- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2-1266-445/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00008-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- V. M., A. D.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. L. ieškinį atsakovams V. M., A. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo tvarkos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė paduotu ieškiniu atsakovams prašo nustatyti naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti ją pagal pateikiamą kadastro duomenų bylą, kad N. L., a.k.: (duomenys neskelbtini) tenka pirmo aukšto plane, esančios patalpos 1-5 (3,92 kv.m), 1-6 (4,51 kv.m) ir 1-4 (11,47 kv.m). Taip pat priteisti atsakovui teismo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ieškovė nutartyje nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, neprašė pratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. nėra absoliuti. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismas, vykdydamas minėtų teisės aktų nuostatas, nagrinėjimui gali priimti tik griežtus įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinius, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
Pagal CPK 80 str. 1 d. kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis) yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kas reiškia, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią avansu turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (135 str. 2 d.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies šio mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 135 str. 2 d. nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. CPK 296 str. 1 d. 7 p. numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškimas (ieškinys) CPK 296 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.
Ieškovė neskundė teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, o tai reiškia, kad sutiko su nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais. Nutartyje buvo aiškiai nurodyta ir kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas bei teismui pateikti duomenys apie jo sumokėjimą.
Ieškovė nepašalino 2018-01-12 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, o būtent:
nepateikė įrodymų, kad tarp bendraturčių yra kilęs ieškinyje nurodomas nesutarimas. Įstatymas nenumato kokia forma turi būti pateikti tokie įrodymai (žodiniai, rašytiniai), tačiau bet kokiu atveju ieškovas turi pagrįsti aplinkybes, nurodytas ieškinyje;
ieškovė nepateikė duomenų (įrodymų) apie nurodomą nekilnojamąjį daiktą iš nekilnojamojo turto registro, t.y. ar toks daiktas yra registruotas, kokios yra bendraturčių dalys ir pan. Ieškinio dalyke nenurodytas namo buvimo vietos išsamus adresas, namo unikalus numeris ir kt. (kokia nuosavybe nustatinėjama naudojimosi tvarka). Nepateikė duomenų ar nurodomas nekilnojamas turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ar nėra taikomi kokie nors suvaržymai ir pan.;
ieškovė nepateikė tokio naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, kuris atitiktų nuosavybės teise valdomą jos idealiąją dalį, nustatant naudojimosi tvarką atitiktų proporcingumo principus, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Iš pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kaip kiti bendraturčiai galės patekti į jiems priklausančias patalpas (tiek pirmame aukšte, tiek antrame aukšte), ar nebus kliūčių kitiems bendraturčiams naudotis jiems priklausančio turto dalimis;
ieškovė nepateikė projekto ir dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kai nustatoma naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis (kuria valdos dalimi naudosis ieškovė, kiti bendraturčiai ir pan.);
ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (gaunamos pajamos, turimas turtas, santaupos ir pan.), taip pat duomenų, kaip jos turtinė padėtis gali keistis, nagrinėjant bylą iki sprendimo priėmimo, sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.
Išaiškintina, kad ieškovė ištaisiusi nurodytus ieškinio trūkumus arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vėl gali kreiptis į teismą su pareiškimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290 straipnsiu, 291 straipsniu, teismas
nutaria:
N. L. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.