- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- e2-3727-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00492-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. P., institucija, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimu patvirtintą (civ. byloje Nr. 2- 91-424/2013), išlaikymo dydį sūnui V. P. ir priteisti iš atsakovo G. P. nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo sūnaus V. P., išlaikymui iki jo pilnametystės po 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu yra išsituokusi. Gyvenant santuokoje jiems 2007-04-15 gimė sūnus V. P..
Nurodė ieškinyje, kad nutraukus jos ir atsakovo santuoka, tuo pačiu sprendimu buvo nustatytas išlaikymas sūnui V. P. iki jo pilnametystės mokant po 116 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas išlaikymo klausimas, praėjo daugiau nei šeši metai, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių turi būti peržiūrėtas minėtas teismo sprendimas, o priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo. Nurodė, kad gaunant priteistą išlaikymo dydį negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi. Sūnui yra dvylika metų, jis sparčiai auga, todėl jam kasdien reikalingas pilnavertis ir sveikas maistas. Vaikas turi antsvorį, todėl ne visi maisto produktai jam yra tinkami, kas didina maisto išlaidas. įvertinant faktines jų išlaidas maistui, per mėnesį realiai pilnaverčiam sūnaus maitinimui reikia skirti po 160 Eur. Kadangi sūnus sparčiai auga, todėl drabužius ir batus būtina keisti kas sezoną. Kaip jau minėta sūnus turi viršsvorį, yra aukštas, todėl vaikiškų drabužių skyriuje jam nupirkti drabužių nepavyksta. Dažniausia tenka pirkti suaugusių skyriuje, tačiau įprastai drabužius reikia vežti siuvėjai patvarkyti, nes dažnai susiduriama su problema, kad jie būna tam tikroje vietoje per dideli ar per maži, t.y. per ilgos rankovės ir pan. Akivaizdu, kad dėl to tenka skirti didesnes išlaidas drabužiams. Sūnaus aprangai ir avalynei vidutiniškai reikia skirti po 60 Eur kiekvieną mėnesį. Taip pat vaiko išlaikymui skirtas išlaidas sudaro ir išlaidos, susijusios su vaiko teise į gyvenamąjį būstą tenkinimą, t. y., tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Vaikas su mama gyvena nuosavame bute. Išlaidos būstui (mokesčių už komunalines paslaugas dalis) sūnaus daliai per mėnesį sudaro -100 Eur. Pilnaverčiam vaiko gyvenimui užtikrinti yra būtinas gydymas, sveikatos priežiūra, vitaminų ir vaistų naudojimas. Sūnaus išlaidos pilnaverčiam sveikatos užtikrinimui per mėnesį sudaro apie 20 Eur. Higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams reikia skirti ne mažiau kaip po 30 Eur. Sūnui yra sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. Dėl turimo viršsvorio vaikas turi lankytis bent du kartu per savaitę sporto salėje, todėl jo laisvalaikio poreikiams reikia ne mažiau kaip 30 Eur per mėnesį. Mokyklinėms ir kanceliarinėms prekėms yra išleidžiama ne mažiau kaip 20 Eur. Įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) papildomai išleidžiama po 170 Eur per metus, t.y. vidutiniškai po 15 Eur per mėnesį. Sūnus turi kalbėjimo sutrikimu, todėl jis turi lankytis pas logopedą. Per mėnesį tam reikia skirti apie 120 Eur. Viso vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai 555 Eur suma.
Nurodė ieškinyje, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras. Vienas gyvena ir išlaiko 80 kv.m. ploto butą. Jokių kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamos pajamos yra apie 850 Eur į mėnesį. Todėl jai neturint jokių kitų pajamų vienai tenkinti visus sūnaus poreikius yra labai sunku. Juolab, kad sūnaus poreikiai stipriai išaugo, yra specialusis poreikis dėl turimų sveikatos problemų ir pan. Kuomet vyko skyrybos, buvo priimta tinkamu laikyti 116 Eur išlaikymo dydį vaikui, todėl su šiuo dydžiu ieškovė tuomet sutiko, nors laikui bėgant ir vaikui augant, priteisto išlaikymo nepakakdavo. Bandė su atsakovu gražiuoju kalbėti, kad teiktų didesnį išlaikymą, tačiau susitarti nepavyko. Nurodė, kad atsakovas papildomai jokiu būdu prie vaiko išlaikymo neprisideda. Sūnus pas tėvą nėra nakvojęs jau daugiau nei metus, bei nėra pas tėvą praleidęs savaitgalio, nekalbant apie atostogas. Atsakovas neprisideda prie vaiko atostogų, nėra vaiko nuvedęs į jokius renginius, t. y. vaiko turiningam laisvalaikiui jokių lėšų neskiria. Nors jis žino apie vaiko sveikatos problemas, nėra skyręs jokių papildomų lėšų vaiko sveikatos gerinimui.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo priteistas išlaikymas vaikui yra mokamas, tėvas bendrauja su vaiku, tačiau priteisto išlaikymo, t.y. 116 Eur į mėnesį nepakanka, todėl jis ir turi būti padidintas iki 250 Eur į mėnesį. Sūnus turi specialių poreikių, t.y. jis turi lankytis pas logopedą dėl kalbos defektų, jis taip pat turi lankyti sporto salėje, kur su juo taip pat yra dirbama dėl turimo antsvorio. Dėl šių dviejų priežasčių yra papildomų išlaidų. Ieškovė taip pat nurodė papildomai, kad dėl alkoholio vartojimo, nutrūko jos sūnaus bendravimas su tėvu, kai vykdavo pas tėvą su nakvyne. Nurodė taip pat, kad ji su sūnumi atostogų metu stengiasi aplankyti kitas šalis, nuvykti prie jūros, dėl to taip pat reikia papildomų išlaidų. Todėl ir prašo padidinti išlaikymo sumą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 170 Eur. Papildomai nurodė, kad nuo 2018 metų vasario mėnesio sūnaus išlaikymui moka po 126 Eur į mėnesį. Taip pat nurodė, kad visada nuperka sūnui ko pastarasis paprašo. Nurodė, kad jo sūnus dar nesupranta pinigų reikšmės, tačiau per mėnesį vaikui papildomai išleidžia iki 50 eurų. Nurodė, kad tiek sūnaus išlaikymui teikti negali, nes jis turi mokėti kreditą už butą. Nurodė, kad vaikui skambina kiekvieną savaitę ir kai sūnus nori, jie visada susitinka. Atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog šalių sūnus, kaip ir priteisiant išlaikymą, lanko ugdymo įstaigą, tik tuo metu lankė darželį, o dabar jau eina į bendrojo lavinimo mokyklą. Ugdymas mokykloje yra nemokamas, o tuo tarpu prieš tai lankomas valstybinis darželis buvo mokamas. Todėl šiuo aspektu būtent šis pasikeitęs vaiko poreikis nepadidino išlaidų, o priešingai jas sumažino. Sūnus jokių mokamų papildomų būrelių nelanko. Nors ieškovė nurodo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, t.y. jam reikalinga logopedo pagalba, tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikia. Teismui yra pateiktas tik laisvos formos pranešimas iš kurio sunku spręsti, kur, t.y. kokioje oficialioje įstaigoje vyksta logoterapeuto užsiėmimai, kokiu grafiku, nepateikta jokia oficiali paslaugos užsakymo sutartis, nepridėti paslaugos kainą patvirtinantys dokumentai (kvitai), pats raštas kelia abejonių dėl savo formos. Yra bendrai žinoma, kad logopedo paslaugos mokykloje yra nemokamos, o nesant įrodymų apie tai, kad ieškovė naudojasi mokamomis logopedo paslaugomis, negalima daryti išvados, kad šiam poreikiui patenkinti yra skiriamos papildomos lėšos ir kiek, taip pat gali būti situacija, kad ieškovė neadekvačiai vertina vaiko situaciją, perdėtai. Atsakovo įsitikinimu, sūnui nėra šios problemos arba ji yra labai menka, aiškiai nepastebima, kadangi sūnus normaliai kalba, taria visus žodžius, raides, nešvepluoja, skaito tekstus, juos moka mintinai. Pažymėjo, kad didesnė dalis nurodytų sūnaus poreikių, nėra tie poreikiai, kurie naujai atsirado ar pasikeitė, šie poreikiai jau buvo ir priteisiant prašomą pakeisti išlaikymą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių komunaliniams mokesčiams išleidžiamas sumas. 200 Eur, t.y. tokio dydžio suma įmanoma nebent šalčiausiu metų laiko periodu, tačiau pavasarį/vasara/rudenį mokesčiai yra ženkliai mažesni. Perdėtai didelė nurodyta ir higienos priemonėms skirta suma vienam mėnesiui (30 Eur), ieškovė nenurodo, kas sudaro berniuko higienos priemones šiai sumai, todėl yra visiškai neaišku, kodėl yra skiriama ar išleidžiama tokia didelė suma. Higienos priemonės - muilas, šampūnas, dantų pasta, šepetėlis, dezodorantas, kas mėnesį neperkamos, o išvedus vidurkį šios priemonės mėnesiui vaikui kainuoja iki 10 Eur. Kitos ieškovės teismui pateikiamos mėnesinės išlaikymui skirtos sumos (20 Eur kas mėnesį kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui - 30 Eur mėnesiui) yra taip pat ženkliai padidintos, be to ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė vaiko poreikiams išleidžiamu sumų, bei nepateikė tai pagrindžiančiu dokumentų (kvitu, kasos čekiu, sąskaitų ir kt.). Atsakovui nėra žinoma apie tai, kad sūnus kas mėnesi vyktų į teatrą, koncertą, kiną ar pan. Nurodė, kad labai svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas sūnų pasiima po pamokų, vedasi į namus, kur kartu pietauja ir užsiima kitomis veiklomis. Taigi išlaidas maistui patiria taip pat ir atsakovas, kurios sudaro ne mažiau 1/3 dalį patiriamų ieškovės išlaidų. Nurodė, kad ieškovė kas dieną neišleidžia sūnaus maitinimui po 5,30 Eur, kadangi pietumis vaiką dažniausiai aprūpina atsakovas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) jo mėnesinės pajamos sudaro apie 960 Eur. Turi nedidelį butą, gyvena vienas, transporto priemonės neturi. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, yra paėmęs paskolą, likutis šiai dienai sudaro 46 000 Eur (kas mėnesį atsakovas moka 210 Eur įmokas).. Taip pat atsakovas vienas moka privalomą turto draudimą - 14 Eur/mėn. Išlaidos komunaliniams patarnavimams ir kitoms paslaugoms sudaro - 120 Eur. mėnesiui. Taip pat yra apdraudęs savo ir vaiko sveikatą, mokestis sudaro 7,50 Eur. Patiria išlaidas telefonui - 8,90 Eur. bei išlaidas maistui (250 Eur), drabužiams, kirpyklai, higienos reikmėms, turto priežiūrai, moka šiuo nustatytą išlaikymą vaikui (200 Eur) ir papildomai skiria vaiko išlaikymui lėšas (iki 100 Eur). Atsakovas dirba sunkų fizinį darbą , skauda nugarą, laikotarpiu nuo 2018-10-28 iki 2018-11-30 turėjo nedarbingumą, naudojo paskirtus vaistus. Vaistams ir vitaminams kas mėnesį išleidžia apie 20 Eur. Piniginiu santaupų neturi.
Nurodė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja labai daug. Atsakovas dirba pamainomis, gyvena netoli nuo savo sūnaus, todėl jiems yra labai patogu bendrauti, leisti laiką kartu. Atsakovas rūpinasi sūnumi pasiimdamas jį iš mokyklos, kartu pietauja, sūnui padeda ruošti pamokas. Savaitgaliais, jei tik sūnus nori, jis pasilieka pas tėvą nakvoti. Atsakovas nuperka sūnui, ko pastarasis paprašo, švenčių progomis dovanoja jam dovanas. Paskutinė atsakovo pirkta dovana sūnui buvo Lego konstruktorius, kuris kainavo 120 Eur. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas su sūnumi daug bendrauja ir bendraudamas jam skiria papildomai lėšų yra labai svarbi nustatant išlaikymo dydį. Atsakovas ir toliau nori ir gali bendrauti su vaiku taip, kaip daro iki šiol. Šiuo atveju vaiko išlaikymo ir priežiūros našta yra paskirstyta tarp abiejų tėvų, kas turi įtakos vaiko išlaikymui. Tačiau ieškovė savo ieškinyje apie tai visiškai neužsimena, priešingai deklaruoja, jog sūnų išlaiko viena. Toks ieškovės teiginys yra labai nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, nes atsakovas be mokamo mėnesinio 116 Eur išlaikymo savo sūnui skiria ir ketina toliau skirti papildomai lėšų.
Atsakovas, vertindamas savo turtinę padėtį, negali mokėti savo nepilnamečiui vaikui 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovui tokia išlaikymo suma yra per didelė, nes sumokėjęs ją, neturėtų galimybių kokybiškai, pagal nusistovėjusią tvarką bendrauti su sūnumi – pirkti jam maisto, pramogauti, dovanoti dovanas ir kt. Be to, mokėdamas tokią vaiko išlaikymui skirtą pinigų sumą atsakovas negalėtų patenkinti svarbių savo poreikių (maistas, gydymo išlaidos, komunaliniai mokesčiai, skolos ir kiti mokesčiai) ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas, todėl mano, kad 170 Eur kiekvieną mėnesį mokamos periodinės išmokomis, yra pakankama suma reikalinga vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms ir garantuoti tokias vaiko vystymosi sąlygas, kurios sudarytų visas galimybes užaugti visaverte asmenybe.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nes vaikas turi specialiųjų poreikių, o be to, tam tėvui su kuriuo vaikas gyvena tenka didesnė išlaidų našta. Institucijos duomenimis atsakovas prie vaiko auklėjimo nelabai prisideda. Be to, minimalus rekomenduotinas išlaikymo dydis yra 555 Eur, ir tokia suma atitinka minimalų vaiko poreikių tenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. P. atsakovas G. P. gyvendami santuokoje 2007-04-15susilaukė sūnaus V. P., kuris yra nepilnametis.
Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-424/2013, matyti, kad nepilnamečio V. P. vieta buvo nustatyta su ieškove, priteisiant iš G. P. vaiko išlaikymui po 116 Eur (400 Lt) kas mėnesinių periodinių išmokų, iki sūnaus pilnametystės, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013).
Kiek 2013-01-25 priimto teismo sprendimo finansine prasme pasikeitė atsakovo padėtis teismas neturi galimybės vertinti, nes teismui patvirtinus šalių susitarimą dėl išlaikymo vaikui teikimo, tėvo finansinė padėtis vertinta nebuvo. Atsakovas nesutinka su prašomu pakeisti išlaikymo dydžiu (iki 250 Eur) motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės mokėti didesnio nei 170 Eur dydžio išlaikymą.
Kaip jau minėta CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš byloje esančių duomenų – pažymos apie darbo užmokestį, matyti, jog vidutiniškai atsakovas gauna 969,51 Eur su darbo santykiai susijusias pajamas. Atsakovo teigimu, kitų išlaikytinių jis neturi.
Ieškovė prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą akcentavo specialiuosius vaiko poreikius. Atsakovas ginčijo būtinumą lankyti logopedo užsiėmimus, tačiau sutiko, jog sūnus turi sveikatos problemų dėl viršsvorio – vaiką kamuoja dusulys. Nors ieškovė medicininių dokumentų apie tai, jog vaikui reikalinga logopedo pagalba nepateikė, tačiau buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, patvirtinančios, jog už logoterapiją mokama 15 Eur suma.
Teismas konstatuoja, jog ieškovė ieškinyje pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečio sūnaus išlaikymui, paskaičiavimus. Tai, kad ne visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (Civilinio kodekso nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui), nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra augantis ir turintis sveikatos problemų dėl viršsvorio vaikas, 160 Eur suma maistui yra laikytina protinga suma. Nesutiktina su atsakovu, kad buvo paskaičiuotos per didelės sumos higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms (30 Eur), komunalinių išlaidų dalis (100 Eur) ir t. t. Atsakovas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė ir savo skaičiavimų nepateikė. Be to, kaip teisingai pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, tėvui su kuriuo vaikas gyvena visuomet tenka didesnė išlaidų našta.
Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju jiems neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, net ir gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002).
Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), įvertinus tėvų galimybes, vaikui skirtina 500 Eur išlaikymo suma laikytina pagrįsta pilnai.
Teismas kategoriškai pasisako, kad atsakovo pareiga teikti savo vaikui išlaikymą – prioritetinė, lyginant su teismui atsakovo deklaruotu poreikiu pačiam pragyventi. Teismo manymu, tėvų turtinė padėtis, o tuo pačiu ir jų gebėjimas teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, turi būti nustatoma ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas, turimas pinigine lėšas, turimą nekilojamą, kilnojamą turtą, bet ir į tėvų galimybes dirbti ir užsidribti, bei kaip jie siekia tomis galimybėmis pasinaudoti. Kaip minėta byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo ribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas tiek vaiko išlaikymui, tiek paties pragyvenimui. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, jog prašomas padidinti išlaikymas vaikui ženkliai pablogintų atsakovo turtinę padėtį, todėl iš atsakovo priteistinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė patyrė 180 Eur advokato išlaidos bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 36,00 Eur ((250,00 Eur – 116 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., ), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 36,00 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo taip pat priteistina 8,38 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybei. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina 44,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi,150 straipsniu,259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-424/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktu nustatytą išlaikymą V. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant išlaikymą iš G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-03-12) iki V. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-14 nutartimi G. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-03-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. P. priteisimo – G. P. sumokėtas sumas įskaityti į V. P. priteistą išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 44,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.