Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 5 kartus:

1) 2014-03-26 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 8 mėnesiams;

2) 2015-05-15 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų;

3) 2018-06-21 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 86 paroms;

4) 2020-02-04 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 286 straipsnį viešaisiais darbais 1 metams;

5) 2021-05-20 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 8 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu bausmė subendrinta su 2020-02-04 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 metams ir 20 dienų, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį;

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas 2 kartus:

1) 2015-07-17 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2020-10-21 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas duris įėjo į O. Š. priklausančio buto Nr. 2 virtuvę bei rankoje laikydamas peilį nukreiptą link O. Š. pagrasino jam: „Papjausiu“, taip grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, V. S. ir A. M., 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), J. Ž. priklausančiuose namuose, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, žodinio konflikto su V. Ž. metu, A. M. sudavė V. Ž. vieną kartą kumščiu į kaktą bei du kartus kumščiu į galvos sritį, po ko V. S. sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. Ž. vieną kartą į nosį ir vieną kartą su alkūne į lūpas, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. Ž. fizinį skausmą bei padarė jam, dėl nedidelio kaktos odos nubrozdinimo, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad šio nusikaltimo jis nepadarė, nesudavė V. Ž. nė vieno smūgio. 2020 m. rugsėjo 19 d. jis kartu su A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01.00 val. A. M. pasiūlė nuvažiuoti pas V. S. sugyventinės O. Ž. brolį V. Ž., kad šis grąžintų skolą. Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini), jie užėjo į vidų. V. Ž. ir A. M. užėjo į kambarį, o jis su V. motina J. Ž. sėdėjo virtuvėje. Tarp A. M. ir V. Ž. kilo žodinis konfliktas, jie barėsi, po to atėjo į virtuvę. Matė, kad A. M. sudavė vieną smūgį kumščiu V. Ž. į galvos sritį. V. Ž. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir jie su A. M. išvyko namo. Netoli namų, (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis nemušė V. Ž., mano, jog V. Ž., J. Ž. ir A. M. jį apkalba, nes jų tarpusavio santykiai yra blogi.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų administravimo skyriaus vyresnysis specialistas I. S. savanoriškai, per nuorodą „https://swap.policija.lt/“, pateikė 2020 m. rugsėjo 19 d. įvykio, kurio ROIK 0120000514843, adresu (duomenys neskelbtini), filmuotą medžiagą – keturis atskirus filmuotos medžiagos failus, kurią filmavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai „BODY CAM“ kameromis (2 t., b. l. 73-74). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti minėti keturi filmuotos medžiagos failai: 1) 2020_0919_014636_004; 2) 2020_0919_015136_005; 3) 2020_0919_015635_006; 4) 2020_0919_020247_007. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad policijos pareigūnai kalbina V. Ž. bei jo motiną J. Ž., kurie pasakoja, kaip V. S. ir A. M. sudavė smūgius V. Ž. (2 t., b. l. 77-80).

Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir teigė, jog smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. pripažino tik vieno smūgio sudavimą, teismas laiko, jog abiejų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad kambaryje, kuriame jis miegojo, A. M. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į kaktą, po to analogišką smūgį sudavė koridoriuje, ir trečią smūgį sudavė virtuvėje. Jis taip pat parodė, kad du smūgius virtuvėje jam sudavė V. S.: vieną smūgį kumščiu per stalą, o kitą – alkūne, išeidamas. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytoja J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai A. M. nuėjo į sūnaus kambarį, ji neužilgo iš kambario išgirdo triukšmą. Po to A. M. atvedė sūnų į virtuvę, pasodino prie stalo, įpylė stikliuką degtinės ir liepė gerti. Sūnui atsisakius A. M. supyko ir sudavė kumščiu sėdinčiam sūnui į kaktą. Tada atsistojo V. S. ir per stalą, pasilenkęs, taip pat kumščiu sudavė jos sūnui į galvą. Sūnui pradėjo bėgti kraujas. T. y., liudytoja patvirtino, kad V. Ž. smūgius sudavė abu kaltinamieji. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0120000514843, nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 01.22 val. pranešėja J. Ž. Bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė, kad jos sūnų sumušė žentas su draugu. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „BODY CAM“ kameromis darytus įrašus, nustatyta, kad V. Ž. ir J. Ž. pasakoja, kaip kaltinamieji sudavė smūgius V. Ž., V. Ž. nurodo, kad A. M. sudavė tris smūgius, o V. S. – du smūgius. Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. sudavė du smūgius V. Ž., analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. M. sudavė nukentėjusiajam V. Ž. tris kartus kumščiu į galvą, o kaltinamasis V. S. sudavė V. Ž. vieną kartą kumščiu į nosį ir vieną kartą su alkūne į lūpas, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė jam, dėl nedidelio kaktos odos nubrozdinimo, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šiuos veiksmus atliko savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Pagal BK 248 straipsnį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. BPK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. Ž. yra tuometinės (nusikalstamos veikos padarymo metu) kaltinamojo V. S. sugyventinės O. Ž. brolis, jie kartu negyveno, bendro ūkio netvarkė. Dėl nurodyto nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis V. S. BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus atliko savo artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Todėl jo veika šiame epizode perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo A. M. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas negali pripažinti kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą kaltu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, žada nebenusikalsti, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje nors ir pareiškė, kad gailisi, tačiau visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nenurodė, parodė, kad dėl girtumo jų nepamena, iš pradžių parodė, kad galėjo atlikti visus jam inkriminuotus veiksmus, tačiau vėliau pareiškė, kad O. Š. galėjo jį apkalbėti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl analogiškų motyvų teismui nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, tačiau šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl trijų smūgių sudavimo.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už dviejų baigtų, tyčinių, nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, buvo baustas administracine tvarka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką arešto bausmę, savo dydžiu artimą įstatymo numatytos bausmės vidurkį (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Bausmės subendrintinos iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Vadovaujantis BP 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme, pagal pastarąjį nuosprendį atliktą bausmę įskaitant į bausmės laiką. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu teisiamas už vieno baigto, tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, savo dydžiu artimą įstatymo nustatytos bausmės minimumui (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 41).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Teismas sutinka, kad dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. Ž. patyrė neturtinės žalos: prieš jį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam buvo suduoti penki smūgiai, kurių pasėkoje visais atvejais jis juto fizinį skausmą, jam buvo prakirsta lupa, nubrozdinta kakta. Žala nukentėjusiajam atsirado dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamieji po nusikaltimo padarymo nesiekė nors kiek sušvelninti sukeltus padarinius, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė bent iš dalies atliginti žalą. Teismo manymu, nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos dydis yra protingas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamųjų V. S. ir A. M. solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Du kompaktiniai diskai, kuriuose yra įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis (2020-10-12 kvitas B serija UPK Nr. 0000877), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 114, 116), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Jį pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti V. S. subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir 20 dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021-11-17.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Panevėžio apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį atliktą bausmę nuo 2020-10-05 iki 2021-11-16 imtinai.

Panaikinti V. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, A. M. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo laiku atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių, esantį adresu Technikos g. 34, Kaunas. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos raštu arba elektroniniu paštu info@nti-pn.lt ar info@kaunoti.lt apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam V. S. ir A. M. solidariai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, du kompaktinius diskus, kuriuose yra įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį (2020-10-12 kvitas B serija UPK Nr. 0000877), saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 114, 116), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.