Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu dalyvaujant pareiškėjos L. Š. pareiškėjos atstovui advokatui Egidijui Langiui,

nuotoliniu būdu dalyvaujant bankroto administratoriui UAB ,,Audata“ atstovui Andrėjui Gončiarovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančios pareiškėjos L. Š. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – PlusPlus Capital AS, AB ,,SEB bankas“, AB ,,Šiaulių bankas“, UAB ,,Gelvora“, UAB ,,Apex Real Estate“, UAB ,,Legal Balance“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, I. B., E. J., L. V., antstolis A. N., antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Donatas Kisielius, antstolis Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klausimas dėl mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo nagrinėjamas nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, apie posėdį jie informuoti tinkamai.

2021 m. balandžio 6 d. nuotolinio teismo posėdžio metu pareiškėjos L. Š. atstovas advokatas Egidijus Langys nurodė, kad prašo planą tvirtinti. Paaiškino, kad hipotekos kreditorius nesiekia patvirtinti plano dėl vienos priežasties, kad turtas būtų parduotas ne 2022 metais, o 2021 metais. Kreditoriaus argumentai buvo tokie patys teikiant pastabas dėl abiejų planų ir pateikti formaliai. AB „Šiaulių banko“ argumentai yra atkartojami kitų kreditorių, o pirmas argumentas yra nesusijęs su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, tai – techninis dalykas. Kreditorius nurodė, kad turtas turi būti pervertintas, pareiškėja tam neprieštaravo. Dėl administratoriaus išlaidų, jas plane patikslino ir sumažino nuo 60 iki 40 Eur/mėn., tuo tarpu kreditorius siūlė 30 Eur/ mėn., tai itin formalus požiūris. Bankroto administratorius turi gauti atlygį, kuris jį skatintų atlikti darbo funkcijas, jis vykdo veiklą, už kurią turi būti teisingai atlyginta. Be to, administratorius turės pateikti išsamias ataskaitas apie lėšų panaudojimą. Su bankroto administratoriaus išlaidomis sutinka visi kreditoriai, išskyrus Šiaulių banką bei Luminor banką. Tuo tarpu Šiaulių banko siūloma formuluotė, jog bankroto administratorius gauna 2 proc. nuo iš turto pardavimo gautų pajamų, o jei turtas parduodamas mažesne nei 150 000 Eur kaina iš viso negauna pajamų, yra neteisinga. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai bankroto administratoriaus atlyginimui nustatomi 6 proc. ar 9 proc. vertinami kaip mažas atlygis. Pabrėžė, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai – vienas kriterijų gali būti turto likvidumas. Šiuo atveju nekilnojamojo turto objektas yra beveik (duomenys neskelbtini), jis nėra labai paklausus. Pažymėjo, kad 2020 m. sausio mėn. vykusiose antstolių varžytynėse turtas galėjo būti parduotas už 180 000 Eur kainą ir būtų padengta visa skolos suma Šiaulių bankui ir patenkinta apie 90 proc. visų kreditorių reikalavimų. Pagrindo netvirtinti plano nėra. Dėl kreditoriaus nurodomo turto pardavimo laiko – nerealu turtą pradėti parduoti nuo 2021 m. gegužės 1 d., kadangi šiuo metu planas net nėra patvirtintas, tuo tarpu turto pardavimas antraisiais metais yra kompromisinis variantas. Pirmuoju planu turtas turėjo būti parduodamas paskutiniaisiais metais, toks sprendimas buvo priimtas siekiant išvengti būsto nuomos išlaidų. Įstatyme numatyta galimybė susitarti dėl būsto išsaugojimo, jei kreditoriui mokama suma ne mažesnė už nuomą. Tačiau Šiaulių bankas nesutinka tartis, nors pareiškėja dar iki bankroto bylos siekė mokėti kreditoriui, jam atliko mokėjimus daugiau nei priklausė. Per ilgesnį laiką pareiškėja gali daugiau atiduoti kreditoriams, o pagrindiniam kreditoriui mokėti po 2000 Eur/mėn., be to, pardavus turtą bus pilnai padengta skola. Pabrėžė, kad Šiaulių bankas nepatiria jokios rizikos, tačiau stabdo nemokumo procesą, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus. Būsto nuoma pareiškėjai kainuotų 300-400 Eur/mėn., tuo tarpu nekilnojamojo turto išlaikymas mėnesiui apie 100 Eur/mėn. pareiškėjos pajamos nedidelės, tad pagrindinis tikslas – patirti mažiau išlaidų. Galimybės pasakyti, kiek turtas kainuos 2022 m., 2023 m. nėra, atstovui nežinoma praktika, kad nekilnojamojo turto nebūtų pavykę parduoti, o kreditorius priešingų aplinkybių nenurodo. Kreditorių argumentai formalūs, nors bankai teikia kreditus ir vertina nekilnojamojo turto rinką, galėjo pateikti analizę. Pareiškėja yra tik (duomenys neskelbtini) darbinga, ji siekia grąžinti skolas, nesiekia pratęsti turto išlaikymo ar jį pabloginti. Apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, nes situacija yra ginčytina, ji siekia neklaidinti teismo ir kreditorių. Jei palikimą ji galiausiai galės priimti, administratorius tą faktą matys ir tas turtas bus realizuotas, nesiekia nuslėpti jo. Prašė planą tvirtinti, pabrėžė, kad nepatvirtinus plano kiltų rimtos pasekmės, o patvirtinus – būtų maksimaliai užtikrinti kreditorių interesai.

2021 m. balandžio 6 d. nuotolinio teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB ,,Audata“ atstovas Andrėjus Gončiarovas paaiškinimo, kad pirminiame susirinkime planas nebuvo patvirtintas, tačiau plano dalys, kurioms nepritarė kreditoriai, buvo patikslintos, be to, patikslintam planui pritarė dauguma antros eilės kreditorių, t. y. pritarė 74 proc. Šiaulių bankas piktnaudžiauja savo padėtimi, nes neatsižvelgia ir į kitų kreditorių interesus, be to, pirmaisiais metais pardavus turtą, ženkliai padidėtų būtinųjų poreikių suma. Nors kreditorius nurodo, kad turtas turi būti pakartotinai įvertintas, neatsižvelgta, kad plano 5 punkte būtent buvo nurodytas turto vertinimas. Plane apie testamentu paliktą turtą nepasisakoma, kadangi palikimas nepriimtas, tarp įpėdinių yra ginčas. Pažymėjo, kad Šiaulių bankas turi teisę perimti turtą po 2 varžytynių, todėl jokios rizikos šio kreditoriaus atžvilgiu nėra. Patvirtinus planą, bus patenkinti visų pusių interesai.

Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10875-1019/2020 L. Š. iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

2020 m. birželio 15 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nustatytas terminas per keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. 2020 m. spalio 2 d. nutartimi teismas patvirtino L. Š. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 265 102,49 Eur sumai. Bankroto administratoriui pateikus prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, teismas 2020 m. spalio 8 d. rezoliucija tenkino prašymą ir pratęsė terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, terminas teismui pateikti mokumo atkūrimo plano projektą baigėsi 2021 m. vasario 22 d. 2021 m. sausio 21 d. nutartimi patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas bendrai 252 924,43 Eur sumai.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl anksčiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas tik turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnio nustatytais reikalavimais plano projektui.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad teismo nustatytu terminu pateiktas fizinio asmens L. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, jame nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėja negali įvykdyti kreditorių reikalavimų, numatytos periodiškai gautinos lėšos per visą bankroto procesą (vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 550 Eur), taip pat kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (320 Eur), nurodytas numatomo parduoti asmens turto sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu, numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos, priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas, plane pateiktas sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas, taip pat sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas, nurodytas bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašas, nurodyta kreditorių pagalba bankrutuojančiam asmeniui, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir plano įgyvendinimo laikotarpis.

Kreditoriai AB ,,Šiaulių bankas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir Plus Plus Capital AS balsavo prieš bankrutuojančio asmens L. Š. patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimui. Kreditoriai nurodė, kad mokumo atkūrimo planas galėtų būti tvirtinimas, jei įkeistas turtas būtų pervertintas ir pirmaisiais metais būtų pradėtas turto pardavimo procesas. Be to, kreditoriai nesutiko su bankroto administratoriaus siūloma administravimo išlaidų sąmata, AB ,,Šiaulių bankui“ ir Luminor Bank As Lietuvos skyriui siūlant nustatyti 30 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidų sumą, kuri naudotina nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą iki bankroto proceso pabaigos bei atlygį už turto pardavimą skirti 2 proc. nuo faktiškai gautų turto pardavimo pajamų, tuo atveju, jei turtas bus parduotas už didesnę nei 150 000 Eur sumą, tuo tarpu Plus Plus Capital AS siūlė nustatyti 40 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidų sumą, kuri naudotina nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą iki bankroto proceso pabaigos bei atlygį už turto pardavimą skirti 1 proc. nuo faktiškai gautų turto pardavimo pajamų.

Vadovaujantis FABĮ 1 straipsniu, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-263-706/2015).

Kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad kreditorių susirinkimui nepatvirtinus pirminio plano projekto, bankrutuojantis fizinis asmuo atsižvelgė į kreditorių pastabas ir dėjo pastangas patikslinti planą, kad šis atitiktų kreditorių interesus.

FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, tai reiškia, kad bankrutuojančio asmens turtas pardavinėjamas ne anksčiau negu įsiteisėja nutartis dėl mokumo atkūrimo plano pavirtinimo. Taigi, FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia plane numatyti turto pardavimą net ir paskutinį plano termino pusmetį. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančiai L. Š. priklausančio turto pardavimas nukeliant turto pardavimą antraisiais plano įgyvendinimo metais, automatiškai nepažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teismas, įvertinęs patikslintame plane nurodytas bankrutuojančio asmens plano nuostatas, susijusias su turto pardavimu antraisiais plano įgyvendinimo metais, 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bankrutuojančio asmens vienintelio turto pardavimas anksčiau nei nustatyta plane sąlygotų didesnius jos būtinuosius poreikius, kadangi atsirastų būtinybė skirti papildomai lėšų jos gyvenamojo būsto nuomai, kas lemtų iš gaunamų pajamų mažesnių sumų skyrimą kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to plane numatyta turto pardavimo tvarka yra racionali ir nepažeistų kreditorių interesų.

Kreditoriaus argumentai, nurodyti, nepritariant plano projekto tvirtinimui, kad nukeliant turto pardavimą į antruosius metus gali būti nespėta turtą realizuoti, atmestini. Teismo vertinimu, plane numatytas turto pardavimas antraisiais plano įgyvendinimo pusmetį neužkerta kelio ir nedraudžia paruošiamuosius/organizacinius darbus (pvz., kreditorės prašomus atlikti turto vertinimo ir kainos nustatymo ir kt.) atlikti anksčiau, t. y. iki numatomo turto pardavimo pradžios – dar pirmaisiais plano įgyvendinimo metais. Teismas, įvertinęs Turto pardavimo iš varžytinių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328, nustatytus varžytynių vykdymo terminus, taip pat kreditorių susirinkimų sušaukimo bei vykdymo terminus, numatytus FABĮ, be kita ko, kad kreditoriams išlieka teisė perimti bankrutuojančio asmens turtą savo nuosavybėn, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad yra prielaidos vertinti, jog gali būti nespėta parduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto.

Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano 9 punkte nurodoma, kad viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu, t. y. 3 metų laikotarpiu, planuojama administravimo išlaidoms skirti 1440 Eur, kas sudaro 40 Eur/mėn. sumą, be to, kaip atlygį bankroto administratoriui už nekilnojamojo turto pardavimą skirti 4 proc. nuo faktiškai gautų turto pardavimo pajamų, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur.

Teismas pažymi, kad bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai priklauso beveik (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį reikės realizuoti. Pastebėtina, kad administravimo išlaidų suma kiekvieną mėnesį sudarys 40 Eur, t. y. maždaug penkioliktąją dalį minimalaus darbo užmokesčio, be to, toks dydis atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu. Teismas pažymi, kad iš esmės kiekvieno kreditoriaus interesas išieškoti kaip įmanoma didesnę bankrutuojančio fizinio asmens skolinio įsipareigojimo dalį negali paneigti intereso užtikrinti teisingą ir teisėtą visą fizinio asmens bankroto procesą. Kreditoriai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė duomenų, kurie patvirtintų administravimo išlaidų dydžio nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis). 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu proceso dalyviai nurodė, kad nemokumo administratorius, vykdydamas veiklą, patiria (be laiko sąnaudų) su veikla susijusių išlaidų. Mokumo atkūrimo plane aiškiai detalizuota ir pagrįsta, kam bus naudojamos administravimo išlaidos, atlyginimas bankroto administratoriui. Be to, administravimo išlaidų sąmata yra būsimų planuojamų išlaidų projektas, o realiai patirtos administravimo išlaidos turės būti pagrįstos dokumentais. Taigi, plane numatytas bankroto administratoriaus atlyginimas neviršija ir nesiekia maksimalaus šioje bylų kategorijoje (fizinio asmens bankrotas) teismų tvirtinamo bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio.

Sprendžiant dėl atlyginimo dydžio bankroto administratoriui procentine išraiška nuo parduoto turto vertės, pažymėtina, kad atlyginimas nemokumo administratoriui turi skatinti tinkamai ir laiku vykdyti bankroto procedūras, t. y. organizuoti turto pardavimą taip, kad būtų spėta turtą parduoti per plane numatytą terminą, t. y. per paskutinį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pusmetį. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo turi atitikti keliamus reikalavimus, t. y. turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, turi būti draustas civilinės atsakomybės draudimu, teismas sprendžia, kad plane nustatyta 4 procentų nuo parduoto turto vertės, bet ne mažesnė nei 1737,72 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo suma, yra adekvati planuojamiems atlikti darbams ir užtikrina bankroto administratoriaus galimybes tinkamai vykdyti bei organizuoti bankroto procedūrą, užtikrina bankroto administratoriaus teisės gauti teisingą atlygį už teikiamas bankroto administravimo paslaugas bei nepažeidžia kreditorių interesų.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad mokumo atkūrimo planas atitinka esminius FABĮ reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo yra sudaromos sąlygos atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir teisingą pareiškėjos ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl pareiškėjos mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Pažymėtina, kad FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.

Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 11 dalies 1 punktu, teismui patvirtinus planą, bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

Teismas pažymi, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Plano projektui kreditorių susirinkimas nepritarė, todėl ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (FABĮ 8 straipsnio 10 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą trejų metų laikotarpiui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.