Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-780-614/2017 konstatavo, kad apelianto (A. S.) argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Teismas nurodė, jog apelianto veiksmai, o būtent jo (duomenys neskelbtini) sukeltas autoįvykis nulėmė trečiojo asmens A. L. ilgalaikį nedarbingumą ir yra akivaizdi jo pasekmė. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad atliktas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus nedarbingumo patikrinimas parodė, jog gydytojai nedarbingumą pacientei nustatė pagrįstai, o apeliantas neginčija ieškovo priimtų sprendimų išmokėti trečiajam asmeniui ligos išmoką ir neginčija tokios išmokos sumų. Taigi, šiuo teismo sprendimu pagrįstai iš pareiškėjo ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priteistas 4472,99 Eur žalos atlyginimas, sprendimas yra įsiteisėjęs ir neginčijamas. Pažymi, kad pareiškėjas VSDFV naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą VSDFV sprendimą, nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu VSDFV Sprendimu būtų išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, tuomet atsirastų pagrindas vėl kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu, t. y. pareiškėjas ginčytų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kuriais A. L. išmokėta ligos išmoka ir dėl kurių pagrįstumo nebuvo abejota Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5721 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 4472,99 Eur žalos priteisimo iš atsakovo A. S. (pareiškėjo pagal šį pareiškimą) (civilinė byla Nr. e2-1761-808/2016).

Pareiškėjas pateikė VSDFV 2015 m. spalio 20 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais trečiajam asmeniui A. L. išmokėta ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. liepos 21 d. ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

VSDFV 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7033 sustabdė pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundo nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1761-808/2015. Įpareigojo pareiškėją teismui priėmus sprendimą minėtoje byloje, pateikti VSDFV įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją, kad skundo nagrinėjimas galėtų būti atnaujintas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu priteisti ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui 4 472,99 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo A. S. (civilinė byla Nr. e2-1761-808/2016).

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 dienos sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-780-614/2017).

VSDFV gautas pareiškėjo atstovo 2020 m. rugpjūčio 2 d. prašymas nurodyti, ar buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundas (ar buvo priimtas koks nors sprendimas dėl skundo), taip pat nurodyti, ar pasibaigus A. L. laikinajam nedarbingumui, per kurį VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo jai 4472,99 Eur ligos išmokos, A. L. dar buvo nedarbinga dėl eismo įvykio (dėl kurio kaltas pareiškėjas) metu patirtos traumos.

VSDFV priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundas nebus nagrinėjamas; duomenų apie tai, kad A. L. būtų išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo po 2015 m. gegužės 29 d. nėra.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės)

Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai VSDFV Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundą.

Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties turiniu (civilinė byla Nr. e2A-780-614/2017) matyti, jog minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad būtent pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sukeltas autoįvykis nulėmė trečiojo asmens A. L. ilgalaikį nedarbingumą ir yra akivaizdi jo pasekmė. Atliktas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus nedarbingumo patikrinimas parodė, jog gydytojai nedarbingumą pacientei nustatė pagrįstai. Apeliantas taip pat neginčija ieškovo priimtų sprendimų išmokėti trečiajam asmeniui ligos pašalpą, neginčija tokios pašalpos sumų. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu buvo pagrįstai priteista ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui 4 472,99 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo A. S..

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėjas, pateikdamas VSDFV 2015 m. spalio 20 d. skundą, ginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kuriais trečiajam asmeniui A. L. išmokėta ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. liepos 21 d. ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., taigi pareiškėjas siekė nemokėti žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas, su kuriuo nesutiko pareiškėjas, buvo priteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu.

Pažymėtina, kad pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis neleidžia viešojo administravimo institucijai nagrinėti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, kai tuo pačiu klausimu yra nagrinėjama byla teisme. Tokiu reguliavimu turėtų būti užtikrinama, kad tuo pačiu klausimu negali būti priimti skirtingi sprendimai, t. y. negali būti priimtas administracinis sprendimas, kai analogišku klausimu yra nagrinėjama byla teisme ir teismas gali priimti kitokį sprendimą ir skirtingai įvertinti tuos pačius administracinius teisinius santykius. Priešingai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį galimybė apskųsti administracinį sprendimą teismui neturėtų praktinės reikšmės, jeigu institucija galėtų spręsti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo nepriklausomai nuo to, kad kitu analogišku atveju teismo galutinis vertinimas dėl administracinių teisinių santykių dar nėra priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-602/2021)

Atžvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad VDFV, nustačiusi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu jau yra priteistas iš A. S. 4 472,99 Eur žalos atlyginimas tų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų pagrindu, kuriuos pareiškėjas ginčijo paduodamas VSDFV 2015 m. spalio 20 d. skundą, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundą. Dėl pareiškėjo argumento, jog VSDFV pirmiausiai privalėjo atnaujinti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundo nagrinėjimą ir tik tada spręsti dėl konkretaus sprendimo priėmimo teismas pažymi, kad Taisyklių 30 punkte įtvirtinta, jog nustačius, kad teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą, skundas nenagrinėjamas. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, tai VSDFV neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti jo 2015 m. spalio 20 d. skundą

Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus ginčijamo VSDFV Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 20 d. skundą.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.