Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-784-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
2A-784-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
S. Š.
Ieškovas
UAB „Vilko pėda“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-784-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 35.4.; 35.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui M. S., atsakovui S. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilko pėda" kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. Š. 249,76 Lt skolą už elektros energiją, nuo šios sumos paskaičiuotų 20,82 Lt delspinigių, taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2053,40 Lt skolos už administravimo ir kitas komunalines paslaugas bei nuo šios sumos paskaičiuotų 140,05 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nuo 2002-02-01 iki 2004-06-01 nemokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms. Pažymėjo, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, gyvenantis trečiajame namo aukšte. LR CK 4.82 str. 3 d. įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui. Atsakovas elektros energiją naudojo, todėl privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti mokesčius už elektros energiją, suvartotą bendroms reikmėms. Taip pat atsakovas nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2007 rugpjūčio mėn. neatsiskaitė su ieškovu už teikiamas bendrojo naudojimo objekto administravimą, eksploatavimą, bei kitas paslaugas – 2053,40 Lt, bei 140,05 Lt delspinigių. Atsakovas nemokėjo mokesčių motyvuodamas tuo, jog nesinaudojo liftu. Ieškovas nurodė, jog skolos paskaičiavimo lentelėje nurodytas mokestis „Liftas" skaičiuojamas, vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1998-06-17 sprendimo Nr. 208 „Dėl išlaidų keleivinių liftų techninei priežiūrai tvirtinimo" nuostata, jog mokesčiai už „Liftą" skaičiuojami visiems gyvenantiems aukščiau nei antrame aukšte ir vyresniems nei ikimokyklinio amžiaus vaikams, jų tarpe ir atsakovui bei su juo gyvenantiems (-usiems) asmenims. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-04-13 sprendimu Nr. l -766, kuriame taip pat nustatoma, kad mokestis už naudojimąsi liftu skaičiuojamas proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų bendrajam naudingajam plotui).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pripažino, kad ieškovui 282,75 Lt skolos už elektros energiją, suvartotą bendroms reikmėms, ir 2218,58 Lt už administravimo bei kitas komunalines paslaugas, jis nėra sumokėjęs, nes tai buvo ieškovo nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai už lifto eksploataciją, lifto elektrą bei lifto atnaujinimą. Šių mokesčių atsakovas S. Š. tikrai nemokėjo, nes jau nuo 1983 metų nesinaudoja liftu, todėl yra įsitikinęs, kad jis neprivalo mokėti už paslaugą, kuria nesinaudoja. Nurodė, jog 2000-03-20 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr. 56, Vilniuje, trečiojo aukšto gyventojai raštu informavo ieškovą, kad nebemokės už liftą ir paprašė jiems jį atjungti, tačiau gyventojų prašymą paslaugą teikianti bendrovė „Schindler-Liftas“ 2000-04-03 raštu Nr. 1-197 atsakė, kad negali patenkinti prašymo, kadangi pagal 1998-06-17 Vilniaus miesto tarybos sprendimo Nr. 208 nuostatas nuo mokesčio už naudojimąsi liftu atleidžiami tik pirmųjų ir antrųjų aukštų gyventojai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, be to, nurodė, jog išlaidos techninei priežiūrai praktiškai nesikeis ir liks tos pačios. Atsakovas mano, kad reikšmės turi faktas, jog jis nei su ieškovu, nei su bendrove „Shindler-Liftas“ nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 249,76 Lt skolą už elektros energiją, suvartotą bendroms reikmėms, 2053,40 Lt skolą už administravimo ir kitas komunalines paslaugas, 160,87 delspinigių ir 74,00 Lt žyminį mokestį. Nustatė, jog atsakovas yra 47,43 kv. m. bendro ploto buto, esančio Savanorių pr.56-4, Vilnius, savininkas. Pažymėjo, jog remiantis rašytiniais įrodymais, pagal pateiktas sąskaitas, Savanorių pr. 56, Vilniuje, name nuo 2002-02-01 iki 2004-06-01 sunaudota elektros energija bendroms reikmėms atsakovui proporcingai nuosavybės teise priklausančio buto plotui paskaičiuota mokėti 136,59 Lt už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms, ir 146,16 Lt už elektros energiją, sunaudotą liftui, viso - 282,75 Lt už bendrojo naudojimo elektros energiją, sunaudotą name. Atsakovas paskaičiuotų mokesčių dydžio neginčijo, tačiau nesutiko mokėti mokesčių už elektros energiją, suvartotą liftui eksploatuoti, nes, atsakovo teigimu, jis liftu nesinaudoja. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. bendrojo naudojimo objektams - bendrajai dalinei daugiabučio namo savininkų nuosavybei priskirtina ir bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, palėpės ir kt.), ir bendroji inžinerinė įranga, tame tarpe ir liftai, kurių eksploatavimas ir priežiūra turi atitikti 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka", ir eksploatavimo išlaidas turi padengti bendro naudojimo patalpų ir bendrųjų inžinerinių įrenginių bendrasavininkai. Atsakovas pripažino, kad jis laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio iki 2007 m. rugpjūčio mėn. ieškovui UAB „Vilko pėda" nemokėjo mokesčių, susijusių su liftu ir administravimo paslaugomis. Byloje buvo nustatyta, kad mokesčius, susijusius su liftu, be elektros energijos, sunaudotos lifto eksploatacijai, sudaro išlaidos už lifto techninę priežiūrą, lifto valymą ir žyminis mokestis, t. y. mokestis už pavojingų techn. įrenginių patikrinimą, bei mokestis, susijęs su lifto atnaujinimu, t.y. „amortizaciniai atskaitymai“. Mokestis už lifto techninę priežiūrą, lifto valymą ir žyminis mokestis (mokestis už pavojingų tech. įrenginių patikrinimą) – skolos paskaičiavimo lentelėje nurodytas mokestis „Liftas“ – skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto valdybos 1996-05-23 sprendimu Nr. 813V patvirtintą Keleivinių liftų bei dispečerinės įrangos techninės priežiūros darbų tarifų skaičiavimo metodiką, Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 520V „Dėl komunalinių paslaugų tarifų nustatymo metodikų tvirtinimo", patvirtintą metodiką, Vilniaus miesto tarybos 1998-06-17 sprendimą Nr. 208 „Dėl išlaidų keleivinių liftų techninei priežiūrai tvirtinimo", bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-04-13 sprendimą Nr. 1-766, Finansų ministro 1996-01-23 įsakymą Nr. 16 „Dėl žyminio mokesčio tarifų indeksavimo" ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą. Mokestis, susijęs su lifto atnaujinimu, t.y. „amortizaciniai atskaitymai", skaičiuojami vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 138V, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir namų ūkio skyriaus 2000-01-05 protokolu, Vilniaus miesto valdybos 2000-02-24 Nr. 368V sprendimu „Dėl Vilniaus miesto valdybos 1999-07-29 sprendimo Nr. 1385V „Dėl liftų įrangos techninės būklės" dalinio pakeitimo", Vilniaus miesto tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-423 2.4 p. ir kt.. Mokestis „Lifto elektra" skaičiuojama pagal faktinį suvartotą elektros kiekį (Vilniaus miesto tarybos 1998-06-17 sprendimo Nr. 208 2.4 p.). Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl minėtų mokesčių, susijusių su lifto eksploatavimu ir kitų suteiktų paslaugų, paskaičiavimo tvarkos ir dydžio. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas nurodė, jog daugiabučio namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą (šiuo atveju - liftą), nes jis nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų skaičiuočių, kuriose yra nurodyti mokesčiai už liftą, taip pat iš paminėtų teisės aktų, kurių skaičiuojami nurodyti mokesčiai už liftą, nėra skaičiuojami mokesčiai už lifto naudojimąsi, ir šiuos paskaičiuotus mokesčius sudaro išlaidos elektros energijai, sunaudotai lifto eksploatacijai, taip pat išlaidos už lifto techninę priežiūrą, lifto valymą, žyminis mokestis (mokestis už pavojingų techn. įrenginių patikrinimą), bei mokestis, susijęs su lifto atnaujinimu („amortizaciniai atskaitymai"). Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo ieškovo paskyrimo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Teismas pažymėjo, kad administratorius, prižiūrėdamas bendrojo naudojimo objektus, privalo užtikrinti šių objektų techninę būklę, kuri leistų tinkamai ir saugiai eksploatuoti šiuos objektus. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo funkcijas, pažeidinėjo teisės aktus, apskaičiuojant mokesčius už suteiktas komunalines ir/ar administracines paslaugas.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas nenustatė, kokiais LR įstatymais remiantis iš apelianto reikalaujama mokėti ne už lifto išlaikymą, o už naudojimąsi liftu. Taip pat 1-o ir 2-o aukšto gyventojų išskyrimas nuo kitų, liftu nesinaudojančių žmonų, nėra pagrįstas jokiomis LR Konstitucijos ar CK normomis. Todėl atsakovas prašo išaiškinimo ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai 1998-06-17 Nr.208 ir 2005-04-13 Nr. l - 766 Neprieštarauja Pagrindiniams LR įstatymams, Konstitucijai ir Civiliniam Kodeksui bei jame užfiksuotiems geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir 4. 84 str. 4 d., tačiau šiuose įstatymuose minima būsto bendraturčių pareiga išlaikyti būstą ir mokėti visas išlaidas, proporcingai turimai būsto daliai, susijusias su išlaikymu ir išsaugojimu. Apie jokius mokesčius, už teikiamas paslaugas, taip pat prievolę naudotis šiomis paslaugomis šiuose LR CK straipsniuose nėra, todėl jie nieko neįpareigoja naudotis paslaugomis ir mokėti už nenaudojamas paslaugas. Atsakovas pažymėjo, jog 2002-2004 m. ieškovas nevykdė priežiūros funkcijos, o administravimo mokestį – 3,70 Lt mėnesiui, mokėjo, todėl skola turėjo būti neskaičiuojama. Nurodė, jog yra sumokėjęs minėtus mokesčius, išskyrus nemokamas sumas už liftą, tačiau sumokėtos sumos be suderinimo su atsakovu buvo perkeltos apmokėti delspinigiams ir neteisėtai panaudotos įsiskolinimo padengimui, su kuriuo atsakovas nesutinka.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad liftas yra priskiriamas prie bendros namo inžinerinės įrangos, už kurios priežiūrą ir išlaikymą yra atsakingi visi Savanorių pr. 56, Vilniuje, namo gyventojai. Vadovaujantis LR CK 4.76 str. bei 4.82 str. 3 d. kiekvienas iš bendraturčių privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, atsakovo pareiga mokėti mokesčius už liftą yra besąlyginė ir imperatyvi. Liftas priklauso bendrajai inžinerinei įrangai, todėl visi Savanorių pr. 56, Vilniuje, namo gyventojai privalo užtikrinti jo saugų naudojimą, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad atitiktų savo paskirtį. Atsakovo teiginiai, kad jis nesinaudoja liftu, todėl neprivalo už jį mokėti, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Atsakovas neįvykdė laiku prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, taigi praleido prievolės įvykdymo terminą. Esant tokioms aplinkybėms buvo teisėtai paskaičiuoti delspinigiai, kurių dydį pripažino ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi mokėti ieškovas prašomas priteisti sumas, paskaičiuotas už daugiabučio gyvenamojo namo administravimo išlaidas, elektrą liftui, bendroms namo reikmėms sunaudotą elektrą, už lifto techninę priežiūrą, jo atnaujinimo išlaidas bei kitas, su lifto eksploatacija susijusias išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovas neginčija jam priskaičiuotų ir nesumokėtų sumų dydžių, jis pripažįsta, kad ieškovo prašomos priteisti sumos nesumokėjo, kadangi mano, jog jis neprivalo dengti šių išlaidų, nes nesinaudoja lifto paslaugomis, ieškovas 2002-2004 metais neteikė administravimo paslaugų.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2002-07-29 yra buto, esančio Savanorių pr.56-4, Vilniuje savininkas, nuosavybės teises įgijo pagal 2002-06-12 paveldėjimo teisės liudijimą (I t., b.l.11). Atsakovo butas yra daugiabučiame name. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžia daugiabučio namo savininkams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus. Prie tokių bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinierinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos, o liftai yra bendrosios inžinierinės įrangos sudedamoji dalis. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CK 4.82 str. 1 d., numatančioje, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal LR CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, o pagal LR CK 4.84 str. 4 d. taip pat apmokėti namo administravimo išlaidas. Kaip minėta, daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinės, liftas priklauso gyvenamojo namo butų savininkams proporcingai jų daliai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr.56-4, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, t.y. jis yra ir name esančio lifto bendraturtis. Todėl pagal LR CK 4.82 str. 3 d. jis privalo dengti namo, o tuo pačiu ir name esančio lifto, išlaikymo išlaidas, lifto išsaugojimo ir atnaujinimo išlaidas, o pagal LR CK 4.84 str. 4 d. ir gyvenamojo namo administravimo išlaidas. Atsakovas turi teisę nesinaudoti ieškovo ar kitų subjektų paslaugomis, tačiau bet kuriuo atveju privalo apmokėti aukščiau minėtas bendrų objektų išlaikymo bei kitas išlaidas, nes jis nėra tik paslaugos vartotojas, o yra minėto turto bendraturtis ir privalo dengti tokias išlaidas pagal įstatymą. Šios išlaidos apima išlaidas už elektros energiją, sunaudotą lifto, jo atnaujinimo išlaidas, priežiūros, administravimo bei kitas išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo padengti ieškovo priskaičiuotas išlaidas, kaip bendro naudojimo objektų bendraturtis. Ieškovo pateikti byloje paskaičiavimai patvirtina, kad ieškovas atsakovui priskaičiavo mokesčius ne už naudojimąsi paslaugomis, bet bendro turto išlaikymo išlaidas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas atsakovui būtų priskaičiavęs išlaidas, pažeisdamas tokių išlaidų dydį ir paskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė visus norminius teisės aktus, pagrindžiančius ieškovo paskaičiavimus ir reikalavimo pagrįstumą, juos teisingai aiškino ir taikė, teisiškai pagrindė atsakovo pareigą apmokėti ieškovo nurodytas išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovo, gyvenančio trečiame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Jo pareiga apmokėti ieškovo prašomas priteisti išlaidas kyla iš LR CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. įtvirtintų teisės normų. Minėtose normose įtvirtintas išlaidas privalo dengti visi gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai 1998-06-17 Nr.208 ir 2005-04-13 Nr. l-766, įpareigojantys atsakovą mokėti ieškovo priskaičiuotas išlaidas, prieštarauja LR Konstitucijai ar LR CK. Be to, pagal LR Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. savivaldybių tarybų sprendimų atitikimo LR Konstitucijai klausimai neteismingi LR Konstituciniam Teismui. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesikreipė į LR Konstitucinį teismą dėl minėtų teisės aktų atitikimo LR Konstitucijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas tinkamai vykdė gyvenamojo namo, esančio Savanorių pr.56, Vilniuje, administravimą, nes paskirtas šio namo administratoriumi teisėtai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė savo funkcijas, pažeidinėjo teisės aktus, apskaičiuojant mokesčius už suteiktas komunalines ir/ar administracines paslaugas. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas nepagrįstai 2002-2004 metais skaičiavo administravimo mokestį.

Pagal LR CK 6.54 str., nesant kitokio šalių susitarimo, kreditoriaus vykdant prievolę gautos iš skolininko įmokos pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms mokėti, po to skiriamos netesyboms mokėti, o tik po to skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. T.y. minėta norma numato eiliškumą, kuriuo dengiamos skolininko skolos kreditoriui, kai skolininkas sumoka įmoką kreditoriui. Kreditorius turi teisę pagal minėtą normą padengti ankstesnę skolą bei priskaičiuotus delspinigius, o likusią sumą skirti eiliniams mokėjimams padengti. Skolininko nuoroda apie sumokėtos įmokos paskirtį neriboja kreditoriaus teisės pasidengti ankstesnę skolą (LR CK 6.54 str. 5-6 d., 6.55 str.). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis su ieškovu buvo susitaręs dėl kitokio įmokų paskirstymo nei numato LR CK 6.54 str. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad buvo pažeista LR CK 6.54 str. norma dėl gaunamų įmokų eiliškumo paskirstymo.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų motyvų taip pat atmestini, kadangi teisėjų kolegija dėl jų pasisakė, aptardama aukščiau nurodytus atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Tatjana ŽukauskienėRomualda Janovičienė