- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-141-654/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. V. skundą dėl 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 59-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam I. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. birželio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu I. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2007 m. balandžio 24 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. balandžio 24 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2015 m. balandžio 24 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio metu – 1 metai 1 mėnuo 27 dienos.
Komisija, remdamasi 2018 m. vasario 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-11 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2018 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 59-40 taikyti I. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą, šį nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas anksčiau teistas vieną kartą. Nuteistasis nėra linkęs paklusti visuomenėje nustatytai tvarkai, laikytis teisės aktų reikalavimų, jis yra pakankamai pavojingas. Vien tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirbo tvarkiniu, statybininku, dalyvauja įvairiose programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su seserimi, broliu, vaikais ir buvusia žmona, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Pabrėžė, kad I. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. I. V. bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net 31 kartą ir 27 kartus jam buvo skirtos nuobaudos. Net ir paskyrus nuobaudas už padarytus režimo pažeidimus, nuteistasis kartodavo panašaus analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus. Nors galiojančių nuobaudų neturi ir du kartus buvo skatintas, visgi I. V. elgesio teigiami pokyčiai dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai bei nuoseklūs, rodantys nuteistojo norą keistis, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų taisyklių. Atsižvelgęs į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis niekur nedirba, o prieš veikos padarymą taip pat niekur oficialiai nebuvo įdarbintas, teismas konstatavo, jog paleistas lygtinai nuteistasis susidurs su pajamų pragyvenimui gavimu problema, o tai gali nulemti nuteistojo priešingą teisei elgesį. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra maža – 27 balai, tačiau akcentavo, kad jos mažinimas buvo nenuoseklus, nes 2015 m. – 2016 m. rizika kelis kartus svyravo nuo 27 iki 34 balų. Šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekinta nuo 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau ją galima ženkliai sumažinti, nes didžiąją dalį (22 balai) sudaro dinaminiai veiksniai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis I. V. skundu prašo panaikinti 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinant 2018 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą.
Skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino jo asmenybę bei faktinius asmens byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad taikius lygtinį paleidimą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis.
Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą teismas vadovavosi nuteistojo asmenybės pavojingumu, nusikalstamo elgesio rizika ir tuo, kad jis bausmės atlikimo metu daug kartų baustas. Nepaisant to pareiškėjas yra įsitikinęs, kad yra visos sąlygos jo lygtiniam paleidimui.
Nurodė, kad Komisijai buvo pristatomas septintą kartą, tačiau komisija pirmą kartą pritarė jo paleidimui. Nutarimas buvo priimtas vienbalsiai ir komisijos nariai, žinodami apie nuteistojo elgesį, darė pagrįstą išvadą, kad I. V. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl gali būti paleistas lygtinai. Svarbi nutarimo išvada, kad I. V. nuo 2011 metų balandžio dalyvauja įvairiose psichologinio pobūdžio programose, yra konsultavęsis su psichologu, todėl savo ateities nesieja su kriminaliniu elgesiu. Taip pat yra įvykdęs teiktas Komisijos rekomendacijas, atliko nurodytus darbus, lankė konsultacijas.
Pareiškėjas pabrėžia, kad yra atlikęs beveik 11 metų laisvės atėmimo bausmės, kai buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Per šį laikotarpį pakeitė savo kriminalinio elgesio nuostatas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad paskutinė drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą buvo skirta prieš 8 metus – 2010 m. kovo 4 d., o paskutinė nuobauda už kitokius pažeidimus buvo skirta 2016 metais. Šiuo metu nėra jokių galiojančių nuobaudų, taigi buvo pagrįstai priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistasis yra motyvuotas užimtumu – dirbo jam pasiūlytą darbą. Šiuo metu nedirba, nes tokio darbo nėra. Teismo išvada, kad paleistas lygtinai ir registravęsis darbo biržoje, dėl pajamų stygiaus gali vėl nusikalsti, yra nelogiška. Nuteistasis pilnai atlikęs bausmę gali kreiptis į darbo biržą ir gyventi iš gaunamos pašalpos. Mano, kad jo turima statybininko specialybė Lietuvoje yra paklausi, todėl jam nebus sunku susirasti darbą. Jo giminaičiai jam ieško darbo vietos ir yra kelios įmonės, kurios sutiktų jį įdarbinti. Be to, paskyrus intensyvią priežiūrą bus užtikrinama, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pareiškėjas pabrėžia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Rizika yra žema nuo 2015 metų ir pareiškėjas mano, kad nėra svarbu, jog rizika trijų metų eigoje kito nuo 27 iki 34 balų ir dabar vėl yra sumažėjusi iki 27 balų. Teismas neturėjo faktinio pagrindo padaryti išvadą, kad I. V. nesilaikys įstatymų, nes nėra duomenų, kurie tai patvirtintų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. V. skundas atmetamas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo asmenybę bei faktinius asmens byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad taikius lygtinį paleidimą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, juos išsamiai įvardijo bei vadovaudamasis ir šiais duomenimis priėmė galutinį sprendimą. Teismas teigiamai įvertino I. V. darbą pataisos įstaigoje, atliktus gerbūvio darbus, dalyvavimą švietimo programose, socialinius ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, gerą elgesį ir už tai skirtus paskatinimus, tačiau konstatavo, kad tai nėra pakankami pagrindai taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad I. V. anksčiau teistas 1 kartą už plėšimą ir vagystę. Išskirtinai neigiamai vertintinas I. V. elgesys bausmės atlikimo metu. Atlikdamas bausmę I. V. režimo taisykles pažeidė net 31 kartą ir 27 kartus už tai buvo baustas. Paskyrus nuobaudas už taisyklių nesilaikymą I. V. teigiamų išvadų nepadarė ir pakartotinai pažeidė analogiškus režimo reikalavimus net po kelis kartus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, didelis kiekis pažeidimų charakterizuoja jį išskirtinai neigiamai ir tai rodo didelę tikimybę, kad lygtinai paleistas jis vėl darys nusikaltimus. Nors pastaruoju metu I. V. elgesys vertinamas teigiamai, jis neturi galiojančių nuobaudų ir buvo skatintas, tačiau nenuoseklus elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis pasitaisė ir paleistas lygtinai nedarys nusikalstamų veikų. Nors I. V. savo kaltę pripažino, tačiau socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis mažai jaudinasi dėl savo poelgių ar kada nors padaryto poveikio kitiems, jam būdinga sąžinės bei atgailos stoka, impulsyvumas. Pataisos įstaigos priežiūrą vertina atsainiai, išreiškiamas kritiškas požiūris į pareigūnus. Tokiu savo elgesiu nuteistasis yra patenkintas ir neišreiškia noro kažką keisti. Nors pareiškėjas teigia, kad atlikus 11 metų laivės atėmimo bausmę jis pakeitė savo nusikalstamo elgesio nuostatas, tačiau aptartas jo elgesys bausmės atlikimo metu parodo, kad net ir atlikus didžiąją dalį bausmės I. V. savo požiūrio į nusikalstamas veikas iš esmės nepakeitė. Iš I. V. yra priteistas civilinis ieškinys, pasak nuteistojo dalį ieškinio jis yra sumokėjęs, tačiau įrodančių dokumentų nepateikė. Nors išreiškia motyvaciją dirbti, šiuo metu pataisos įstaigoje jokio darbo neturi. Apylinkės teismas išvardintų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad išlieka didelė tikimybė, jog I. V. pritaikius lygtinį paleidimą jis pasirinks netinkamą elgesio modelį, nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nes atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis nenustatė materialiojo įstatyme nustatyto lygtinio paleidimo pagrindo, be to, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam šiuo metu neatitiktų teisingumo pricipo bei visuomenės intereso.
Skunde nuteistasis nurodė, kad jo lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje buvo svarstytas septynis kartus, tačiau tik dabar Komisija priėmė sprendimą jį paleisti lygtinai. Pareiškėjo manymu, vienbalsis Komisijos sprendimas parodo, kad I. V. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl gali būti paleistas lygtinai. Tačiau galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo priima teismas, o ne Komisija. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pareiškėjas nurodė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir mano, kad tai yra pagrindinis kriterijus taikyti lygtinį paleidimą. I. V. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai, tačiau apylinkės teismo nutartyje nurodytas jo neigiamai įvertintas elgesys irgi yra reikšmingas sprendimui, ar jis daugiau nenusikals ir ar yra vertas visuomenės pasitikėjimo. Didžiąją dalį balų sudaro dinaminiai veiksniai (22 balai), kuriuos nuteistasis gali mažinti. Esant dideliam dinaminių veiksnių kiekiui, nusikalstamos elgesio rizikos mažinimas yra įmanomas ir reikšmingas. Nėra žymios pažangos mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi (27 balai). Neigiamai vertinama tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas yra nenuoseklus. Nuo 2015 m., kai rizikos dydis buvo 34 balai, ji buvo sumažinta iki 27 balų, o 2016 m. nuteistojo rizika vėl padidėjo iki 34 balų, po ko vėl buvo sumažinta. Tokia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kaita, kai matomas ne stabilus jos mažinimas, o nenuoseklus rizikos dydžio didėjimas ir mažėjimas, atskleidžia, jog I. V. bausmės atlikimo metu ne tik nesitaiso, bet iš esmės regresuoja, todėl negalima įžvelgti jokių teigiamų rizikos mažinimo pokyčių, kurie lemtų lygtinio paleidimo taikymą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad lygtinai paleidus I. V., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.