Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui T. C. ir atsakovės atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu Nr. A164-97/16(3.4.53-PD3) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes neatsakė į jam vykdyti nukreiptą Vilniaus AVPK 2016 m. kovo 10 d. raštą Nr. 10-S-53439(10.34-10-12) „Dėl skubios informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11092-16 pateikimo“, nors teisės aktai įpareigoja suteikti tarnybinę pagalbą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos (b. l. 22–23). Su šiuo pranešimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai 2016 m. spalio 31 d. (b. l. 23). 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad gautame rašte nebuvo prašoma suteikti informaciją apie šeimą, tačiau prašoma apsilankyti šeimoje ir patikrinti, joje tinkamai naudojama tėvų valdžia mažamečio vaiko priežiūros klausimu ar užtikrinamos jo teisės. Taip pat nurodė, kad gautame rašte nurodoma „pateikti informaciją“, jo manymu, ši sąvoka nesuponuoja pareigos suteikti informaciją (b. l. 24).

2016 m. lapkričio 14 d. tyrimo dėl T. C. tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164-165/16(3.4.53-PD3) (toliau – Išvada) konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai, neparengiant atsakymo į Vilniaus AVPK raštą, t. y. nepateikiant informacijos apie mažametį vaiką, vertintini kaip aplaidus tarnybinis nusižengimas, todėl jam siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 25–28).

Skundžiamu Įsakymu, atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 5–6).

Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiajam specialistui T. C. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju tiek Išvadoje, kuri, be kita ko, yra ginčijamo Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tiek ir ginčijamame Įsakyme yra nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Tiek Išvadoje, tiek ir Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 21 punktą, 3 str. 5 punktą, 40 str. 2 dalį ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 punktą. Teismo vertinimu, Išvadoje aiškiai nurodyti pareiškėjo padaryti specialiųjų teisės aktų nuostatų pažeidimai, t. y. pareiškėjas, būdamas Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiuoju specialistu, nepateikdamas prašomos informacijos apie mažametį, pažeidė Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 40-249 patvirtinto Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.10 punktus, Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 40-74 patvirtintų Administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio nuostatų 6.2 punkto, Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 40-251 patvirtintų Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuostatų 9.40 punkto, Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 ir 7.2 punktų bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktus. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjo veiksmai konkrečiai susieti su teisės aktų normomis, kurių aptariamoje situacijoje pareiškėjas privalėjo laikytis. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad tiek Įsakyme, tiek Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kokį tarnybinį nusižengimą padarė bei kokį teisės aktą pažeidė.

Pareiškėjas teigia, kad gautame Vilniaus AVPK rašte nurodyta sąvoka „pateikimas“, o tai, jo manymu, nesuponavo jam pareigos suteikti informaciją. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Vilniaus AVPK rašto turinio nėra aišku, kad prašoma pateikti informaciją.

Su tokiu pareiškėjo aplinkybių vertinimu nesutiktina. Iš Vilniaus AVPK rašto pavadinimo aiškiai matyti, kad Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus prašoma skubiai patikrinti, ar minėtoje šeimoje tinkamai naudojama tėvų valdžia mažamečio vaiko priežiūros ir užtikrinamos jo teisės (b. l. 35). Raštas pavadintas „Dėl skubios informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11092-16 pateikimo“, todėl neabejotina, kad prašoma suteikti informaciją minėtame rašte išdėstytu klausimu. Darytina išvada, kad pats Vilniaus AVPK rašto turinys nėra pakankamai išsamus, nes rašto pabaigoje nėra suformuluotas konkretus prašymas pateikti informaciją, tačiau, būdamas pakankamai atidus ir atsakingai atlikdamas jam pavestas valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjas galėjo iš rašto pavadinimo suprasti, kad Vilniaus AVPK prašo pateikti informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje. Juolab, kad pareiškėjas pats ginčija gautame Vilniaus AVPK rašte nurodytą sąvoką informacijos „pateikimas“, kas patvirtina, kad rašto pavadinimas jam buvo aiškus.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal Vaiko teisių apsaugos skyrių ir teritorinių prokuratūrų bendradarbiavimo ginant vaiko teises rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A1-138, kuriomis vadovaujamasi Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje atsakant į gautus raštus, 8 punktą prokurorui ar policijai pateikus prašymą dėl informacijos suteikimo, vaiko teisių apsaugos skyrius apsilanko šeimoje, patikrina šeimos aplinkos sąlygas ir pateikia prašymą pateikusiai institucijai turėtą ir naujai patikrintą informaciją (priedas), bei kitas žinomas aplinkybes, kurios, vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, gali būti svarbios ikiteisminiam tyrimui: 8.1. kai pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo metu pareikštas nepilnamečiui; 8.2. kai ikiteisminio tyrimo metu nusprendžiama atlikti nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo apklausą ir tam būtina išsiaiškinti jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Nustatyta, kad pareiškėjas informacijos valdymo sistemoje tik įsegė 2016 m. kovo 25 d. Šeimos aplankymo aktą ir pažymėjo, kad ši užduotis įvykdyta 2016 m. kovo 30 d. Anksčiau paminėtas Rekomendacijų 8 punktas reikalauja po apsilankymo šeimoje ir šeimos aplinkos sąlygų patikrinimo pateikti prašymą pateikusiai institucijai turėtą ir naujai patikrintą informaciją, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad pareiškėjas netinkamai ir ne iki galo atliko jam pavestą užduotį. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jam Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėja 2016 m. kovo 14 d. suformulavo užduotį „kviestis į pokalbį, aiškintis situaciją“, tačiau pareiškėjas pagal savo užimamas pareigas, privalėjo suprasti, kad nepakanka tik apsilankyti šeimoje ir prisegti informacijos valdymo sistemoje Šeimos aplankymo aktą. Kaip jau minėta, pareiškėjas, būdamas karjeros valstybės tarnautoju (Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas), privalėjo vykdyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir informacijos teikimo funkciją ir suteikti prašomą informaciją, kaip tai numato anksčiau paminėtos Rekomendacijos bei Viešojo administravimo įstatymas, pagal kurio 40 str. 2 dalį viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti, išskyrus 38 straipsnyje išvardytus atvejus.

Pareiškėjo paaiškinimas dėl sąvokų „pateikimas“ ir „suteikimas“ vartojimo nelaikytinas pateisinamu ir vertintinas kritiškai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK raštą neatsakė, nors iš rašto pavadinimo aišku, kad prašoma skubios informacijos, todėl darytina išvada, kad jis neįvykdė jo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu tarnybinės pagalbos principu (viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą (3 str. 5 punktas)).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nuobauda yra paskirta siekiant įbauginti jį ir kitus darbuotojus, kad jie neturėtų kitos nuomonės, taip pat, kad jis nubaustas tendencingai siekiant susidoroti su juo kaip neįtinkančiu Administracijai, atmestinos kaip neįrodytos, nes byloje nėra duomenų, kad su pareiškėju būtų siekiama susidoroti ar kitaip būtų pažeistos ar suvaržytos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjo argumentas, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą kitai darbuotojai R. B., pareiškėjo veiksmai jau buvo pripažinti kaip tarnybinis nusižengimas, atmestinas. R. B. kaip Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vedėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji neužtikrino, jog į Vilniaus AVPK raštą būtų atsakyta, ir netinkamai kontroliavo T. C. darbą. Tuo tarpu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis neparengė atsakymo į Vilniaus AVPK 2016 m. kovo 10 d. raštą. Taigi nesutiktina su pareiškėju, kad, skiriant nuobaudą R. B., jau buvo konstatuotas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas. Kadangi R. B. tarnybinės atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, plačiau apie tai nepasisakytina.

Paminėtina, kad Administracija, skirdama tarnybinę nuobaudą, įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą – papeikimą (b. l. 28), t. y. buvo vertinama kaip sunkinanti pareiškėjo atsakomybę. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors pareiškėjas nesutinka, kad tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesnė tarnybinė nuobauda (papeikimas) jam paskirta už tai, kad jis aplaidžiai vykdė elektroniniu paštu jam suformuluotą pavedimą atsakyti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. raštą (b. l. 28). Nagrinėjamu atveju padarytas iš esmės analogiško pobūdžio nusižengimas (neatsakyta į Vilniaus AVPK raštą), todėl vertintina, kad pareiškėjas aplaidžiai ir nepakankamai dėmesingai vykdo jam priskirtas funkcijas.

Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir pritaikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra teisėtai bei pagrįstai.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, neabejoja atlikto tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu, bei parengtos Išvados atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjas nepateikė teismui daugiau jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.