Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Civilinė byla Nr. 2S-333-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
2S-333-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Z. K., notarei O
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-333-395/2010
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Artūras Šafronas
Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28416-454/2009 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Z. K., notarei O. M. dėl nuosavybės teisės liudijimo, įsakymo, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1. Pakeisti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 1999 m. lapkričio 16 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, not. reg. Nr. 6411, nustatant, kad ieškovas J. D. ir atsakovė Z. K. lygiomis dalimis paveldėjo teisę įsigyti iš valstybės 600 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. birželio 26 d. yra sumokėta 72,36 Lt įmoka grynaisiais pinigais;

2. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovo J. D. ir atsakovės Z. K. 2002 m. liepos 23 d. pasirašytą susitarimą tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypą;

3. Pakeisti Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 02-01-3489, nustatant, kad ieškovui J. D. ir atsakovei Z. K. kiekvienam parduodama po 300 kv. m. parduodamo sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise ploto;

4. Pakeisti 2003 m. birželio 18 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3347, ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 535, nustatant, kad ieškovas J. D. ir atsakovė Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

5. Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, dokumentų paruošimo ir teisinės pagalbos išlaidas).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti ir nutarė su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pakeisti notarės išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą bei Kauno apskrities viršininko įsakymą, tačiau nepateikė įrodymų, kad dėl šių dokumentų pakeitimo būtų kreipęsis į minėtas institucijas, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 412 str.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad: ieškovas sumokėjo 84,30 Lt žyminį mokestį, tačiau reiškia keturis savarankiškus reikalavimus, kai ieškinyje reiškiami keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal visų reikalavimų sumą (CPK 83 str.); šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau ieškovas ne visus ieškinio teiginius pagrindė įrodymais (pvz. ieškovo teiginys, kad 2008-09-08 susitarimas tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypą sudarytas be pagrindo) (CPK 178 str.). Taip pat teismas išaiškino ieškovui, kad prieš kreipiantis į teismą jis dėl 1999-11-16 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, not. reg.Nr. 6411, pakeitimo turi kreiptis į Kauno m. 10-ojo notarų biuro notarę O. M., o dėl Kauno apskrities viršininko 2003-05-26 įsakymo Nr. 02-01-3489 pakeitimo, turi kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją (CPK 137 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas taisykles, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Joks įstatymas nereikalauja, jog prieš kreipiantis į teismą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir Kauno apskrities viršininko įsakymo pakeitimo būtų pasinaudota ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė CPK 412 straipsnį, kuriuo remdamasis sprendė, kad ieškovas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau minėtas straipsnis kilusio ginčo teisiniam santykiui netaikomas, kadangi jis reguliuoja kitus teisinius santykius, t. y. patenka į LR CPK XX skyriaus reglamentavimo sritį - „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Ieškovo pareikštame ieškinyje nėra keliami jokie reikalavimui, susiję su darbo santykiais. Tokiu būdu pripažintina, jog nutartyje nėra nurodytas teisės aktas, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą turi pasinaudoti išankstine ne ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl konstatuotina, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, o tai, sutinkamai su CPK 329 str. 2 d. 4 p., yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

2. Pagal CPK 115 ir 138 straipsnių nuostatas, teismas, nustatęs jog ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalini. Todėl šiuo atveju, jeigu teismas manė, kad ieškovas turi sumokėti papildomą žyminį mokestį, tai jis turėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą papildomo žyminio mokesčio sumokėjimui, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

3. Ieškovas ieškinio reikalavimus įrodinėjo tiek pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių paaiškinimais bei teisės normomis. CPK 137 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio priėmimo atsisakymą, nėra numatyta, kad įrodymų nepateikimas yra teisėtas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Tokiu būdu atitinkami tariami trūkumai negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ginčo teisenos tvarka ši teisė realizuojama pareiškiant ieškinį. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 138 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto J. D. ieškinio priėmimo klausimą, neįvertino tos aplinkybės, jog sutinkamai su CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimais kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti pagrindinius ieškinio elementus - ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.

Iš byloje pateikto apelianto J. D. ieškinio turinio (b. l. 2-7) matyti, kad teismui pateiktas ieškinys formaliai atitinka CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl, kolegijos nuomone, teismas, spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų prima privalėjo vadovautis objektyviais kriterijais, ir net neįvertinęs ieškovo procesinių galimybių, nuspręsti dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tinkamumo.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes pažymi, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs sąlygą, kuria sieja su aplinkybėmis, kurios lemia ar dar nustatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teismine tvarka galima pasinaudoti, pažymi, kad šalių galimybės pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo tvarka ginčo atveju tiesiogiai priklauso tik nuo šalies valios. Be to neabejotinai svarbu, kad “ginčo išankstino sprendimo ne teisme tvarka” reiškia būtinybę prieš kreipiantis į teismą kreiptis į kitą, ne teismo instituciją, kuri sprendžia ginčą nesikreipiant į teismą. Būtent šios įstatyminės nuostatos patvirtina tą faktą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė procesines teisės normas, dėl ko neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog pagal CPK 22 straipsnį išankstinio sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymuose, o priešingu atveju nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą. Kadangi ginčo atveju - akivaizdu, kad ieškovo reiškiamų ieškinio reikalavimų išsprendimas tiesiogiai sietinas su ieškovo materialiosios teisės įgyvendinimu, o ne su jo teisių gynimu nuo pažeidimų (tai patvirtina ieškovo nurodomas ieškinio pagrindas CK 1.138 straipsnis), todėl kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti J. D. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėJolita Cirulienė