- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 1-89-791/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00141-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- P. V.
- Advokatai
- Juozas Šarka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis P. V. 2014 m. vasario 11 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namo virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. M. į krūtinės ląstos kairę pusę (nugarinę dalį), tuo A. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl padaryto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, nukentėjusysis yra jo kaimynas. Iki šio įvykio jokių konfliktų neturėjo. Peiliu jis įsidūrė pats. Įvykio dieną dienos metu kartu su A. M., R. ir A. gėrė alkoholį. Visi buvo neblaivūs. Tarp jo ir A. M. įvyko konfliktas, kurio metu abu susistumdė. Nukentėjusysis pagriebė peilį ir grasino jį papjauti. Jis liepė peilį padėti. Tuomet jis pagriebė nukentėjusįjį ir jį pargriovė ant sofos. Jis rankoje turėjo peilį, ir tuo peiliu galėjo sau įsidurti. Kai pagriebė nukentėjusįjį, peilis iškrito ant sofos. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusysis galėjo įsidurti sau į nugarą. A. yra jo sugyventinė, anksčiau ji gyveno su nukentėjusiuoju. Peilį paėmė policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio prašo nepriteisti. Dėl šio įvykio gailisi.
Kaltinamasis P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti (b.l. 112-113, 115-116, 120-121), parodė, kad 2014-02-11 prieš pietus pas jį atėjo A. R., atsinešė butelį vyno. Tuo metu pas jį jau buvo atėjusi draugė D. A.. Visi trys pradėjo gerti vyną, o netrukus atėjo ir A. M., kuris taip pat atsinešė butelį vyno. Kai visi išgėrė du butelius, tada dar jis pastatė butelį vyno. Neatsimena, kad išgertuvių metu būtų baręsis su A. M. dėl D. A. ar kitos priežasties. Neatsimena, kad jam dūrė peiliu, bet jei žmonės matė ir taip sako, tai gal ir dūrė. Tikriausiai A. M. žodžiais prisikabino, įsiutino, tai galėjo iš pykčio jam smogti, kas papuolė po ranka. Išgertuvių metu ant stalo buvo buitinės paskirties peilis mediniu margai dažytu kotu, nelankstoma geležte, jis pats juo pjaustė maistą. Tikriausiai po įvykusio konflikto A. R. su A. M. išėjo, o jis iš virtuvės nuėjo į kambarį ir įsijungė televizorių. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė į Alytų. Jis elgėsi ramiai, nesipriešino. Papildomos apklausos metu parodė, kad prisimena, kad išgertuvių metu tarp jo ir A. M. įvyko žodinis konfliktas dėl D. A.. Konflikto metu A. M. jam grasino, pagriebęs nuo stalo peilį juo mosavo, todėl jis pagriebė žarsteklį ir liepė A. M. peilį padėt ant stalo, bet šis neklausė. Tada jis A. M. prispaudė prie sienos tarp sofos ir šaldytuvo ir jėga iš rankos atėmė peilį. Atimant peilį stovėjo vienas prieš kitą. Negali paaiškinti, kaip peilis atsirado A. M. nugaroj, tyčia jis nedūrė. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-02-11 ryte, tikslaus laiko neprisimena, su sugyventine D. A. dviese gėrė vyną. Išgėrus apie pusę butelio, pas juos atėjo girtas A. M., kuris pradėjo grasinti, kad padegs jo namus bei jam iš rankos ištraukė stalo peilį, medine apvalia marga rankena, kuriuo pjaustė dešrą, ir pagrasino tuo peiliu jį papjauti. Todėl jis sugriebė A. M. už pečių ir parvertė pilvu ant sofos. Norėjo atimti peilį, bet A. M. juo visaip mosavo ir matyt pats sau įsidūrė, o kai pradėjo A. M. purtyti, peilis iškrito po lova. A. M. paleido, atidarė duris ir liepė dingt. Jam išėjus, jis iš po sofos paėmė nukritusį peilį ir padėjo ant stalo. Peilis nebuvo kruvinas. A. R. konflikto tarp jo ir A. M. negirdėjo, nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į lauką vandens atnešti.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną nuėjo pas kaimyną V., nusinešė du butelius vyno. Atėjo jau būdamas išgėręs. P. V. buvo A., vėliau atėjo R.. Visi gėrė vyną. A. eidama užsikabino koja ir pargriuvo. Jis ją pakėlė ir nuvedė į kitą kambarį, kur paguldė. Grįžo atgal į virtuvę, atsisėdo prie pečiaus ir rūkė. Tada V. peiliu praeidamas jam dūrė peiliu ir nuėjo į kitą kambarį. Jautė įdūrimą. Kai R. ištraukė peilį, pamatė, kaip buvo sužalotas. R. jį parvedė namo. Jam buvo silpna, todėl R. iškvietė med. pagalbą. Mano, kad P. V. supyko, kad jis paguldė A.. Dėl šio sužalojimo buvo dvi savaites gydomas ligoninėje. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas policijos pareigūnas G. J. parodė, kad gavo iškvietimą dėl sužaloto žmogaus. Nuvykę į įvykio vietą, rado neblaivius asmenis, kaltinamasis miegojo kambaryje. Pažadintas kaltinamasis nurodė, kad nieko neatsimena. Liudytojas R. paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl moters, kurio metu P. V. nuo stalo paėmė peilį ir juo įdūrė nukentėjusiajam į nugaros sritį. Peilį surado padėtą ant stalo. Kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio dieną P. V. namuose visi gėrė alkoholį. Išgėrė 4-5 butelius vyno. A. M. pasakė A., kad gyvendama su juo, ji gyveno geriau, negu su P. V.. P. V. praeidamas pro A. M. jam peiliu įdūrė į nugarą. Kai dūrė, A. M. sėdėjo prie stalo. Iš pradžių jis manė, kad tik stuktelėjo nukentėjusiajam. Tačiau kai A. M. pasakė, kad jam silpna, jis nukentėjusiojo nugaroje pamatė įdurtą peilį. Jis peilį ištraukė iš nukentėjusiojo nugaros ir numetė ant žemės. A. M. parvedė į namus ir iškvietė greitąją pagalbą. Kai A. M. pakėlė drabužius, matė kraują.
Liudytoja D. A. parodė, kad P. V. namuose visi gėrė alkoholį. Kartu gėrė R. ir M.. Nematė, kaip nukentėjusysis buvo sužalotas. Ji buvo neblaivi. Prisimena, kad buvo pagriuvusi, todėl nuėjo į kitą kambarį miegoti. Po įvykio A. M. ir A. R. pasakojo, kad peilį nukentėjusiajam iš nugaros ištraukė R..
Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2014-02-11 gautas telefoninis pranešimas, kad 2014-02-11 apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu peiliu buvo sužalotas A. M., kuris dėl nugaroje durtinės žaizdos paguldytas į Alytaus S. Kudirkos ligoninės chirurginį skyrių. Sulaikytas P. V. (b.l. 1, 1, 2).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. M. 2014-02-14 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2014-02-11 apie 14.00 val., išgertuvių metu jį peiliu sužalojo kaimynas P. V. (b.l.4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimas padarytas P. V. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., virtuvėje. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas virtuvinis peilis (b.l. 5-9).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis (b.l. 10-11).
Iš Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. pateikė drabužius, kuriuos vilkėjo 2014-02-11 nusikaltimo padarymo metu - striukę, 2 megztinius, marškinius (b.l. 36).
Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktiniai įrodymai buvo apžiūrėti A. M. pateikti drabužiai, konstatuota pateiktų daiktų nugarinėje dalyje kiauryminiai plyšimai, raudonos spalvos sutepimai (b.l. 37-40).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 166/14(06) patvirtina, kad A. M. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstos kairę pusę (nugarinę) dalį aštriu, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Neatmetama sužalojimo padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu peiliu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.44-47).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 166/14(06) matyti, kad A. M. kliniškai nustatyto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina (b.l.50-52).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajam P. V. 2014-02-11 17:05:26 val. nustatytas 1.73 prom. girtumas (b. l. 30).
Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. M. nustatytas 3.45 prom. girtumas (b.l. 56).
Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis P. V. išgertuvių metu kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. M. į krūtinės ląstos kairę pusę (nugarinę dalį). Tokie kaltinamojo P. V. veiksmai sukėlė padarinius - dėl padaryto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada, taigi, kaltinamojo P. V. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis grumtynių metu pats sau peiliu įsidūrė, paneigia nukentėjusiojo A. M., liudytojo A. R. parodymai, kurie parodė, kad kaltinamasis praeidamas pro nukentėjusįjį jam peiliu vieną kartą įdūrė į nugaros sritį, o peilį iš nugaros ištraukė A. R.. Apžiūrėjus A. M. drabužius, konstatuoti pateiktų daiktų nugarinėje dalyje kiauryminiai plyšimai, raudonos spalvos sutepimai (b.l. 37-40). Be to, atlikus specialų tyrimą, pateikta specialisto išvada patvirtina, kad A. M. kliniškai nustatyto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina; sužalojimas yra anatominėje kūno srityje (kairėje nugarinės ląstos pusėje ties IX šonkauliu kiek medialiai nuo užpakalinės pažastinės linijos), sunkiai pasiekiamoje laikant peilį dešinėje rankoje ir gulint kniubsčiam (b.l.50-52). Todėl šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo P. V. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Peilis, nukentėjusiojo drabužiai, saugojami Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0041341 (b.l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str.).
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 69-71) 4797,81 Lt (1389,54 Eur) sumai už nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta A. M. sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje nuo 2014-02-11 iki 2014-02-19, gydymo išlaidos sudarė 4797,81 Lt, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, kaltinamasis privalo jas atlyginti (CK 6.263 str., 6.283 str., 6.280 str., Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.).
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kurį įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Praeityje yra neteistas, galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis nedirba, yra pensininkas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 107). Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, gali dalyvauti procese, taikyti priverčiamąsias medicinines priemones jam nereikalinga, taip pat nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje (b.l. 100-103). Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo išreikštą poziciją dėl bausmės skyrimo, į kaltinamojo senyvą amžių, ekspertų išvadą dėl kaltinamojo sveikatos, jo suvokimo, orientacijos ir pažintinių funkcijų susilpnėjimą, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už šios bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas ir laikas, išbūtas ekspertinėje įstaigoje (BK 66 str., BPK 141 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., BPK 141 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti P. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. vasario 13 d. ir laiką išbūtą ekspertinėje įstaigoje nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – peilį, striukę, marškinius, du megztinius, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0041341, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš P. V. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1389,54 Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.