Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-181-531/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
AN2-181-531/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-181-531/2018
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00048-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. (buvusi V.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 str. 1 d. 170 Eur bauda ir jai pritaikyta administracinio poveikio priemonė specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad ji 2018 m. birželio 22 d. 14 val. 28 min. magistraliniame kelyje Vilnius – Utena, 49,70 km, vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 140.1 p. Nesutikdama su šiuo nutarimu R. M. jį apskundė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė R. M. skundą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su aplinkybe, kad ji sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę ir pažeidė ANK 420 str. 1 d. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta remiantis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Mano, kad liudytojas A. J. 150 m. atstumu fiziškai negalėjo pamatyti jos automobilio numerio, kad vėliau galėtų tvirtai teigti, kad tai buvo būtent jos automobilis. 150 m. atstumu taip pat nėra įmanoma pamatyti ar automobilis kerta ištisinę liniją. Byloje be A. J. rašytinių paaiškinimų, kuriuos jis parašė ne įvykio vietoje, nėra jokių kitų padarytą nusižengimą patvirtinančių įrodymų. Taip pat mano, kad A. J. pateiktas paaiškinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis pateiktas ne tarnybos metu, o susitikimo su R. M. metu A. J. pademonstravo šališką požiūrį. Be to, A. J. informavo ne operatyvinę grupę, o paskambino savo kolegai – draugui. Teigia, kad nutarimą priėmęs pareigūnas tikslingai nekreipė dėmesio į jos pateiktus paaiškinimus ir suteikė aiškų prioritetą ne tarnybos metu buvusio A. J. parodymams, objektyviai neištyrė visos bylos, neįsigilino į jos teikiamus prašymus ir priėmė šališką sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė jos teismui pateikto skundo teiginius, neatsižvelgė į tai, kad ji nėra įvykdžiusi kelių eismo pažeidimų. Apylinkės teismas nepagrįstai tariamai nustatė faktinę aplinkybę dėl vietos, kurioje tariamai buvo atliktas lenkimas, vadovaudamasis „google maps“ duomenimis. Mano, kad tai nėra tinkamas įrodymas, vertinant kelio ženklus ir eismo juostas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje neįvertinta tai, kad pagal protokole nurodytą laiką 14 val. 28 min. ji nusižengimą turėjo padaryti 49 km., tačiau pareigūnai ją sustabdė 14 val. 37 min. 59 km. Taigi, atrodo, jog ji turėjo padaryti pažeidimą, o vėliau kelionę tęsti 60 km/h greičiu.

3.1. Taip pat pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas jai neturėtų būti atimtas ne tik dėl to, kad jokio administracinio nusižengimo ji nepadarė, bet ir atsižvelgiant į tai, kad jos mamai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir specialios nuolatinės slaugos poreikis, ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kur R. M. kiekvieną dieną važinėja jos aplankyti, taip pat apeliantė yra išsiskyrusi su vyru ir turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos pati turi išvežioti po mokyklas ir darželius.

3.2. Nustatyto dydžio baudos sumokėti negali, kadangi jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra 529 Eur, iš kurių ji teismo nutarimu turi sumokėti buvusiam vyrui 200 Eur alimentų, susimokėti už nuomojamą būstą ir komunalinius mokesčius, įsipilti kuro.

Atsiliepimas

4. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 2018 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas surinkus visus įmanomus įrodymus R. M. kaltei įrodyti. Pažymi, kad R. M. įvykdė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir jos pačios vežamus du vaikus, o tai, kad ji iki tol nebuvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus neduoda pagrindo jos kaltei paneigti. Be to, toks R. M. elgesys rodo nepagarbą įstatymams, bei blogą pavyzdį kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju R. M. nuobauda buvo skirta už ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 420 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

8. KET 5 p. įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. 140.1 p. nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

9. R. M. apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas neteisingai byloje nustatė faktines aplinkybes ir ją kalta pagal ANK 420 str. 1 d. pripažino nepagrįstai. Šie apeliantės skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs R. M. apeliacinio skundo teiginius, skundžiamą nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantę pripažino kalta dėl ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. M. kalta pagal ANK 420 str. 1 d., vadovavosi A. J., dirbančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 22 d. rašytiniu paaiškinimu, teismo posėdžio metu jo duotais parodymais bei kelio Vilnius – Utena 49 km vietovės vaizdu.

10.1. A. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. birželio 22 d. po pietų, apie 14 val., važiuojant iš Vilniaus keliu Vilnius – Utena link Utenos jį aplenkė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ilgą laiką važiavo priekyje jo. Važiuojant keliu Vilnius – Utena 49 km. priekyje važiavo krovininis automobilis, o paskui jį susidarė automobilių eilė. Kelio 49 km yra kelio ženklas Nr. 108 „pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias“ ir šioje vietoje lenkimas yra draudžiamas, tačiau nepaisant to, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja atliko lenkimo manevrą ir sukėlė pavojų ne tik sau bet ir kitiems eismo dalyviams, nes privertė iš priekio atvažiuojančius automobilius trauktis į šalikelę. Šias nurodytas aplinkybes A. J. patvirtinto ir duodamas parodymus bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Tai, kad kelio Vilnius – Utena 49 km dalyje yra kelio ženklas „sankryža su šalutiniu keliu“, patvirtina byloje esantys šios vietovės vaizdai, kurie, priešingai nei teigia apeliantė, laikytini tinkamu įrodymu bylos faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos A. J. pateiktus paaiškinimus, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir R. M., todėl apeliacinės instancijos teismas juos laiko tinkamu, patikimu ir pakankamu įrodymu R. M. kaltei dėl ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo konstatuoti. Taigi, priimant skundžiamą nutartį minėtais paaiškinimais buvo remtasi pagrįstai. Apeliantė yra neteisi teigdama, jog A. J. duoti paaiškinimai, negali būti laikomi patikimu įrodymu, kadangi jie duoti ne tarnybos metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, A. J. tiek kaip pilietis, tiek kaip policijos pareigūnas, negalėjo nereaguoti į daromą šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir apie tai nepranešti policijai. Dėl A. J. duotų paaiškinimų patikimumo abejonių nekelia ir tai, kad aptartas rašytinis paaiškinimas buvo surašytas ne įvykio vietoje, kadangi, iš bylos medžiagos matyti, jog jis buvo surašytas būtent įvykio dieną, t. y. 2018 m. birželio 22 d., o tai nesudaro pagrindo manyti, kad A. J. galėjo netinkamai nurodyti ar neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Ginčydama A. J. duotus paaiškinimus apeliantė taip pat teigia, kad iš 150 m atstumo jis negalėjo matyti nei automobilio numerių, nei to, ar buvo kertama ištisinė linija. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apeliacinio skundo teiginius bei vertina juos tik kaip išimtinai R. M. pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje nėra jokių juos pagrindžiančių duomenų.

10.2. R. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek A. J., tiek nutarimą priėmęs pareigūnas buvo šališki. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Pagal ANK 576 str. 2 d., sprendžiant dėl bylą tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų šališkumo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintais pagrindais, taigi šališku visada turėtų būti pripažįstamas pareigūnas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Duomenų, kad tiek A. J., pranešdamas apie R. M. padarytą pažeidimą, tiek policijos pareigūnas, nagrinėdamas jos bylą ir surašydamas nutarimą, turėjo išankstinę nuomonę dėl R. M. kaltės, nėra. Duomenų, kad R. M. bylą nagrinėjęs pareigūnas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą tiriančio ir nagrinėjančio pareigūno šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nutarimo nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu ar kitokiais nutarimo surašymo trūkumais.

10.3. Nesutikdama su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nurodė jos pateikto skundo teiginius, neatsižvelgė į tai, kad ji nėra įvykdžiusi kelių eismo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs R. M. apylinkės teismui teikto skundo argumentus ir skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ar neįvertino jos teikto skundo argumentų, nėra. Be to, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, tai, jog iki šio nusižengimo padarymo R. M. administracine tvarka nebuvo bausta, nepanaikina jos kaltės ir nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukti.

10.5. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos aplinkybės susijusios su pažeidimo padarymo, jos sustabdymo laiku ir jos važiavimo greičiu, t. y. tai, kad pagal protokole nurodytą laiką 14 val. 28 min ji nusižengimą turėjo padaryti 49 km, buvo sustabdyta 14 val. 37 min 59 km, todėl atrodo, kad ji po pažeidimo padarymo visą likusį laiką važiavo 60 km/h greičiu, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi minėtos aplinkybės nėra susijusios su jos padarytu administraciniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar R. M. atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, o ne tai, kokiu greičiu vairavo transporto priemonę.

11. Nagrinėjamu atveju R. M. taip pat nesutinka su jai skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone.

11.1. Už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 170 iki 230 Eur bauda. Pagal to paties straipsnio 5 d. už ANK 420 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo matyti, kad R. M. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 170 Eur bauda, bei skirtas minimalus 3 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

11.2. ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. M. skundo argumentus, jos padarytą administracinį nusižengimą bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jai parinktos ir paskirtos teisingai, o išimtinių aplinkybių sudarančių pagrindą R. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas nėra.

11.4. Apeliaciniame skunde R. M. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jai ir jos šeimai kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones, t. y. tai, kad ji kiekvieną dieną važinėja į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos, vežioja vaikus į mokyklas ir darželius, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir netaikyti R. M. administracinio poveikio priemonės. Nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. M. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti šeiminius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl minėtų pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju R. M., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, kad galėtų pasirūpinti savo šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti R. M. teisinę padėti lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi šiuo atveju R. M. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 str. 5 d. taikymui.

11.5. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad R. M. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų KET pažeidimą, nėra nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių, ji nėra anksčiau bausta administracine tvarka, konstatuoja, kad R. M. paskirta minimali ANK 420 str. 1 d. sankcijoje numatyta 170 Eur bauda yra adekvati ir proporcinga jos padarytam nusižengimui. R. M. skunde nurodomos aplinkybės susijusios su jos gaunamu darbo užmokesčiu ir turimomis išlaidomis nelaikytinos išimtinėmis bei sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatą bei skirti jai švelnesnę nuobaudos rūšį ar sušvelninti paskirtą baudą.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas