Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., R. Č., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra H. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o H. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Byloje pateiktas Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. Gimimo įrašas Nr. 1819, iš kurio matyti, kad H. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicininio mirties liudijimo matyti, jog G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Pareiškėja į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Unge“ 2021 m. sausio 22 d. Teismo medicinos specialisto (DNR tyrimo) išvadą Nr. 0012/21, kurio metu buvo tirti pareiškėjos E. K. sūnaus H. K., (spėjamo tėvo tėvų) A. Č. ir R. Č. kraujo ėminiai. Išvadoje nustatyta, jog anūkas H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir seneliai A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), tikėtina yra biologiniai giminaičiai su 99,99035756 procentų tikimybe.

Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti buvo atlikta ne teismo paskirta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog H. K. biologinis tėvas yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos sūnaus atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra H. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o H. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. Atsižvelgiant į tai, į 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo įraše Nr. 1819 padarytinas įrašas apie H. K. tėvą, nurodant, kad jo tėvas yra G. Č.. Įregistruojant tėvystę suteikti H. K. tėvo pavardę – „Č.“.

Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo G. Č. vaikas H. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2021 m. kovo 17 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai E. K. suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba. 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ duomenimis atstovaujant pareiškėją patirtos 126 Eur bylinėjimosi išlaidos.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Kadangi pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 procentų jos išlaidų, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistina 50 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra H. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o H. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas H. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus įrašo Nr. 1819 duomenis, nurodant, kad H. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Įregistruojant tėvystę suteikti H. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę – „Č.“.

Priteisti iš pareiškėjos E. K. valstybės naudai 63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytus faktus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.