Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1991-471/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
1-1991-471/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46825-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1991-471/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46825-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-46825-19 medžiaga, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2019 m. sausio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. 58 MGL ( 2900 EUR ) bauda su specialiosios teisės atėmimu 2 metams, bauda sumokėta 2019-06-26, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2019 m. lapkričio 02 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), A. ir J. V. B. namuose, tyčia vieną kartą įspyrė į kairės rankos dilbį tėvui A. B., po to vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą motinai J. V. B., sukeldamas artimiesiems giminaičiams nukentėjusiesiems J. V. B. ir A. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2019-10-26 atvažiavo pasisvečiuoti pas tėvus - mamą J. V. B., ir tėvą A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ten buvo iki konflikto dienos. 2019-11-02 su abiem tėvais gėrė degtinę ir alų. Begeriant virtuvėje, apie 19 val., tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kiek pamena, dėl sesers. Jis labai užpyko ant tėvo ir, kiek pamena, vieną kartą spyrė jam į krūtinę. Kur pataikė, nepamena, bet sutinka, kad galėjo pataikyti į ranką. Gali būti, kad po to mamai sudavė delnu į dešinį skruostą, tačiau tikslesnių aplinkybių neprisimena, bet neneigia, kad taip buvo. Jam sunku tiksliai atsiminti visas įvykio aplinkybes, nes buvo labai girtas. Supranta, kad tokiais veiksmais tėvams sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Smurtas su tėvais įvyko pirmą kartą. Negirdėjo, kaip tėvai kvietė policiją. Iš tėvų namų iškeldinti nereikės, nes gyvena atskirai. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiam elgesiui, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tėvų atsiprašė ( 60, 71-72, 80 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iš karto po įvykio ( apklausa pradėta 20.44 val. ) nukentėjusysis A. B. parodė, kad su žmona J. V. B., gyvena jiems priklausančiame name. Pas juos registruotas ir būna sūnus V. B., kuris uždarbiauja (duomenys neskelbtini). Sūnus namuose jau apie savaitę. Vakarop namuose su sūnumi gėrė alkoholį - jis nedaug, sūnus daugiau. Namuose buvo ir žmona J. V. B.. Apie 19.00 val. virtuvėje sūnus, būdamas gerokai apsvaigęs, pradėjo kabinėtis prie jo bei žmonos. Priekaištavo, kad viskas namuose negerai, niekas jam nepatinka, kaip jie gyvena, kaip tvarkosi. Įvyko žodinis barnis ir sūnus tapo labai agresyvus. Pradėjo prie jo artintis ir jis suprato, kad gali sumušti. Tuomet sūnus spyrė jam į krūtinę, o jis kaire ranka dengėsi nuo smūgio. Smūgis buvo stiprus, pataikė į kairės rankos dilbį ir sukėlė fizinį skausmą. Sūnus dar rėkavo, bet daugiau mušti nepuolė. Jis nuėjo į kitą kambarį ir netrukus išgirdo žmoną šaukiant ,,V., baik, palik mane ramybėj“. Dėl sūnaus smurto paskambino 112. V., netrukus nuėjo į savo kambarį. Žmona pasakė, kad sūnus trenkė jai į veidą. Sūnus smurtauja fiziškai pirmą kartą. Dėl patirto fizinio skausmo padaryta fizinė žala. Ranką dar truputį skauda, tačiau į medikus nesikreipė ir, jei neblogės, nesikreips ( 15 l. ).

Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. B. parodė, kad V., pas juos registruotas, tačiau negyvena, tik atvažiuoja pasisvečiuoti. Sūnus gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Sūnus jo ir žmonos atsiprašė ir jam atleido ( 46 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta iš karto po įvykio ( apklausa pradėta 21.13 val. ) nukentėjusioji J. V. B. parodė, kad apie 19.00 val. namuose girtas sūnus V. B. pradėjo triukšmauti ir kabinėtis prie vyro bei jos. Sūnus, kai būna neblaivus, visada tampa neramus, priekabiauja. Taip pat ir šiandien žodis po žodžio kilo konfliktas. Vienu metu buvo išėjusi į kiemą. Parėjus į namus vyras A., pasakė, kad skambins į policiją, nes sūnus jau mušėsi. Vyras išėjo, o ji bandė nuraminti sūnų, bet jis vis tiek buvo nusiteikęs agresyviai. Būnant virtuvėje sūnui pasakė, kad, jei kas nepatinka, gali kartu negyventi. Mano, kad dėl tokių žodžių jis labai įsižeidė ir supykęs trenkė ranka ( kuria, negali pasakyti ) delnu jai į dešinį skruostą. Smūgis buvo gan stiprus ir tuo metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Skruostą iš pradžių skaudėjo, buvo paraudęs, bet dabar jau praėjo. Padaryta fizinė žala, į medikus nesikreipė ir neketina kreiptis. Sūnus prieš ją smurtauja pirmą kartą ( 36 l. ).

Apklausta papildomai nukentėjusioji J. V. B. parodė, kad Vi., pas juos negyvena, atvažiuoja tik pasisvečiuoti ar atlikti kokius darbus. Sūnus atsiprašė jos ir vyro, ji atleido ir susitaikė ( 43 l. ).

2019-11-02 20.43 val. rašytame pareiškime nukentėjusysis A. B. prašė imtis priemonių sūnaus V., atžvilgiu, nes šis fiziškai smurtavo prieš jį ir žmoną ( 14 l. ).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrint gyvenamąjį namą tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota, nieko nepaimta, fotografuota ( 26-28 l. ).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. V. B. užfiksuotas patinimas dešiniame skruoste, o A. B. - patinimas kairės rankos dilbyje. Taip pat nurodoma, kad neblaivus V. B. motinai J. V. B. kairės rankos kumščiu tris kartus sudavė į dešinį skruostą; V. B. nustatytas 1,81 prom. girtumas ( 30-31 l. ).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. B. tyčia vieną kartą įspyrė tėvui į kairę ranką, po to vieną kartą delnu sudavė motinai į dešinį skruostą, sukeldamas jiems – atskirai gyvenantiems artimiesiems giminaičiams - fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Kaltinamasis V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ( 96, 100 l. ). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes – V. B. šeimyninio ginčo metu girtas ( girtumas daugiau 1,5 prom. – 30 l. ) be jokios priežasties spyrė tėvui į krūtinę ( tik pataikė į ranką ) ir delnu sudavė motinai į veidą, galimai padarydamas sužalojimus ( jie užfiksuoti - 30-31 l., tačiau nukentėjusieji į specialistus po to nesikreipė ), su jais susitaikė, civilinis ieškinys nepareikštas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą - jis yra vieną kartą 2019 m. teistas už kitokio pobūdžio ( tačiau susijusį su neblaivumu ) nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ( 86-88, 90-92 l. ), administracine tvarka nebaustas ( 93 l. ), duomenų, jog dirbtų pagal verslo liudijimą ( kaip nurodoma prokurorės pareiškime ), nėra ( 94 l. ), kt. ( 95 l. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės ( 1 metų ) laisvės apribojimo bausmė ( Lietuvos BK 48 str., 54 str. ir 56 str. ), kuri bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64¹ str. ). Kodėl užsienyje uždarbiaujančiam asmeniui siūloma skirti laisvės apribojimo bausmę, prokurorės pareiškime motyvai nenurodomi, tačiau kaltinamajam su ja sutinkant teismas plačiau šio klausimo nesvarsto. Taip pat prokurorei nesiūlant nesvarstomas papildomų draudimų ir įpareigojimų ( Lietuvos BK 48 str. 4-6 d. ) skyrimo klausimas.

V. B. padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narius, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 48 str. 7 d., 72² str. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2019-11-02 d. 19.40 val. ( 51 l. ) iki 11-04 d. 13.30 val. ( 63 l. ).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 83-84 l. ) V. B. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti vienerių metų ( 1 m. ) laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 iki aštuonių mėnesių ( 8 mėn. ) laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 02 d. iki lapkričio 04 d. ( dvi paras ), prilyginant jį keturioms dienoms ( 4 d. ) laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 72² straipsniu paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius ( 8 mėn. ) nuo baudžiamojo įsakymo perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. palikti galioti ir panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis