Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-387/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
1S-155-387/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
  • 2.13.1.2Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą (BPK 444 str.)
Byla Nr. 1S-155-387/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.13.1.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuos atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. Ž. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią paskirta atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. G. ir A. S..

Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistųjų E. G. ir A. S. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas: iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. Ž. neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį bei pripažinta, kad E. Ž. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nuteistiesiems E. G., A. S. ir E. Ž. priklausiusį automobilį „Rover 75“, valst. Nr. 473 BKG. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, nuteistųjų E. G. ir A. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. kovo 14 d. nutartimis atsisakė priimti nuteistųjų E. G. ir E. Ž. kasacinius skundus.

Šalies argumentai

2017 m. vasario 14 d. pareiškimu E. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – Generalinis prokuroras), prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šį savo prašymą E. Ž. motyvavo tuo, kad dėl blogos psichologinės būklės, kurią nulėmė alkoholinė abstinencija ir policijos pareigūnų neteisėtas elgesys, apklausų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme metu jis nenurodė, kad pagrindinis nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, organizatorius buvo A. S.. Pareiškėjo teigimu, neįvardinęs pareigūnams A. S. kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus, jis nepagrįstai apkalbėjo A. S., kuris apie automobiliu iš Ispanijos į Lietuvą gabenamas narkotines medžiagas nieko nežinojo.

2017 m. kovo 15 d. nutarimu Generalinis prokuroras atmetė E. Ž. pareiškimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto vieno iš bendrininkų nuteisimo ir A. S. vaidmens organizuotos grupės veikloje yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi aplinkybėmis, dėl kurių BPK 444 straipsnio nustatyta tvarka gali būti pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusiųjų aplinkybių. Generalinis prokuroras nurodė, kad A. S. ir E. G. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo grindžiama ne tik E. Ž. ir jo sugyventinės A. G. parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Todėl abejoti teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Generalinio prokuroro sprendimu, E. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas Generalinio prokuroro nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) nuteistojo skundas atmestas. Apygardos teismas sutiko su Generalinio prokuroro nutarime išdėstyta pozicija, kad E. Ž. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme, kadangi jos jau buvo žinomos bylą iš esmės išnagrinėjusiems teismams ir yra susijusios išimtinai su įrodymų vertinimu.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir įpareigoti Generalinį prokurorą byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad jis savo pareiškime Generalinei prokuratūrai paaiškino, dėl kokių priežasčių nepagrįstai apkalbėjo A. S. ir neįvardino nusikalstamų veikų organizatoriaus A. S.. Tai, kad būtent A. S. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, anot E. Ž., gali patvirtinti ir nuteistasis A. S. bei liudytojas R. P.. Dėl paminėtų aplinkybių nuteistasis ir prašo pradėti tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalimi, tokiais pagrindais laikytinos šios aplinkybės: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat, kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Savo prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą nuteistasis E. Ž. iš esmės grindžia tuo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neteisingi, todėl remiantis jais buvo nepagrįstai nuteistas organizuotos grupės narys A. S., o tikrojo nusikalstamų veikų organizatoriaus A. S. atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas. Taigi šioje byloje, vertinant ar yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas bylos atnaujinimo pagrindas, svarbu nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar E. Ž. pareiškime ir skunde nurodytos su A. S. susijusios aplinkybės buvo žinomos bylą išnagrinėjusiems pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams; antra, ar šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažįstamos tinkamu pagrindu atnaujinti baudžiamąjį bylą.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad iš tiesų nuteistojo E. Ž. byloje duoti parodymai apie jo paties ir kitų nuteistųjų – A. S. bei E. G. atliktus neteisėtus veiksmus buvo vienu iš įrodymų šaltinių nustatant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šio nuteistojo parodymų patikimumo įvertinimui buvo skirtas dėmesys tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Abu bylą išnagrinėję teismai pripažino, kad E. Ž. parodymus apie A. S. ir E. G. neteisėtus veiksmus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys – liudytojų A. G., A. M., G. M., J. T., J. K. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Versija, kad E. Ž. duoda neteisingus parodymus apie A. S. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, buvo keliama ir šio nuteistojo apeliaciniame skunde. Lietuvos apeliacinis teismas atsakydamas į tokius skundo argumentus, detaliai išanalizavo nuteistojo E. Ž. parodymų turinį, atitikimą kitiems bylos duomenims, įvertino paties A. S. gynybinę versiją, jo elgesį po kitų organizuotos grupės narių sulaikymo, ir padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo netikėti E. Ž. parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, po liudytojo R. P. apklausos, buvo siekiama patikrinti informaciją, ar prie organizuotos grupės narių veiklos neprisidėjo šio liudytojo nurodytas asmuo A. S.. Jo nuotrauka buvo parodyta E. Ž. atpažinti, tačiau jis tvirtino šio asmens niekada nematęs (t. 3, b.l. 83-84). Šią apklausą vykdžiusi tyrėja pirmosios instancijos teisme paneigė dariusi kokią nors neleistiną įtaką E. Ž., juolab, kad visų procesinių veiksmų metu dalyvavo ir jo gynėjas. Liudytoja paneigė ir tai, kad E. Ž. galėjo duoti neišsamius ir netikslius parodymus dėl tuo metu buvusios alkoholinės abstinencijos būsenos, kadangi duodamas parodymus jis kalbėjo sklandžiai, jautėsi gerai, klausimų esmę suprato ir į juos atsakė. Taigi E. Ž. nurodytos aplinkybės apie galimą A. S. ryšį su šioje byloje nuteistais asmenimis buvo žinomos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo parodymai buvo kruopščiai įvertinti teisėtumo ir patikimumo aspektais. Be to, nors E. Ž. parodymai buvo svarbus įrodymų šaltinis šioje byloje, tačiau tai nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo pagrįsta A. S. kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal aukščiau paminėtą BPK 444 straipsnio 1 dalį, pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą gali būti su pareiškėju (asmeniu, kuris kreipiasi dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo) susijusios aplinkybės, galinčios turėti įtakos jo teisinei padėčiai baigtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju E. Ž. pareiškime nurodytos aplinkybės, net jeigu jos būtų buvusios pripažintos tinkamomis baudžiamajai bylai atnaujinti, niekaip negali padaryti įtakos paties pareiškėjo teisinei padėčiai. Taip pat nėra jokio pagrindo šioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kelti kito asmens, dėl kurio apskritai nebuvo pradėtas baudžiamasis procesas, vaidmens organizuotoje grupėje klausimo. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad A. S. galėjo neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis Ispanijoje, jo atžvilgiu turėtų būti pradėtas naujas baudžiamasis procesas. Taigi, E. Ž. pareiškime ir skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos tinkamu pagrindu atnaujinti baudžiamąjį bylą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra pagrįsta, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 447 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Valantinas