeisto turto. Be to, ginčijamų sutarčių sąlyga, kuria laiduotojai atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovas nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą, atsakovas vertina kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, neteisėtai atleidžiančią stipresniąją sutarties šalį nuo jai privalomos pagal įstatymą pareigos.

Teisiniu priešieškinio pagrindu atsakovas nurodė CK 1.90 („dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“) ir CK 1.91 („dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“) straipsnių nuostatas (109–118 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovo Danske Bank A/S atstovė V. M. palaikė ieškinio reikalavimus, o priešieškinį prašė atmesti. Atkreipė teismo dėmesį į ginčijamų Laidavimo sutarčių 4, 18.3, 18.4, 18.6 ir 23 punktų nuostatas, pagrindžiančias ieškinio reikalavimus ir paneigiančias ieškovo argumentus dėl suklydimo, apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Nurodė, kad vykdant bankroto procedūras ir pardavus įkeistą bankrutavusios UAB „SINTO“ turtą, gautų pinigų pakako tik daliai administravimo išlaidų padengti.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčo šalys pripažįsta bylai reikšmingus faktus, kad ieškovė Danske Bank A/S suteikė trečiajam asmeniui BUAB „SINTO“ 200000 Lt kreditą restorano įrangos ir baldų įsigijimui pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. K200705-0526. Kreditą gavėjas turėjo grąžinti iki 2012 m. gegužės 16 d., tačiau UAB „SINTO“ bankrutavo ir negrąžino gauto kredito dalies, palūkanų ir delspinigių. Bankrutavusios UAB „SINTO“ akcininkai yra visi trys atsakovai, direktorė iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė J. J., o bendrovės likvidatorius – Z. B.. Vadovaudamasis CPK 187 straipsnio 2 d. nuostatomis teismas laiko šiuos bylos aplinkybes atitinkančius faktus nustatytais ir juos patvirtinančių įrodymų plačiau neanalizuoja, apsiribodamas jų išvardijimu (6–22 b. l., LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-3179-603/2014).

Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybių, kad ieškovas Danske Bank A/S su atsakovais Z. B., G. B. ir J. J. tinkamam kredito gavėjo UAB „SINTO“ įsipareigojimų pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. K200705-0526 įvykdymui užtikrinti 2008-06-12 pasirašė dvi laidavimo sutartis Nr. FA1-K200705-0526 ir Nr. FA2-K200705-0526. Šias sutartis pasirašę atsakovai įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai su kredito gavėju visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Kredito sutartį (Sutarties 1, 2,7, 14, 15, 16, punktai, 15–20 b. l.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kredito gavėjui UAB „SINTO“ 2009 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tenkinant 11 bendrovės darbuotojų, kuriems nuo 2008 metų lapkričio mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, ieškinį, buvo iškelta bankroto byla. 2009-11-11 teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-3179-603/2014 patvirtintas bankrutavusios UAB „SINTO“ kreditoriaus, įkaito turėtojo Danske Bank A/S, 182954 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, o 2014 m. birželio 4 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Nepatenkinti bankrutavusiai bendrovei pareikšti kreditoriniai reikalavimai sudaro 243286,18 Lt (153–162 b. l., LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-3179-603/2014).

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis dėl reikalavimų dalies, pripažinti J. J. ir Danske Bank A/S laidavimo sutartį Nr. FA2-K200705-0526 negaliojančia, paliktinas nenagrinėtu, likusi priešieškinio dalis atmestina.

Motyvuojamoji dalis

III. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Priešieškinio reikalavimas dėl atsakovės J. J. ir ieškovo Danske Bank A/S 2008 m. birželio 12 d. Laidavimo sutarties Nr. FA2-K200705-0526 pripažinimo negaliojančia paliktinas nenagrinėtu, nes reikalavimą J. J. vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, Z. B. atstovas, advokatas M. R. (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų J. J., Z. B. ir G. B. solidarios prievolės atsakyti bankrutavusios skolininkės BUAB „SINTO“ kreditorei Danske Bank A/S pagal laidavimo sutartis už skolininkės negrąžintą kreditą ir nesumokėtas netesybas. Ieškovas Danske Bank A/S įrodinėja, kad prievolę sumokėti įmonės skolą atsakovai prisiėmė 2008-06-12 pasirašydami laidavimo sutartis ir tokiu būdu užtikrindami uždarosios akcinės bendrovės „SINTO“ prievolių pagal 2007-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. K200705-0526 įvykdymą (LR CK 6.76 ir 6.81 straipsniai).

Civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Ieškovas savo įsipareigojimus trečiajam asmeniui BUAB „SINTO“ pagal 2007-05-16 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. K200705-0526 įvykdė tinkamai (nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartį), o kredito gavėja BUAB ,,SINTO“ prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal sutarties sąlygas neįvykdė. UAB „SINTO“ pagal minėtą kreditavimo sutartį liko skolinga ieškovui Danske Bank A/S 182954,37 Lt. Tai konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3179-603/2014 (159–161 b. l., LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3179-603/2014).

Įstatymų leidėjas Civiliniame kodekse yra įtvirtinęs imperatyvią nuostatą, kad paskolos gavėjui (nagrinėjamu atveju UAB „SINTO“) neįvykdžius prievolės pagal kreditavimo sutartį, laiduotojai privalo atsakyti kreditoriui (šioje byloje Danske Bank A/S) už skolininko prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (LR CK 6.81 str., 6.76 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta ir byloje pateiktų Laidavimo sutarčių 1, 2 punktuose (15–20 b. l.).

Atsakovas Z. B. ginčija 2008 m. birželio 12 d. jo ir G. B. su ieškovu sudarytą Laidavimo sutartį Nr. FA1-K200705-0526 CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais. Pareikštą reikalavimą argumentuoja tuo, kad jis ir jo šeimos nariai, pasirašydami laidavimo sutartį, supratę, jog tai – tik formalus dokumentas, būtinas, kad bankas nenutrauktų su UAB „SINTO“ kreditavimo sutarties ir neinicijuotų bendrovei bankroto. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovai ir šiandien iki galo nesupranta sudarytų Laidavimo sutarčių prasmės ir paskirties. Vertindamas tokius atsakovo argumentus teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų laidavimo sutarties dėl 200000 Lt kredito grąžinimo, naiviai tikėdamasis išvengti šia sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo, o atsakovas tvirtina pasielgęs būtent taip. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas turi pakankamą patirtį sudarant ir vykdant sutartis, – vadovavo Z. B. įmonei „Saulė“, kuriai jo paties pareiškimu 2005 metų rugsėjo 20 d. iškelta bankroto byla, bankroto procedūros buvo vykdomos šešerius metus iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., įmonės skolų išieškojimas buvo nukreiptas į Z. B. asmeninį ir šeimos turtą ( 86, 87, 153, 162 b. l., LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-3179-603/2014). Teismo vertinimu, turėdamas pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties ir pasirašydamas ginčijamos Laidavimo sutarties tekstą, Z. B. galėjo ir turėjo teisingai suvokti šios sutarties turinį (esmines sutarties sąlygas) ir pasekmes (sutarties šalių teises ir pareigas). Dėl to negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad, sudarydamas laidavimo sutartį, jis nesuvokė, jog ši sutartis, kredito negrąžinimo atveju, gali sukelti neigiamas pasekmes jo šeimos turtui. Tokias išvadas teismas daro vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad Laidavimo sutartys buvo pasirašytos 2008-06-12, t. y. po to, kai atsakovas ir jo šeimos nariai sudarė 2008-05-12 UAB „SINTO“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su ankstesniaisiais bendrovės savininkais L. S. ir O. S.. Byloje nustatyta, kad UAB „SINTO“ akcijų perleidimo klausimas buvo derinamas su 200000 Lt kreditą bendrovei suteikusiu Danske Bank A/S. Ieškovas pateikė teismui 2008 m. gegužės 19 d. papildomą susitarimą prie 2008-05-12 UAB „SINTO“ akcijų Pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje yra duomenys, kad atsakovams buvo žinoma, jog L. S. ir O. S., užtikrindami 200000 Lt kredito pagal 2007-05-16 sutartį Nr. K200705/0526 grąžinimą, sudarė su Danske Bank A/S Laidavimo sutartis. Pasirašydami šį susitarimą atsakovai įsipareigojo sudaryti savo vardu Laidavimo sutartis su banku, padengti paskolą ir/ar imtis kitokių veiksmų, kad per 10 dienų bankas nutrauktų Laidavimo sutartis su L. S. ir O. S. (140 b. l.). Teismui pateiktas ir 2008-06-11 Danske Bank A/S Leidimas L. S. parduoti jai priklausančią uždarąją akcinę bendrovę „SINTO“ su visais finansiniais įsipareigojimais Bankui akcijų pirkėjams Z. B., G. B. ir J. J. (142 b. l.). 2008 metų birželio 12 d. UAB „SINTO“ akcijas įsigiję atsakovai sudarė su ieškovu Laidavimo sutartis, todėl Bankas tą pačią dieną nutraukė Laidavimo sutartį su L. S. ir O. S. (141 b. l.). Minėti rašytiniai įrodymai paneigia priešieškinio argumentus, kad ieškovas sąmoningai suklaidino ir apgavo atsakovus, pasinaudodamas jų valdomos įmonės sunkia finansine padėtimi, realistiškais grasinimais nutraukti Kredito sutartį ir inicijuoti trečiojo asmens bankrotą ar psichologinio smurto pagalba privertė atsakovus pasirašyti Laidavimo sutartis.

J. J. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, kuriame yra duomenys, kad 2008-03-31 buvo paruoštas UAB „SINTO“ finansinės atskaitomybės dokumentų paketas (59–60 b. l.), todėl galima teigti, kad atsakovas Z. B. ir jo šeimos nariai jau prieš sudarydami UAB „SINTO“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo galimybę susipažinti su perkamos įmonės finansine padėtimi, atsakingai apmąstyti savo veiksmų pasekmes ir apsispręsti ar sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjų ir Banko pasiūlytomis sąlygomis. Vertindamas ar atsakovai galėjo suklysti, pasirašydami Laidavimo sutartis, teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1. 5 straipsnis), t. y. atsakovų elgesį vertina atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sutarties pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005).

Bylai reikšminga aplinkybė, kad teismo posėdyje atsakovas Z. B. pripažino, jog buvo suklaidintas akcijų pardavėjų dėl UAB „SINTO“ finansinės padėties, tačiau nenurodė teismui šio sandorio kainos ir nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl neįvertino perkamos bendrovės finansinės padėties ir nesikreipė į teismą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešieškinyje atsakovas nenurodė tikrųjų ginčijamo Laidavimo sandorio sudarymo aplinkybių, klaidino teismą nurodydamas, kad poreikis papildomoms užtikrinimo priemonėms atsirado 2008 m. viduryje, t. y. jau prasidėjus pasaulinei ekonominei-finansinei krizei. Atsakovo teiginiai, kad Bankas grasino nutraukti Kredito sutartį ir inicijuoti trečiojo asmens bankrotą, kad, sudarant laidavimo sutartis, bankas diktavo sąlygas ir privertė tris asmenis pasirašyti jiems nenaudingas sutartis, teismo vertinimu, šioje byloje tiesiog nelogiški, nes Danske Bank A/S suteiktas kreditas UAB „SINTO“ buvo užtikrintas 2007 m. gegužės 16 d. sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. FA-K200705-0526 su L. S. ir O. S. (141 b. l.). Argumentų, kodėl Bankas, pasikeitus UAB „SINTO“ akcijų savininkams, turėtų keisti kredito suteikimo sąlygas ir atsisakyti vienos iš bendrovei suteikto kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių – laidavimo, atsakovai nepateikė ir net neįrodinėjo, kad toks prašymas Bankui buvo teikiamas prieš sudarant UAB „SINTO“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovų argumentai, susiję su CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymu dėl UAB „SINTO“ bankroto taip pat atmestini, kaip prieštaraujantys laidavimo sutarties sampratai (CK 6.76 str.) ir CK 6.80 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms kreditoriaus ir laiduotojų santykius.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį ir priešieškinio reikalavimai dėl jau minėtos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su valios trūkumu sudarant sutartį, o nenuoseklūs ir net melagingi atsakovo Z. B. paaiškinimai, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis ginčijama siekiant atsakovams naudingo rezultato – išvengti piniginių prievolių vykdymo. Tokia atsakovų pozicija prieštarauja įstatymui, numatančiam, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (LR CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str.).

Laiduotojai J. J., Z. B. ir G. B. laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas UAB „SINTO“, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą ir kitų sumų sumokėjimą kaip nustatyta Kredito sutartyje (Laidavimo sutarčių 1, 5 punktai). Kaip matyti iš laidavimo sutarčių 23 punkto nuostatų Sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito gavėjo prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, todėl, teismo vertinimu, bankas pagrįstai reikalauja priteisti skolą solidariai iš laiduotojų J. J., Z. B. ir G. B.. Tai, kad laidavimo sutartys, iš kurių kildinamas reikalavimas šioje byloje, yra neterminuotos, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nurodoma, kad „teismui nustačius, jog šalių laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams 2013-08-19, tebevykstant pagrindinio skolininko BUAB „SINTO“ bankroto procedūroms, kai bendrovė neišregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. skolininko prievolė ieškovei nebuvo pasibaigusi. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012, 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir G. B, bylos Nr. 3K-3-381-2014.).

Atsakovų teigimu, ieškovas yra nesąžiningas, nes nepasirūpino UAB „SINTO“ įkeisto turto pardavimu už protingą kainą ir nenukreipė skolos išieškojimo į įkeistą turtą. Šie atsakovo teiginiai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir neatitinka teisės normų, reglamentuojančių solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 str.), bei laiduotojo atsakomybę (CK 6.87 str.) turinio. Minėta, kad skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų solidarūs skolininkai pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarčių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovų argumentai, susiję su skolos išieškojimu iš pagrindinio skolininko BUAB „SINTO“ įkeisto turto, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, būdami UAB „SINTO“ akcininkai, nuo 2009 m. sausio 16 d. Juridinių asmenų registre įregistravę bendrovę kaip likviduojamą, nepasirūpino savalaikiai parduoti bendrovės turtą ir gauti didesnę kainą. Be to, Laidavimo sutarčių 4 punkte numatyta, jog visi trys atsakovai atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (67–69 b. l.).

Taigi, ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams – laiduotojams J. J., Z. B. ir G. B., pagrįstai pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko – UAB „SINTO“, prievolę įvykdytų solidarieji bendraskoliai – laiduotojai J. J., Z. B. ir G. B. (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas Danske Bank A/S prašė priteisti solidariai iš atsakovų 183021,87 Lt skolą ir procesines palūkanas, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pagrindinio skolininko bankrutavusios UAB „SINTO“ įsiskolinimas Danske Bank A/S sudaro 182954,37 Lt ir tai nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3179-603/2014. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Ieškovas nepateikė teisinių argumentų kodėl iš laiduotojų prašoma priteisti didesnė skola, lyginant su BUAB „SINTO“ bankroto byloje patvirtintu Danske Bank A/S kreditoriniu reikalavimu, todėl teismas vadovaujasi prejudiciniu faktu, kad iš bendraskolių priteistina skola sudaro 182954,37 Lt (CPK 182 str. 2 p.).

Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas, todėl atsakovai privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo (LR CK 6. 37, 6.210 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovo Danske Bank A/S ieškinys dėl pagrindinio skolininko UAB „SINTO“ negrąžintos 183021,87 Lt skolos ir penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojų turi būti tenkinamas iš dalies (CK 6.38 str., 6.76 str., 6.77 str., 6.81 str. 1, 2 d., 6.89 str., 6. 37 str., 6. 200 str. 1 d., 6. 210 str., 6.870 str., 6. 874str.), o priešieškinis atmetamas kaip neįrodytas (CK 1.90 str., 1. 91 str., CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 110,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir 4660 Lt žyminis mokestis ieškovei Danske Bank A/S (45, 48 b. l.).

Atmetus priešieškinio reikalavimus iš atsakovo Z. B. valstybei priteistinas 4659 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais, 296 straipsnio 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovo Danske Bank A/S (juridinio asmens kodas 61126228, buveinė – Holmens Kanal 2-12, OK-1092 Kopenhaga), atstovas Lietuvoje Danske Bank A/S Lietuvos filialas (juridinio asmens kodas 301694694, buveinė – Saltoniškių g. 2, LT-08500 Vilnius), naudai 182954,37 Lt (šimtą aštuoniasdešimt du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 37 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 182954,37 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės J. J. ir ieškovo Danske Bank A/S 2008 m. birželio 12 d. Laidavimo sutarties Nr. FA2-K200705-0526 pripažinimo negaliojančia palikti nenagrinėtą.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)), J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovo Danske Bank A/S (juridinio asmens kodas 61126228, buveinė – Holmens Kanal 2-12, OK-1092 Kopenhaga), atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo (juridinio asmens kodas 301694694, buveinė – Saltoniškių g. 2, LT-08500 Vilnius) po 1553 Lt (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 4659 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių litų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)), J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)) ir G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 36,68 Lt (trisdešimt šešis litus 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.