Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-258-284/2020 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1;1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.2.4; 1.2.4.6; 1.4.6.2; ; 1.4.6.2.1; 1.4.6.2.2; 2; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;

nedalyvaujant: nukentėjusiesiems A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)),

dalyvaujant nukentėjusiųjų įstatyminėms atstovėms E. K., O. Š., įgaliotiesiems nukentėjusiųjų atstovams advokatams N. L., A. Z. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, augina mažametį vaiką, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. B. panaudojo fizinį smurtą savo sesers A. B. atžvilgiu, o būtent: 2019 m. liepos 14 d., apie 21.45 val., gyvenamajame name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai A. B. į kairės pusės veido sritį, taip sukeldama nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamoji L. B. 2019-09-01 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, paimdama už marškinėlių mažamečiui A. B., tempė bei, pargriovusi ant lovos, ranka suėmusi už kaklo, jį spaudė, taip nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą .

Kaltinamoji L. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikštų kaltinimų kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad pirmas įvykis buvo su seserimi. Nelabai pamena, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Galėjo būti 2019-07-14 apie 21.45 val. adresu (duomenys neskelbtini) pas S. Ž.. Buvo pas Ž., prašė padaryti šukuoseną. Sesuo pasakė, kad nedarytų šukuosenos, nieko jai nereikia. Ji supyko ir trenkė sesei. Konfliktas prasidėjo lauke, buvo išgėrę po taurę vyno. Moteris, kurios prašė padaryti šukuoseną, buvo nuėjus į namus. Ar prieš buvo gėrus, nepamena. Sesuo nuėjo pas S. Ž., tada ji nuėjo iš paskos. Namuose susipyko dar labiau. Ar necenzūriniai žodžiai buvo, nežino. Sudavė sesei per veidą tris kartus. S. Ž. liepė jai eiti į namus, nes nenorėjo problemų. Namuose buvo S. Ž. ir D. V., vaikų nematė. Kambaryje, kur viskas įvyko, vaikų nebuvo. Su seserimi susitaikė, ji jai atleido. Pripažįsta, kad sesei galėjo skaudėti. Santykiai su seserimi geri. Ar tą dieną buvo daugiau gėrus, neatsimena, anksčiau išgerdavo. Kiek pripūtė, nežino, kiek išgėrus buvo, nežino. Dabar po gydymosi du mėnesius negeria, nusprendė, kad taip negalima. Pinigų trūksta. Anksčiau daug gėrė. Alkoholis įtakos tokiam jos elgesiui turėjo. Vertina elgesį blogai.

2019-09-01 buvo namuose, stovėjo virtuvėje, įbėgo G. ir šaukė, kad A. užmuš A.. Ji išbėgo į lauką ir sutiko sūnų A., susiėmusi pilvą. Pasakė, kad jį sumušė A.. Sūnaus paklausė, kur A. nubėgo. Su G. nuėjo pasiaiškinti ,kodėl A. sumušė jos sūnų. Nuėjo į kiemą, A. sėdėjo ant sofos prie namo. Paėmė jį už marškinėlių ir paklausė, kiek dar muš jos vaikus. Jis pasakė „ tylėk stora karve“. Ji buvo įpykus, bet jį tik patraukė už marškinėlių. Jis atsigulė ant sofos. Ant kaklo žymė buvo gal nuo maikutės. Sūnus sakė, kad , kai jie mušėsi ,gal tada sudavė. Po įvykio išgėrė. Atvažiavo O. Š.. Jos kalbėjosi, ką vaikai darė. Nuėjo į daugiabučius pas sugyventinio brolį, O. Š. paklausė, ko ji į ją žiūri? Tada O. Š. pasakė, kad iškvietė policiją. Išgėrė pas vyro brolį, o vėliau namuose su vyru.. Nežino, kodėl A. ,nubėgęs pas D. V., taip pasakė. Jau du metus, tai dukrą, tai sūnų sumuša. Suėmė už marškinėlių ir tą pripažįsta, bet nespaudė. Fizinį skausmą galėjo A. sukelti. Buvo įpykus, paėmė ir patempė. Pripažįsta, kad fizinį skausmą sukelti galėjo. Paėmė A. už marškinėlių, tada jis atsigulė ant sofos. Policijos pareigūnai atvyko už valandos. Gėrė degtinę. Galėjo iškviesti policiją. A. visada jos vaiką skriaudė , ji nepagalvojus taip padarė. Nesmurtauja prieš savo vaikus, nėra nuskriaudus vaikų, augina 5 vaikus. Kieme žaidžia daug vaikų. Kiti vaikai jos vaiko neskriaudė. Su O. Š. vyru kalbėjo, bet pasakė, iš kastuvo į galvą gausi. Viskas vyko už namo kampo, nežino, ar vaikai tą įvykį matė, vaikai šokinėjo ant batuto. Neseniai jos vaikus išvadino kalės vaikais, sakė vaikų teisių specialistei. Nebuvo jokių ginčų, pasakydavo jo tėvams, kuriam laikui apsiramindavo. Dabar jos vaikas eina į kitą mokyklą. Nukentėjęs berniukas yra mokykloje , mergaitei perskėlęs galvą. Su bylos medžiaga susipažinusi, nukentėjusiojo nesmaugė. Jei taip būtų darius, tikrai pasakytų, paėmė už maikutės, bet nesmaugė. Vaikas patempimą ,ar galėjo suprasti, kaip smaugimą, negali pasakyti, ar tokį jos veiksmą ar galėjo vertinti kaip smaugimą, nežino. Po įvykio neatsimena, ar klausė, ką gėrė, vyną gėrė, bet ne prieš įvykį. Pamelavo, kad dieną gėrė. Naminį vyną gėrė, bet po įvykio. Vyras nuo ryto buvo prigėręs. Jos duktė stovėjo už nugaros.

Nors kaltinamoji L. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jos kaltė įvykdžius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais , įrodymais:

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį buvo pas S. Ž. kieme, šventė draugo sugrįžimą iš užsienio. Atėjo sesuo L. B... Kieme buvo N. Ž. ir S. Ž.. N. Ž. yra S. Ž. brolio žmona, S. Ž. draugas. Atėjo L. B., paprašė N. Ž., kad padarytų jai šukuoseną. Ji pasakė sesei, kad jai nieko nereikia daryti, ir jos susipyko. Nuėjo į namus, gėrė arbatą ir tada dar labiau susipyko. L. B. trenkė 3 kartus jai į veidą. Skaudėjo, buvo ant žando ,nepamena ant kurio, mėlynė. Grįžus į namus, matė mėlynę ir pati. Ji sesei atgal trenkė vieną kartą. Vaikų namuose buvo, bet jie žaidė su kitais vaikais. Girdėjo tik triukšmą, bet nieko nematė. Smūgius matė S. Ž. ir D. V.. D. V. buvo atėjusi atsigerti kavos. Ji matė, girdėjo konfliktą. Konfliktas kilo dėl to, kad ji pasakė, jog sesei nereikia šukuosenos. Buvo abi išgėrusios. Blaivios nebūtų konfliktavusios. Iškvietė policiją, buvo iškelta byla. Ji pati teisiama nebuvo, nes susitaikė ir bylą nutraukė. Dabar su sese sutaria gerai, pretenzijų neturi, lieka prie savo pozicijos.

Dėl antro epizodo. 2019-09-01 buvo namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip L. B. šaukia. Išbėgo į lauką. L. B. pasakė, kad A. B. susimušė su A. B.. Ji nuėjo su Guste į namus. L. B. nuėjo į namus. Jos vaikai pasakojo, kad L. B. buvo pasivertus A. B. ant lovos. Jai vaikai daug sakė, kad ir vienas matė, ir kitas matė, bet ,kaip iš tikrųjų buvo ir kuo tikėti , nežino. Iš pradžių sakė, kad matė, po to sakė, kad nematė. Po įvykio matė A. ir ant jo kaklo žymes. Paklausė, iš kur, sakė, kad L. B. smaugė. Kai L. nuėjo į namus, ji po kurio laiko pamatė žymes ant kaklo. A. atėjo pas tetą V., tada pamatė, klausė, kas padarė, pasakė, kad L. B. jį smaugė, sakė, kad buvo pasivertus jį ant lovos. Paklausė L. B. , ar tikrai primušė vaiką, bet ji nieko nesakė. A. nuėjo pas tetą. Iš karto po pokalbio nuėjo, jie gyvena vienam kieme. Kai atvyko A. mama , buvo lauke. A. mama sakė, nuvažiuos ir paklaus L. B., kas nutiko. Teta A. davė telefoną, kad pasiskambintų mamai. L. B. ,ar buvo blaivi ,nepasakys, nežino. Kaip A. buvo apsirengęs ,nepamena, atrodo, su maikute. Žymės ant kaklo buvo iš priekio. Jos buvo nuo spaudimo. Ji nuėjo pas A. tetą kartu su A.. Parodė žymes ant kaklo. J. P. jos sūnus. Jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ką sakė, nelabai pamena. Sakė, kad šokinėjo ant batuto. Su protokolu susipažino, surašyta viskas teisingai. Iš pradžių sakė, matė, o vakare sakė, nieko nematė, kad išsigando, nesakė. Įvykio vietoje buvo G.. A. prieš įvykį matė, jis žaidė kieme. Koks buvo laikas, nežino. Tarp A. ir A. nesutarimų būdavo ir anksčiau, kabinėdavosi. Ji nėra mačiusi, kad A. kabinėtusis prie A..

Nukentėjusiojo A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad miegojo pas pusbrolį, pakėlė draugui ranką norėdamas pasisveikinti, o jis, tai yra A. B. parodė jam „faką“. Nuėjo prie jo, jis metė į jį iš baslio, daugiau pats jį pastūmė, jis nugriuvo ir pamatė jo mama L. B.. L. išėjo laukan, jis pabėgo. Ji pasivijo jį prie kito namo, kur yra daugiabutis. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Pasivijo jį prie kaimynės R. namų. Lauke buvo lova ir jis atsisėdo ant jos. L. atsivijo jį iš paskos, paėmė už maikės ir nutempė jį ir paguldė. Buvo žymės ir skaudėjo. Ji pasiguldė jį ant žemės, ant nugaros ir pradėjo smaugti. Ji pritūpė ir su abejomis rankomis, kokias 6 sekundes smaugė, kai ji jį smaugė, jam skaudėjo, jis pradėjo kosėti. Ji sakė, kad jeigu jis dar lįs prie jos vaiko, tai iškvies policiją. Jis nuėjo pas tetą D. V., paprašė jos telefono ir paskambino mamai. Pasakė mamai, kad jį smaugė ir mama ją pažįsta. Mama atvažiavo ir nuvažiavo pas ją išsiaiškinti. L. pradėjo keiktis ant jo mamos. Mama atvažiavo į daugiabutį ir iškvietė policiją. Po konflikto L. išėjo namo. Ji buvo neblaivi, nes policija sakė, kad įpūtė. Buvo dar vaikų, kurie matė visą įvykį. Buvo L. P., A. P. ir D. P.. Kada viskas vyko, gerai nepamena, buvo dar atostogos. Ant jo kaklo buvo kažkokios žymės. Žymės tokios, kaip būna paraudusios ir įdrėksta. L. mamos atsiprašė, o jo tai neatsiprašė. Galvoja, kad tos žymės galėjo atsirasti nuo pirštų, kai jį smaugė. L. B. dukra G. nematė, kai jį smaugė, ji buvo namuose. Kai jis sėdėjo ant lovos, L. tempė jį ir paguldė ant žemės. Negali atsakyti, kaip paguldė. L. T. yra jo pusbrolis, jis įvykio nematė, nes buvo išvažiavęs į Šiaulius. D. V. sakė, kad įvyko konfliktas su L., ir nori paskambinti mamai. Su L. B. sūnumi A. mokykloje sueidavo, bet šiaip tai nelabai draugai yra. Susipyko su A. dėl to, kad jis metė į jį iš baslio, todėl jis jį ir pastūmė. (2 t., b.l. 11-12)

Liudytoja ir įstatyminė atstovė O. Š. parodė, kad nebendrauja su L. B.. A. yra jos sūnus. Jis nuvažiavo pas tetą D. V. pasisvečiuoti. Po dviejų valandų jai paskambino sūnus, kad jį smaugė L. B.. Nuvažiavusi pamatė žymes ant sūnaus kaklo. Nuvažiavo pas L. B., klausė, kas nutiko. L. B. pradėjo ant jos šaukti, tada ji pasakė, kad kvies policiją, ji sakė kviesk. A. išleido nuo 12 iki 14 val. pas tetą, iki to laiko buvo sveikas. A. nuėjo pas tetą, ji nuvažiavo pas brolį. Jai A. paskambino iš tetos D. V. telefono ir pasakė, kad jį smaugė. Sofa yra kieme prie daugiabučio. Sakė, kad jis A. pastūmė ir šis nugriuvo. Tada A. B. sudavė jam per ranką. Jis buvo pargriuvęs. Dėl ko konfliktuoja, nes jos sūnus mėgėjas užsikabinti. Jos sūnus A. buvo kieme, tada atbėgo L. B. rėkdama. Jai vaikai rodė, kaip L. B. smaugė jos sūnų(rodė suimta už kaklo). Taip sakė ir P. vaikai. Jos sūnus sakė, kas jį smaugė. Tiki, kad taip buvo, nes L. B. buvo neblaivi. Ant sūnaus kaklo matė žymes ir policijos pareigūnai užfiksavo. G. B. su L. B., sakė , kad nebuvo. Galėjo matyti tik P. vaikai. Buvo atbėgę visi 5 vaikai. Jie visi sakė, ką L. B. darė. Jei būtų patempus už marškinukų, mėlynė būtų ne tokia buvusi. Jis buvo su paprasta maikute. Nuo marškinukų būtų pailga žymė. Ji sakė L. B. , kad ateitų pažiūrėti, kokia mėlynė. Ji nuvažiavo pas ją ir pasakė, kas nutiko. L. B. sakė, kad jos vaikas skriaudė B. vaiką. Jei būtų gražiai kalbėjusi, nieko nebūtų dariusi. Vaikai konfliktuoja, vienas koliojasi, kitas spardosi, bet ji nieko nedaro L. B. vaikui. L. B. buvo neblaivi. Policija pasakė, kad tai ne tampymo žymė. Pas ekspertą nevežė, galvojo praeis, padarė klaidą. L. B. pažįsta labai gerai. Neblaivi būna konfliktiška visam kaimui. Su L. B. pasisveikindavo ir viskas. Kad jos vaikas lenda prie B. vaiko, girdėjo per kitus asmenys. Jos vyras į ją dėl sūnaus nesikreipė. Tyrimo metu nurodė tą patį ,ką ir dabar. Sakė, kad buvo raudona žymė ir mėlynė, pareigūnai nufotografavo. Nurodė, kad buvo kraujosrūvos. Ji ant vaiko kaklo matė mėlynę. Ant kaklo buvo rausvai –mėlyna mėlynė. Buvo paraudimas, o kitoje pusė mėlynė.

Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamoji L. B. jai ne giminaitė. Pažįsta ją, gyvena netoliese. Vasara pykčių nebuvo. A. B. ir jo mama, yra jos dukterėčia ir sūnus. Grįžo iš miesto, sutiko A. B.. Ji jai liepė pažiūrėti į A. kaklą. Po kurio laiko atėjo A., paprašė telefono. Ji apžiūrėjo A., ant kaklo buvo kraujosruva. Klausė, kas buvo, pasakė, kad jį smaugė L. B.. Dėl ko ,nesakė, sakė ant lovos parsigriovė ir smaugė. Daugiau nieko neklausė. Tik girdėjo, kad A. buvo susiginčijęs su L. vaiku. Lauke laukė O. Š.. Ji iškvietė policiją. Buvo nuvažiavus pas L. B.. Kiek žino, susiginčijo ir ji grįžo. Tada L. B. atėjo ir kieme vėl pradėjo koliotis. Policijos dar nebuvo. O. Š. liepė eiti ir pažiūrėti, kaip sužalojo vaiką. A. buvo šalia. G. ji nematė. Grįžo po įvykio. Kieme žaidė A. B. vaikai, buvo ir A.. Namie nebuvo maždaug valandą. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo kieme. Vaiko sužalojimus pareigūnai užfiksavo. L. B. buvo išėjusi. Ar ji buvo blaivi , nežino, iš arti jos nematė, nepasakys. Kai ji neblaivi, tai koliojasi ir konfliktiška. Kieme buvo V. ir L. D.. Jos irgi girdėjo, kaip šaukė L. B.. Išėjo į kiemą, kai išgirdo. Jos nematė, kas įvyko, nes įvykio metu buvo namie. A. tą dieną iki įvykio matė, kaklas buvo nesužalotas. A. jai tiesiogiai nurodė, kas nutiko. Konkrečiai įvardijo ,kas darė ir ką. Jis buvo išsigandęs. Kai L. B. sužalojo seserį, matė. A. B. ir S. Ž. atėjo į kambarį. Ji gėrė arbatą. Po 5 minučių atėjo L. B.. Seserys susiginčijo, L. B. pasakė, kad gaus į snukį ir tada A. trenkė, A. pradėjo verkti. Abi buvo išgėrusios. Jos susiginčijo tarpusavyje, dėl ko, negali pasakyti. L. A. sudavė tris kartus su ranka. A. verkė, pamėlynavo veidas. Vaikai buvo namuose, įvykio nematė. Kaip buvo apsirengęs A. ,nepamena, diena buvo šilta. Vaikai konfliktuodavo ir anksčiau. Ar tėvai sprendė tą problemą, nežino.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba Šiaulių AVPK Pakruojo PK veiklos skyriaus pareigūnu. A. B. žino dėl darbinių reikalų. Į (duomenys neskelbtini) kaimą, važiavo patruliai, po to jie važiavo 2019-09-01 forminti įvykio. Nuvykę bendravo su nukentėjusiojo mama, buvo atėjęs ir dar vienas vaikas. Jis sakė, kad jam spyrė ir sukėlė fizinį skausmą. Pildė procesinius dokumentus. Nukentėjusysis pasakojo, kad žaidė kieme, pastūmė vieną berniuką, tada to berniuko mama priėjus jį auklėjo. Panaudojo fizinį smurtą. Nepamena, kokį veiksmą ji padarė . Ant kaklo paraudimas buvo, daugiau nieko nematė, jie jo nenurengė. Vaikas sakė, kad jam skaudėjo. Kaip viskas tiksliai buvo, nepamena. Tikriausiai vaikui skaudėjo kaklą. Įvykį įformino dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiui. Pas ekspertus užduotis buvo išrašyta, bet tėvai turi teisę rinktis važiuoti ar ne. Pas tyrėją davė parodymus, jais vadovautis galima. Tada geriau prisiminė įvykį. Patruliai apklausė kaltinamąją, gerai nepamena, gal kalbėjo, kokie patruliai dalyvavo nepamena. Jis nebendravo, vaikų buvo pilnas kiemas. Įvykį matė vienas asmuo, mano tai buvo nepilnametis vaikas. Tyrėjai sakė, kad stiprus paraudimas ant kaklo buvo. Po įvykio geriau prisiminė visas aplinkybes. Jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai teisingi.

Nepilnametis liudytojas L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad jis šokinėjo ant batuto ir atėjo L. ir pasiguldė A. ir jam kažką su dviem rankomis pradėjo daryti. L. kažką neilgai darė A.. A. nešaukė ir neverkė. Jis šokinėjo ant batuto, o broliai buvo prie A. ir matė geriau. Jam broliai nepasakojo, ką L. darė A.. L. paskui paleido A. ir išėjo į namus. A. nedarė nieko. A. nesakė, kad jam kažką skauda. L. gyvena prie jų, (duomenys neskelbtini). Prie jų kaimynės namų yra tokia lova, ant kurios L. pervertė A. ir kažką darė, jis nematė ką. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas vyko vasarą, dar nereikėjo eiti į mokyklą. Kai L. pasiguldė A., ji jam sakė "nebemuši tu jos vaikų". L. buvo supykusi ant A.. Pats A. nieko nerodė, ką jam padarė ir kur padarė. A. yra jo buvęs kaimynas, jie yra su juo draugai. (2 t., b.l. 48-50)

Liudytoja S. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-07-14 buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo savo namuose kartu su sūnumi S. Ž. ir sūnaus drauge A. B.. Kartu buvo ir D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Jie visi sėdėjo virtuvėje, S. ir A. buvo nesenai grįžę iš lauko, lauke jie gėrė šampaną. Ji ir D. nieko nevartojo. Galimai apie 21:25 val., pas ją į namus atėjo akivaizdžiai neblaivi L. B.. Atėjusi L. atsisėdo virtuvėje. L. pradėjo plūsti A. necenzūriniais žodžiais, vadino ją ,,kurva'' ir ,,kekše''. A. pradėjo sakyti L.: ,,Kokia aš tau kurva ir kekšė, aš per vyrus neinu''. Tuomet L. atsistojo nuo kėdės ir sudavė A. du kartus delnu per veidą. A. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. A. sudavė lengvai su delnu L. per veidą. Galimai buvo suduota per kairės pusės skruostą. Jie visi pradėjo šaukti ant L.: ,,kodėl ji čia atėjusi kelia triukšmą''. L. nieko neatsakė. Tik vis vartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko L. dar kartą vieną kartą iš delno sudavė A. per skruostą. Kiek matė, A. L. daugiau nebesudavė. Tuomet į kambarį atėjo sūnus S. ir išstūmė pro duris L.. Įvykio metu konfliktą matė ir virtuvėje buvo D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. P., (duomenys neskelbtini) m., L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaikai nenukentėjo, tik išsigando. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai ir vaikų teisės. Aliną dėl konflikto su seserimi išsivežė policijos pareigūnai, o vaikai liko pas ją. (1 t., b. l. 103-106)

2019-07-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau AVPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. Z. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 14 d, dirbant ekipaže ,,5055’’ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu J. N., apie 21:45 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), L. B. susimušė su sese. Atvykus į (duomenys neskelbtini), neblaivi (1.63 prom.) A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad žodinio konflikto metu neblaivi sesuo L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv (duomenys neskelbtini), tris kartus iš rankos delno sudavė per veidą. Įvykio metu A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d. (1 t., b.l. 24-27)

2019-07-14 Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio J. N. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. (1 t., b.l. 28-31)

2019-07-14 - 2019-07-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 32-38)

2019-07-15 Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. Z. tarnybinis pranešimas. (1 t., b.l. 39-41)

2019-09-01 O. Š. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019-09-01 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme neblaivi1,22 prom.) pažįstama L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., žodinio konflikto metu sumušė, t.y., paėmus ranka už kaklo, stipriai suspaudė mažamečiui sūnui A. B., gim (duomenys neskelbtini). Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus pagalbos nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo L. B. sudrausminti ir nubausti pagal LR galiojančius įstatymus. (1 t., b.l. 148-151)

2019-09-01 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas. (1 t., b.l. 152-157).

2019-09-01 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos nukentėjusiojo A. B. matomos kūno vietos. Kaklo srityje užfiksuotas paraudimas su nubrozdinimu (įdrėskimu). (1 t., b.l. 158-161)

2019-09-01 Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinis pranešimas dėl sužaloto mažamečio. (1 t., b.l. 187-188)

2019-11-15 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos kvietimo įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. (2 t., b.l. 21-25)

2019-09-01 nutarimu O. Š. leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo A. B. atstovei pagal įstatymą. (1 t., b.l. 181-183)

2019-09-16 nutarimu advokatui E. J. leista dalyvauti procese kaip mažamečio nukentėjusiojo A. B. įgaliotam atstovui. (2 t., b.l. 4-6).

L. B. kaltė pagal pareikštą kaltinimą dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B. yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- liudytojų S. Ž. ir D. V. parodymai, kad L. B. A. B. sudavė tris kartus ranka per veidą, A. verkė, jai skaudėjo;

- liudytojo S. Ž. parodymai, kad kaip vyko konfliktas nematė, tačiau L. išvijo iš buto;

- įvykio vietos apžiūros protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

Visi paminėtieji įrodymai gauti teisėtai ir jų pakanka pripažinti L. B. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. B., nes surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. B. smurtavo prieš savo sesę A. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą, ji tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai A. B. į kairės pusės veido sritį . Pati kaltinamoji L. B. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino, su nukentėjusiąja buvo susitaikiusi, baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios L. B. kaltė įvykdžius kitą jai inkriminuojama nusikaltimą – smurtaujant sukėlus mažamečiui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., fizinį skausmą ,yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji tyčia, paimdama už marškinėlių mažamečiui A. B., jį tempė bei, pargriovusi ant lovos, ranka suėmusi už kaklo, jį spaudė, taip nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. B. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. B., iš dalies pripažino, nurodydama, kad suimdama už marškinėlių ir patraukdama ,galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau neigia ėmusi už kaklo ir jį spaudusi.

Nors kaltinamoji L. B. neigė, kad ji buvo ranka suėmusi mažamečiui nukentėjusiajam A. B. už kaklo ir jį spaudė, tačiau tokie jos parodymai yra vertintini kaip jos gynybinė pozicija, ir yra paneigti kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Pati kaltinamoji L. B. pripažino, kad ji buvo suėmusi A. B. už marškinėlių , buvo įpykus, paėmė , patempė, ji pripažino, kad tokiais savo veiksmais galėjo A. B. sukelti fizinį skausmą . L. B. dėl alkoholio vartojimo neigė antro epizodo metu, kad buvo neblaivi, nors girtumas buvo nustatytas, nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio.

Pats mažametis nukentėjusysis A. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad L. prieš jį smurtavo : atsivijo jį iš paskos, paėmė už maikės , nutempė jį ir paguldė ant nugaros ir pradėjo smaugti. Ji pritūpė ir su abejomis rankomis, kokias 6 sekundes smaugė, kai ji jį smaugė, jam skaudėjo, jis pradėjo kosėti. Buvo žymės ir skaudėjo. Jis nuėjo pas tetą D. V., paprašė jos telefono ir paskambino mamai. Pasakė mamai, kad jį smaugė, ir mama ją pažįsta. Vaikas apklausoje ir pareigūnams patvirtino, kad jam dėl L. B. atliktų jo atžvilgiu veiksmų skaudėjo ir ant jo kaklo buvo matyti sužalojimai, kas patvirtino vaiko žodžius. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojai D. V.. A. B., jo įstatyminė atstovė O. Š., policijos pareigūnas V. L. ,liudytojas L. P., surinkti rašytiniai įrodymai.

Liudytoja D. V. patvirtino, kad pas ją atėjo A., paprašė telefono, ji apžiūrėjo A., ant kaklo buvo kraujosruva, jis pasakė, kad jį smaugė L. B., dėl ko ,nesakė, sakė ant lovos parsigriovė ir smaugė. A. tą dieną iki įvykio matė, kaklas buvo nesužalotas, A. jai tiesiogiai nurodė, kas nutiko, konkrečiai įvardijo ,kas darė ir ką. Jis buvo išsigandęs. Liudytoja A. B. patvirtino, kad jos vaikai pasakojo, kad L. B. buvo pasivertus A. B. ant lovos. Po įvykio matė A. ir ant jo kaklo žymes, jo paklausė, iš kur, sakė, kad L. B. jį smaugė. Ji nuėjo pas A. tetą V. kartu su A. , teta jo klausė, kas padarė, vaikas pasakė, kad L. B. jį smaugė, sakė, kad buvo pasivertus jį ant lovos. Ji paklausė L. B. , ar tikrai primušė vaiką, bet ši nieko nesakė. Vaikui žymės ant kaklo buvo iš priekio, jos buvo nuo spaudimo. Įstatyminė atstovė ir liudytoja O. Š. patvirtino, kad jai paskambino sūnus, kad jį smaugė L. B., nuvažiavusi pamatė žymes ant sūnaus kaklo. A. išleido pas tetą, iki to laiko jis buvo sveikas. Jai A. paskambino iš tetos D. V. telefono ir pasakė, kad jį L. B. smaugė. Sofa yra kieme prie daugiabučio. Jos sūnus A. buvo kieme, tada atbėgo L. B. rėkdama. Jai vaikai rodė, kaip L. B. smaugė jos sūnų(rodė suimtą už kaklo). Taip sakė ir P. vaikai. Tiki, kad taip buvo, nes ant sūnaus kaklo matė žymes ir policijos pareigūnai jas užfiksavo fotonuotraukose. Liudytojas V. L. patvirtino, kad nukentėjusysis A. pasakojo, kad žaidė kieme, pastūmė vieną berniuką, tada to berniuko mama priėjus jį auklėjo, panaudojo fizinį smurtą. Ant kaklo stiprus paraudimas buvo, vaikas sakė, kad jam skaudėjo kaklą. Įvykį matė vienas nepilnametis vaikas. Nepilnametis liudytojas L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad atėjo L., prie jų kaimynės namų yra tokia lova, ant kurios L. pervertė A. ir jam kažką su dviem rankomis pradėjo daryti, L. kažką neilgai darė A., A. nešaukė ir neverkė. L. paskui paleido A. , kai L. pasiguldė A., ji jam sakė "nebemuši tu jos vaikų", L. buvo supykusi ant A.. (2 t., b.l. 48-50). Iš 2019-09-01 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos nukentėjusiojo A. B. matomos kūno vietos. Kaklo srityje užfiksuotas paraudimas su nubrozdinimu (įdrėskimu). (1 t., b. l. 158-161).

L. B. kaltinime pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nurodyta jos veiksmų visuma, kad ji konflikto metu ,paimdama už marškinėlių A. B., tempė , bei jį pargriovusi ant lovos, suėmusi už kaklo, spaudė ir taip sukėlė vaikui fizinį skausmą. Nėra išskirta, kad tik spaudimo veiksmas A. B. sukėlė fizinį skausmą. Visi veiksmai ,nurodyti kaltinime ,visumoje ir sukėlė fizinį skausmą A. B.. Visi byloje surinkti įrodymai gauti teisėtai ir jų pakanka pripažinti L. B. kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. B., nes surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. B. smurtavo prieš mažametį A. B. ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Šią veiką L. B. padarė, veikdama tiesiogine tyčia.

Dėl liudytojos G. B.. Nors kaltinamoji ir jos gynėjas prašė apklausti kaltinamosios dukterį G. B., tačiau toks parašymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo patenkintas. Pati kaltinamoji L. B. nurodė, kad ji nesmaugė A. B., ir viską matė įvykio vietoje buvusi jos dukra G. B.. Tačiau pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. rugsėjo 18 d. apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad „L. B. dukra G. nematė, kai mane smaugė, ji buvo namuose“. ( t.2., b.l.11-12). Daugiau įrodymų, išskyrus kaltinamosios parodymus, kad įvykio vietoje buvo G., byloje nėra. Be to, atsižvelgtina į tai, kad G. yra kaltinamosios, kuri suinteresuota bylos baigtimi, duktė, nuo įvykio praėjo daug laiko, kaltinamoji galėjo turėti įtakos savo dukrai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji kaltinama smurtavimu prieš nukentėjusįjį, o ne nukentėjusiojo smaugimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54, 55 straipsniuose nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad 2019-07-14 nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2019-07-14 nustatytas neblaivumas 1,95 promilės ) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš nusikaltimą sunkinančių aplinkybių šalintina tai, kad 2019-09-01 nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad šio įvykio metu ji buvo neblaivi, ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui .Pati L. B. nurodė, kad įvykio metu ji buvo blaivi, alkoholio išgėrė jau po įvykio, todėl jai 2019-09-01 ir buvo nustatytas neblaivumas 1,22 promilės. Kitokių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamoji L. B. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji neteista ( t. 2, b. l.54-55), bausta administracine tvarka (t.2.,b.l. 57-62).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios L. B. padarytų nusikaltimų aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji nedirba, augina vaiką iki 3 metų ( t.2., b. l. 63), į jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijose numatytas ir prokuroro prašomas dvi bausmės rūšis – laisvės apribojimą ir baudą.

Vadovaujantis LR BPK 140 str., L. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019-07-14, 22.20 val., iki 2019-07-15, 13.47 val. (1 t., b. l. 121-122, 123-124), todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas.

2019-09-03 nutarimu įtariamajai L. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 t., b. l. 79-81) , kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotų atstovų-advokatų dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 55 straipsnio 4 dalis), atsižvelgus į L. B. turtinę padėtį – nedirba, augina mažamečius vaikus, savo turto neturi, iš kaltinamosios L. B. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-307,312-313str.str.teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje , 140 straipsnio 3 dalyje ir ją nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe ir alkoholio), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotai visą laisvės apribojimo laiką,

– pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį bauda 50 MGL dydžio 2500 ( dviejų tūkstančių penkių šimtų ) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu , ir subendrintą bausmę L. B. paskirti laisvės apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe ir alkoholio), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotai visą laisvės apribojimo laiką, ir baudą 50 MGL dydžio 2500 ( dviejų tūkstančių penkių šimtų ) eurų .

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Išaiškinti kaltinamajai, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Į bausmės laiką L. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką-1 parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmių vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą – 4 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Iš L. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.