- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-47773-595/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40839-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., mirusi 2014-12-12, po savo sutuoktinio B. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos J. S. mirites jos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra J. S. ir B. S. sūnus. 1992-01-22 jo tėvai santuokos metu nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvai šiame bute gyveno iki mirties. 1997-07-22 mirė jo tėvas B. S.. Po sutuoktinio mirties J. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl nežinojimo, tačiau ir toliau gyveno tame bute. Nepaisant to, motina vyro palikimą priėmė faktiniu valdymu, t.y. gyveno bute, mokėjo buto išlaikymui mokesčius, darė remontą ir rūpinosi butu kaip savu. Tokias aplinkybes įrodo mokesčių mokėjimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. J. S. mirė 2014-12-12. Po motinos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau jos palikimą taip pat priėmė faktiškai pradėjęs jos turtą (butą) valdyti, t.y. iki šiol moka mokesčius už butą, nuolatos tvarko ir prižiūri butą. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Vadovaujantis LR CPK 443 str. 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskelbta viešai (CPK 133 str. 3 d.). .
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas P. S. yra J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-12-12, ir B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1997-07-22, sūnus. J. S. ir B. S. susituokė 1951-11-14. 1992-01-22 jie nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nei B. S., nei J. S. testamento nebuvo sudarę, palikimo priėmimo faktų po B. S. ir J. S. mirties nėra registruota.
Iš pareiškėjo P. S. paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po B. S. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė J. S., pradėdama turtą faktiškai valdyti. Ji turtą faktiškai valdė ir toliau liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame bute, esančiame Architektų g. 87-33, Vilniuje, rūpinosi butu, mokėjo buto išlaikymo ir komunalinius mokesčius. Taip pat nustatyta, kad po J. S. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas P. S., pradėdamas tą turtą faktiškai valdyti, t.y. mokėjo ir iki šiol moka buto komunalinius mokesčius, nuolat tvarko ir prižiūri butą, rūpinasi juo kaip savu (el. b . l. 5-190). Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į B. S. ir J. S. palikimą. Iš LR Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad B. S. ir J. S. turėjo du vaikus: A. S., kuris mirė 2016-09-29, bei pareiškėją P. S.. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra.
Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius (CK 5.51 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 str., 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pagal 1964 m. CK 587 str. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o įsigaliojus 2000 metų civiliniam kodeksui – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina J. S. yra pirmosios eilės mirusiojo vyro įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas P. S. taip pat yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo motina J. S. po sutuoktinio B. S. mirties išreiškė savo valią priimti jo palikimą, t. y. ji atliko aktyvius veiksmus (mokėjo buto komunalinius mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo butą, darė remontą, jame gyveno iki mirties), kurie sudaro pagrindą išvadai, kad J. S. palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis išdėstytu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. po sutuoktinio B. S., mirusio 1997-07-22, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Taip pat konstatuotina, kad ir pareiškėjas P. S. po motinos J. S. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą, t.y. mokėjo buto mokesčius, butu rūpinosi ir tvarkė kaip savą, šie aktyvus pareiškėjo veiksmai taip pat sudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas P. S. priėmė faktiniu valdymu motinos J. S. palikimą.
Taigi, esami byloje įrodymai teismo vertintini pakankamais nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirusio 1997-07-22), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirusios 2014-12-12), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės realizavimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.