- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-945-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00168-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Muitinės departamento, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinės muitinės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Evelita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Evelita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. lA-222 „Dėl UAB „Eveltita“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugsėjo 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0KM19/310503S (toliau – ir Ataskaita); 2) bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde Pareiškėja remiasi šiais argumentais:
2.1. 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir TM) priėmė Ataskaitą, kuria įpareigojo UAB „Eveltita“ per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti 1 741 Eur mokestinę prievolę (1067 Eur muito bei 674 Eur baudos). 2020 m. spalio 5 d. Bendrovė pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Ataskaitos, bet Departamentas priėmė Sprendimą, patvirtino Ataskaitą.
2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno teritorinė muitinė priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0KM19/310503S, kuria įpareigojo įmonę per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti 1 741 Eur mokestinę prievolę - sumokėti 1067 Eur muito bei 674 Eur baudos.
2.2. Bendrovė nepagrįstai įpareigota įvykdyti 1 741 Eur mokestinę prievolę (1 067 Eur muito ir 674 Eur baudos), ir nesutiko su pozicija, kad nėra pagrindo taikyti sandorio vertės metodą jos įsigytų prekių muitinei vertei nustatyti, kadangi ji sandorio vertę įrodė oficialiais buhalteriniais dokumentais, kurių patikimumu nebuvo pagrindo abejoti, o Muitinė nustatė tik menkaverčius ir formalius trūkumus. Teigė, kad nors pagal 2009 m. sausio 10 d. ilgalaikę prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BEN090110 mokėjimas už prekes gali būti vykdomas dalimis arba visa suma, realiai mokėjimai visuomet atliekami dalimis, kadangi nėra žinoma, koks galutinis prekių asortimentas bus pakrautas į konteinerį, o avansinis mokėjimas atliekamas pradedant vykdyti užsakymą. Praktika nerašyti konkrečių duomenų į pavedimo paskirtį Bendrovėje susiformavo jau seniai, nes dažnai sąskaitų ir sutarčių numeriai kinta (jos perrašomos), keičiant užsakomų prekių asortimentą (dalies jų kraunant nebebūna arba užsakoma daugiau), o pagal kitą sutarties ar sąskaitos numerį padarytas pavedimas tikrai nebūtų tinkamu įrodymu dėl sandorio vertės. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo nurodymų sumų, pateiktų sąskaitų faktūrų ir pirkimo-pardavimo sutarčių aiškiai matyti, jog sumos visiškai sutampa, todėl yra objektyvių duomenų visuma, pagrindžianti sandorio vertę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog ilgalaikės prekių pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos yra prieštaringos bei neišsamios. Tai, kad su pardavėju už deklaracijose Nr. 19LTKC01001M10FAA7 bei Nr. 19LTKC0100IM10D594 nurodytas prekes buvo tinkamai atsiskaityta, patvirtina pateiktos sąskaitos faktūros Nr. BENĮ91010, Nr. BENĮ91014, pardavimo sutartys Nr. BENĮ90930C ir Nr. BEN191008C, 2009 m. sausio 10 d. ilgalaikė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, AB Swedbank mokėjimo nurodymai (2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. spalio 1 ir 10 d., 2019 m. gruodžio 2 ir 4 d.).
2.3. Pareiškėja papildomai pateikė Kinijos įmonės „G. B. Trading Limited“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimą, kuris paneigė Muitinės abejones dėl netinkamo subjekto, gavusio pavedimus, ir dėl netinkamo atsiskaitymo už prekes. Bendrovė su minėta įmone palaiko prekybinius santykius jau beveik 20 metų. Kiekvienam atskiram užsakymui sudaromos atskiros pardavimo sutartys, jose nurodant tik parduodamų-perkamų prekių sąrašą, pareiškėjas prekes įsigyja už konkurencingą kainą, kuri priklauso nuo šalių sutartų prekių tiekimo sąlygų, kiekio, ekonominės situacijos ir kitų aplinkybių. Pareiškėja nesutiko su išvada, jog ji mokėjimus atliko fiziniam asmeniui S. S. Y., o ne pardavėjui – įmonei „G. B. Trading Limited“, todėl tai laikytina pažeidimu siekiant nustatyti sandorio vertę. Paaiškino, kad S. S. Y. yra minėtos įmonės savininkas. Iš pardavimo sutarčių Nr. BEN190930C ir Nr. BEN191008C matyti, jog pardavėjas jose nurodė savo banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai už prekes. Pareiškėjas negalėjo daryti įtakos pardavėjo banko duomenims, pervesti pinigus į kitą banko sąskaitą nei nurodytoji sutartyje, kadangi tokiu atveju jis būtų netinkamai įvykdęs sutarties sąlygas. Pardavėjas pats pasirenka, koks ir kam prievolės įvykdymas jam yra tinkamas, o atsiskaitymo būdas, kai pinigai pervedami įmonės savininkui, yra galimas pagal Kinijos Liaudies Respublikos teisės aktus.
Pareiškėja nepritarė pozicijai, kad atsiskaitymas įmonės savininkui galėjo turėti įtakos sandorio vertės dydžiui. Muitinė netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, o priimtą administracinį aktą grindė tik prielaidomis. Pareiškėjas tvirtino, kad jis paviešino savo konfidencialią informaciją – įmonės „G. B. Trading Limited“ jam pateiktą kainininką, o Muitinės abejonės dėl to, kam jis skirtas, atmestinos, nes pareiškėjas negalėtų turėti ir disponuoti ne jam skirtu prekių kainininku. Pareiškėjui nesuprantami ir argumentai, kuriais remiantis atmesti jo pateikti prekių pavyzdžiai iš internetinės pardavimų platformos www.alibaba.com, nes Muitinei pateikti dokumentai (detalūs prekių sąrašai su nuotraukomis) patvirtina, jog buvo pirkti nurodytiesiems pavyzdžiuose tapatūs daiktai. Taigi, siekdamas paneigti Muitinės abejones dėl neva per mažų prekių kainų, pareiškėjas pateikė prekių kainų sąrašą, kuriame matyti konkrečios prekių kainos su konkrečiais daiktų išmatavimais, taip pat išrašus iš www.alibaba.com su tokiais pačiais daiktais, patvirtinančius, jog bet koks asmuo gali šias prekes įsigyti iš esmės tokiomis pat kainomis, kokias pareiškėjas mokėjo įmonei „G. B. Trading Limited“, o priešingos Muitinės išvados nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos importuotų prekių sandorio vertė yra 3–6 kartus mažesnė nei kitų importuotojų deklaruotos panašių prekių sandorių vertės, sukauptos PREMI IS, o pareiškėjo pateiktų finansinių atsiskaitymo dokumentų – akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ mokėjimo nurodymų – negalima susieti su elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) deklaruotomis prekėmis, nes mokėjimo nurodymo skiltyje „Mokėjimo paskirtis ir kiti mokėtojo papildomai nurodomi duomenys“ nėra įrašyta pagal kokias sąskaitas ar pagal kokią pardavimo sutartį perkamos prekės.
3.2. Pagal pateiktus mokėjimo nurodymus pareiškėjas atliko mokėjimus fiziniam asmeniui S. S. Y., o ne pardavėjui – įmonei „G. B. Trading Limited“. Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys finansinį atsiskaitymą su pardavėju, Muitinė padarė pagrįstą išvadą, jog ji neturi galimybės įsitikinti, ar atlikti atsiskaitymai už prekes savininkui neturėjo įtakos pareiškėjo importuotų tikrinamų prekių sandorio vertei.
3.3. Muitinės abejones dėl sandorio vertės teisingumo ir atsiskaitymo už įsigyjamas prekes aplinkybių patvirtina ir neaiškios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos: ilgalaikėje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. BEN090110 (2019 m. rugsėjo 10 d.) nenumatytos išankstinio (avansinio) apmokėjimo už prekes sąlygos, terminai, atsakomybė, delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą ir pan.; vartojamos dvi sąvokos „apmokėjimas“ ir „atsiskaitymas“, iš esmės turinčios tą pačią reikšmę, tačiau nurodyta, kad „atsiskaitymas nebuvo susitartas“. Nors pateiktame įmonės „G. B. Trading Limited“ paaiškinamajame rašte nurodyta, kad pareiškėjas atsiskaitė už įsigytas prekes pagal ilgalaikę prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BEN090110 (2009 m. sausio 10 d., atnaujinta 2019 m. rugsėjo 10 d.), tačiau Muitinė nustatė, kad finansiniuose atsiskaitymo dokumentuose nenurodyta, jog atsiskaitoma pagal minėtą sutartį, nenurodyti sąskaitų (angl. invoice) numeriai ar kiti konkretų pirkimą-pardavimą detalizuojantys rekvizitai; be to, toks paaiškinimas nepaneigia abejonių dėl žemų prekių kainų ir neaiškių sandorių sudarymo aplinkybių.
3.4. Abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės nepašalina ir pareiškėjo teiginiai, kad kiekvienas asmuo gali įsigyti tokias pačias prekes analogiškomis jo mokėtosioms kainomis per www.alibaba.com, nes, kaip minėta, kiti importuotojai deklaruoja daug didesnes panašių prekių sandorio vertes. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Muitinė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą atsisakė taikyti išskirtinai dėl menkaverčių trūkumų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą:
4.1. Nurodė, kad nepripažino pareiškėjo pateiktų finansinio atsiskaitymo dokumentų (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymų) kaip dokumentų, pagrindžiančių tikrinamomis EID deklaruotą prekių muitinę vertę, nes minėtų mokėjimo nurodymų negalima susieti su EID deklaruotomis prekėmis, t. y. mokėjimo nurodymo skiltyje „Mokėjimo paskirtis ir kiti mokėtojo papildomai nurodomi duomenys“ nėra įrašyta pagal kokias sąskaitas ar pagal kokią pardavimo sutartį ir kokia mokėtinos sumos dalis yra mokama, nes mokėta dalimis, o įrašyta tik „Už prekes“, ir todėl nebuvo galimybės nustatyti sumokėtos ar mokėtinos kainos už įsigytas prekes. Nors pareiškėjas tvirtino, kad už prekes, deklaruotas EID Nr. 19LTKC0100IM10D594, įsigytas pagal sąskaitą Nr. BEN191010, atliktas dalinis mokėjimas ilgalaikės prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BEN090110 pagrindu, tačiau AB „Swedbank“ mokėjimo nurodyme (be numerio, 2019 m. rugsėjo 14 d.) minėta sutartis nenurodyta, todėl nėra galimybės nustatyti, kad mokėta būtent šios sutarties pagrindu. Kadangi prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BEN090110 yra ilgalaikė ir konkrečių mokėjimų negalima susieti su konkrečiomis sąskaitomis, sutartimis, ginčui aktualiomis deklaruotomis prekėmis, tokie mokėjimai galėjo būti atlikti už bet kurias kitas prekes ar užsakymus ilgalaikiuose sutartiniuose santykiuose. Be to, mokant už prekes ilgalaikiuose sutartiniuose santykiuose, nesusiejant mokėjimo ir nenurodant konkrečių rekvizitų, nėra galimybės identifikuoti buhalterinių dokumentų, ūkinių operacijų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžė, kad ilgalaikė prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BEN090110 buvo pateikta tik Departamentui (teikiant skundą). Akcentuota ir tai, kad minėtoje sutartyje nenumatyta galimybė mokėti avansu, o pareiškėjas skunde mokėjimą dalimis tapatina su avansu.
4.2. Pareiškėjas finansiniam atsiskaitymui už įsigytas prekes pagrįsti pateikė AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymus, kuriuose įrašyta „Už prekes“ bei nurodyta, kad pareiškėjas atliko mokėjimus fiziniam asmeniui S. S. Y., o ne pardavėjui – įmonei „G. B. Trading Limited“. Pareiškėjas vėliau patvirtino, kad jis visus mokėjimus atliko į asmeninę S. S. Y. sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyse, ir paaiškino, kad šis asmuo yra minėtos įmonės savininkas. Muitinei nepateikti dokumentai, pagrindžiantys finansinį atsiskaitymą su pardavėju už konkrečias prekes, pagal konkrečius dokumentus, todėl nebuvo galimybės įsitikinti, ar atlikti atsiskaitymai už prekes neturėjo įtakos Bendrovės importuotų tikrinamų prekių deklaruotai sumažintai sandorio vertei. Pareiškėjo pateikti mokėjimo nurodymai negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais deklaruotą prekių muitinę vertę, nes jų negalima susieti su deklaruotomis prekėmis, t. y. Muitinė neturi galimybės nustatyti sumokėtos ar mokėtinos kainos už prekes, nes apmokėjimo už prekes sąlygos nėra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tikrinamomis EID deklaruota sandorio vertė yra žymiai (3–6 kartus) mažesnė nei kitų importuotojų deklaruotos panašių prekių sandorių vertės, nurodytos PREMI IS.
4.3. Bendrovė atsiskaitymui už įsigytas prekes pagrįsti papildomai pateikė įmonės „G. B. Trading Limited“ paaiškinamąjį raštą (be numerio, 2020 m. rugpjūčio 14 d.), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas visiškai atsiskaitė už įsigytas prekes pagal ilgalaikę prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BEN090110 (2009 m. sausio 10 d., atnaujinta 2019 m. rugsėjo 10 d.). Tačiau, kaip minėta, pateiktuose finansinio atsiskaitymo dokumentuose (mokėjimo nurodymuose) jokia sutartis nenurodyta. Pareiškėja taip pat pateikė prekių kainų sąrašą (kainininką), iš kurio, jos teigimu, galima matyti konkrečių prekių kainas su konkrečiais daiktų išmatavimais. Tačiau šiame prekių kainų sąraše nenurodyta įmonė, kuriai skirtas minėtas kainininkas, bei dokumento sudarymo data, o, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 74 straipsnio 3 dalies (a) punktu ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 144 straipsniu, nustatant muitinę vertę negalima remtis prekių kaina eksportuojančioje šalyje. Pareiškėjas pateikė ir išrašus iš www.alibaba.com, kuriuose, jo teigimu, matyti tokios pačios prekės kaip jo įsigytosios. Tačiau iš pateiktų išrašų neįmanoma nustatyti, ar juose matomos prekės yra tokios pačios kaip deklaruotosios EID Nr. 19LTKC0100IM10D594 bei Nr. 19LTKC0100IM10FAA7. Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus, susijusius su 2014 metais atliktu patikrinimu, ir tvirtino, kad anksčiau Muitinė nenustatė pažeidimo dėl to, kad pinigai už prekes buvo pervedami ne pardavėjui (įmonei), o fiziniam asmeniui, todėl dabar negali būti priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Tačiau 2014 m. liepos 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 4KM19/48-0517S buvo nustatyti Bendrovės importuotų prekių klasifikavimo pažeidimai (ne vertės, kaip nagrinėjamu atveju) ir tai lėmė mokesčių apskaičiavimą; minėta atskaita nėra šio ginčo dalykas, o anksčiau tikrintos EID deklaruotos prekės nesusijusios su EID Nr. 19LTKC0100IM10D594 ir Nr. 19LTKC0100IM10FAA7 deklaruotomis prekėmis.
4.4. Nesutinka su skundo argumentais, kad nėra aišku, su kokiomis prekėmis ir jų sandorio vertėmis buvo lyginamos pareiškėjo įvežtos prekės. Teigė, kad sandorio vertės metodas negalėjo būti taikomas ne tik dėl to, kad deklaruota sandorio vertė yra žymiai mažesnė nei kitų importuotojų deklaruotos panašių prekių sandorių vertės, bet dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių deklaruotą muitinę vertę. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a) punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei šio straipsnio pastabose išdėstytomis nuostatomis, Departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 1B-1027 redakcija) 42 punktu, Bendrovės importuotų prekių, deklaruotų tikrinamomis EID, muitinė vertė nustatyta naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje. Remiantis PREMI IS sukauptais duomenimis, pritaikyta mažiausia vertė iš atrinktų alternatyvių verčių. Pareiškėjui kartu su Ataskaita buvo pateiktas jos 1 priedas, kuriame nurodyti duomenys apie jo importuotoms prekėms tikrinamose EID nustatytą konkrečią prekių kainą. Išrašai iš PREMI IS duomenų bazės yra naudojami siekiant nustatyti potencialią riziką dėl prekių muitinės vertės galimo neteisėto sumažinimo arba padidinimo, lyginant tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio vertes, ir atrinkti informaciją apie prekių sandorio vertes antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymui. Ši informacija viešai neskelbtina ir neteiktina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
6.1. Pareiškėja gavo TM 2020 m. sausio 6 d. nurodymą Nr. (9.6/3 l)-lB-67, kuriame buvo nurodyta, jog TM atlieka mokestinį patikrinimą dėl importuotų prekių, deklaruotų elektronine importo deklaracija Nr. 19LTKC01001M10FAA71 muitinės vertės teisingumo, buvo prašoma per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus.
6.2. 2020 m. vasario 20 d. Bendrovė TM pateikė paaiškinimus ir dokumentus dėl EID Nr. 19LTKC01001M10FAA71.
6.3. 2020 m. vasario 8 d. TM surašė pranešimą Nr. (9.6/31)-1B-2104 apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą dėl importuotų prekių deklaruotų elektroninėmis importo deklaracijomis Nr. 19LTKC0100IM10D594 (2019 m. gruodžio 3 d.) ir Nr. 19LTKC01001M10FAA7.
6.4. 2020 m. gegužės 6 d. Kaimo teritorinė muitinė priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0KM19/310266S, kuria įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti 1 741 Eur mokestinę prievolę - sumokėti 1067 Eur muito bei 674 Eur baudos;
6.8. TM 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmė ginčijamą supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0KMl9/310503S (Ataskaita), kuria papildomai nustatė 1 741 Eur mokestinę prievolę - 1067 Eur muito bei 674 Eur baudos. Bendrovė pateikė skundą dėl šio sprendimo Departamentui.
6.9. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. lA-222 atmetė Bendrovė skundą ir patvirtino Ataskaitą.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.
SMK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: i) įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus; ii) geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus; iii) prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti; c) jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.
Vadovaujantis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir SMKĮT), 140 straipsnio 1 dalimi, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta SMK 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos.
SMKĮT 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį.
SMKĮT 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį.
Antriniai muitinio įvertinimo metodai nurodyti SMK 74 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.
SMK 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.
8. Šiuo atveju muitinė, pareiškėjo importuotoms prekėms netaikydama sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, vadovavosi tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių prekių įsigijimo kainas ir neatskleidė visų sandorio aplinkybių deklaruotai sandorio vertei pagrįsti, o pateiktuose dokumentuose nurodyta prieštaringa ir neišsami, vadovavosi SMKĮT 140 straipsniu ir sprendė, jog pareiškėjui nepašalinus abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės, SMK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas sandorio vertės metodas netaikytinas. Muitinė prekių muitinei vertei apskaičiuoti taikė antrinį metodą, numatytą SMK 74 straipsnio 3 dalies a) punkte (pagal duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje). Ataskaitoje nurodyta, kad SMK 74 straipsnio 2 dalies metodai (nuo „a“ punkto iki „d“ punkto) netaikytini, nes Bendrovės prekės nėra pakankamai apibūdintos, kad būtų galima rasti tapačias ar panašias prekes (kaip tai suprantama pagal SMK).
9. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą, 2022 m. birželio 8 d. nutartyje pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog muitinė pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos importuotų prekių vertei nustatyti negalėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, sprendimą motyvavo iš esmės tuo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių jo finansinį atsiskaitymą būtent su Kinijos įmone, o Ilgalaikės prekių pirkimo – pardavimo sutarties (2009 m. sausio 10 d., atnaujinta 2019 m. rugsėjo 10 d.) nuostatos nenumato išankstinio apmokėjimo už prekes, tačiau neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos pateikto pardavėjo 2020 m. balandžio 10 d. paaiškinimo ir jame nurodytų aplinkybių dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. sutarties perrašymo, taip pat pareiškėjo argumentų dėl sutampančių pateiktų mokėjimo nurodymų, sąskaitų – faktūrų ir pirkimo – pardavimo sutarčių sumų bei ilgą laiką įmonės taikomos praktikos nerašyti konkrečių duomenų į pavedimo paskirtį, taip pat, kad pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atsiskaitymo už prekes su įmonės savininku, nenurodė kaip šis atsiskaitymo būdas įtakojo sandorio vertę, nepasisakė kaip vertina pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, jog toks atsiskaitymo būdas (kai pinigai pervedami nekito ilgą pareiškėjo ir pardavėjo bendradarbiavimo laikotarpį, o muitinė atliktų patikrinimų metu neturėjo dėl jo pastabų). LVAT minėtoje nutartyje taip pat pasisakė, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus dėl SMK 70 straipsnio 1 dalies taikymo, nepasisakė dėl SMK 74 straipsnio 2 dalyje nurodytų metodų taikymo galimybės, kurie ir turėtų būti taikomi pirma muitinės pritaikyto SMK 74 straipsnio 3 dalies būdo.
10. Muitinė skundžiamoje atskaitoje rėmėsi SMKĮT 140 straipsniu ir jo aiškinimu ESTT jurisprudencijoje, konkrečiai imant, ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje Nr. C-291/15 (toliau – ir ESTT Sprendimas). ESTT sprendime pateikiamas iki SMK ir SMKĮT įsigaliojimo galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir BMK) ir 1993 m. -07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) normų aiškinimas.
11. ESTT Sprendime pažymėjo, jog Įgyvendinimo reglamento 181a straipsnyje (kuris atitinka SMKĮT 140 straipsnį) numatyta, kad kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, kad deklaruojama importuojamų prekių vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą, tokių prekių muitinės vertės ji neprivalo nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu. Todėl ji gali nepatvirtinti deklaruotos vertės, jeigu šių abejonių išlieka po to, kai ji galbūt paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir atitinkam asmeniui suteikė priimtiną galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės. Dar daugiau, jeigu muitinės abejonės dėl importuojamų prekių sandorio vertės išlieka po to, kai ji paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir atitinkam asmeniui suteikė tinkamą galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės, siekdama nustatyti muitinę vertę, muitinė gali nepritarti deklaruotai importuojamų prekių kainai ir taikyti antraeilius importuotų prekių muitinės vertės nustatymo metodus, numatytus BMK 31 straipsnyje (kas atitiktų ginčui taikytino dabar galiojančio SMK 74 straipsnį ir SMKĮT 144 straipsnį).
12. Šiuo atveju muitinė savo abejones dėl deklaruotos sandorio vertės metodo taikymo sieja su tuo, kad jos neįtikino pareiškėjos pateikti įrodymai apie sandorio vertę, konkrečiai imant, atsiskaitymą įrodantys dokumentai (banko pavedimai nesusieti su sutartimis, mokėjimai atlikti Kinijos fiziniam asmeniui (S. S. Y.), o ne Kinijos įmonei, o Ilgalaikės prekių pirkimo – pardavimo sutarties (2009 m. sausio 10 d., atnaujinta 2019 m. rugsėjo 10 d.) nuostatos nenumato išankstinio apmokėjimo už prekes, atsiskaityta su fiziniu asmeniu, o ne su pačia Kinijos įmone):
12.1. Tuo tarpu Bendrovė nuo pat patikrinimo pradžios nuosekliai teikė paaiškinimus, kad jos ilgalaikėje prekybos praktikoje su ta pačia Kinijos įmone (mokėdavo avansus, mokėjimo pavedimuose nenurodydavo konkrečių sutarčių ar sąskaitų faktūrų ir mokėdavo dalimis, nes užsakymo procese prekių asortimentas kisdavo (kai kurių nelikdavo ir būdavo keičiamos kitomis).
Bendrovė, reaguodama į TM 2020 m. sausio 6 d. nurodymą pateikti dokumentus dėl EID Nr. 19LTKC0100IM10D594 (supaprastintas patikrinimas buvo inicijuotas būtent dėl šios deklaracijos), be kita ko, pateikė 2019 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą (4 967,40 Eur sumai), 2019 m. pardavimo sutartį Nr. BEN191008C, pakavimo lapą, mokėjimo pavedimus (2019 m. spalio 10 d. 4 800 Eur sumai (Departamento atsiliepimo priedo 78 lapas) ir 2019 m. gruodžio 4 d. 167,40 Eur sumai (Departamento atsiliepimo priedo 79 lapas)), paaiškinimus, buhalterinės apskaitos apyvartų žiniaraštį. Muitinė neginčija, kad sutarčių, sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo sumos (bendra suma) sutampa ir lieka nepaneigtas Bendrovės paaiškinimais, kad keli mokėjimai atliekami dėl to, kad tik vėliau paaiškėja konkretus asortimentas.
13. LVAT teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekdama paneigti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Taigi, įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, kuri turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių vertei neįmanoma nustatyti. Deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2722-442/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021).
Šiuo atveju muitinė objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė savo abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės netaikymo, taip pat nenurodė ir neįrodė, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, t. y. nepagrindė kodėl reikėtų nukrypti nuo SMK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorio vertės taikymo prioriteto. Todėl Ataskaita negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, ji, kaip ir Departamento sprendimas, naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisė aktams (Administracinių bylų eisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Departamento Sprendimas ir Ataskaita yra naikinami. Taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjos atstovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašo priteisti 786,50 Eur atstovavimo išlaidų už skundo LVAT parengimą, taip pat 544,50 Eur už 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kainoraščių vertimus, susipažinimą su įrodymais ir 2022 m. spalio 10 d. lydraščio rengimą, atstovavimą 2023 m. sausio 9 d. posėdyje.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).
Už apeliacinio skundo šioje byloje surašymą pagal pateiktą apmokėjimą įrodantį dokumentą sumokėta 2021 m. lapkričio 25 d., todėl su šia data sietinas atitinkamo laikotarpio VDU taikymas (žr. pavyzdžiui, Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-189-969/2017), taigi už apeliacinio skundo parengimą taikytinas 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 517,40 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą rekomenduojama maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2,5 VDU, t. y. 3 793,50 Eur (2,5 x buvo 1 517,40 Eur). Šiuo atveju prašoma priteisti 786,50 Eur suma nesiekia maksimalios priteistinos sumos. Byloje nagrinėjami klausimai susiję tiek du Europos Sąjungos, tiek su nacionaline teise, todėl vertintina, kad prašoma priteisti suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Pareiškėja prašo priteisti 544,50 Eur už 2022 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kainoraščių vertimus, susipažinimą su įrodymais ir 2022 m. spalio 10 d. lydraščio rengimą, atstovavimą 2023 m. sausio 9 d. posėdyje. Išvardytos paslaugos nurodytos 2023 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. Teismo posėdis vyko 2023 m. sausio mėnesį, taigi taikytinas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 799,00 Eur, taigi maksimali priteistina suma sudarytų 179,99 Eur už 1 valandą. Įvertinus, kad pats teismo posėdis truko 2 val. 30 min., o pagal Rekomendacijų 9 punktą laikytina, kad posėdis truko 3 val. (dėl to maksimali priteistina suma sudarytų 539,97 Eur). Be to, Aptartas Rekomendacijų 8.19 punktas taip pat numato ir pasirengimą teismo posėdžiui, o 8.17 punktas numato kitų procesinių parengimą (maksimaliai priteistina suma po 0,1 VDU/valandą), todėl prašoma priteisti 544,50 Eur suma už prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, susipažinimą su įrodymais ir pasiengimą teismo posėdžiui nesiekia Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus pasiruošimas posėdžiui taip pat atitinka protingumo kriterijus, todėl priteistina pareiškėjai.
Taigi iš viso pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistina 1 331,00 Eur (786,50 Eur + 544,50 Eur) atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evelita“ skundą tenkinti ir panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. lA-222 „Dėl UAB „Eveltita“ skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2020 m. rugsėjo 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0KM19/310503S.
Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evelita“ naudai iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.