Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria ieškovo P. Č. ieškinį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų pripažinimo neteisingais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. Č. ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovų iš civilinių teisinių santykių kilusio ginčo nėra, atsakovams – gretimo sklypo savininkams – ieškinio reikalavimai nėra suformuluoti. Teismas nustatė, kad ginčas kilo iš viešojo administravimo santykių, kuriuose dalyvauja viešąjį administravimą vykdanti valdžios institucija, todėl padarė išvadą, kad ginčas dėl apskrities viršininko priimtų sprendimų yra teismingas administraciniams teismams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo P. Č. ieškinį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų pripažinimo neteisingais ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-24 įsakymo Nr.2.3-2558-(01) dalies panaikinimo, CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu, t. y. kaip neteismingą tam teismui, nurodė, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas P. Č. pateikė teismui ieškinį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo projekte Nr. 10 UAB „Prospectus“ atliktų kadastrinių matavimų, įregistruotų Nekilnojamojo turto kadastre, pripažinimo neteisingais ir neteisėtais, Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-02-24 įsakymo Nr.2.3-2558-(01) dalies dėl žemės sklypo ribų suformavimo, panaikinimo. Ieškovas nurodė, kad jis 2009 m. atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad matavimai buvo atlikti teisingai, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įrašyti pateiktus duomenis, nes tokiu atveju, ieškovui priklausančio sklypo ribos kirstų gretimo sklypo, priklausančio atsakovams E. C. ir D. C., ribas, o atsakovai E. C. ir D. C. nesutinka su nurodymu patikslinti žemės sklypo ribas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovai E. C. ir D. C. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (b. l. 15, 23-24)

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, kadangi nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovo iš civilinių teisinių santykių kilusio ginčo nėra, atsakovams E. C., D. C. net nesuformuluoti ieškinio reikalavimai. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas yra kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių, kad ginčo esmė yra tai, kad atsakovai E. C. ir D. C. – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai – atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais suformavo savo žemės sklypo ribas, kurie yra neteisingi. Reikalaudamas pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais ir neteisėtais, jis kelia reikalavimus atsakovams E. C. ir D. C., ginčydamas atsakovų daiktines teises į jiems priklausantį nekilnojamąją daiktą, t. y. jų žemės sklypo ribas. CK 4.45 str. 1 d. numatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes ginčas yra kilęs ginčas tarp kaimyninių žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypų ribų. Keliamo ginčo esmė yra ta, jog ieškovas siekia pašalinti nuosavybės teisių į jam priklausantį žemės sklypą pažeidimą, nurodo aplinkybes, kad šis jo nuosavybės teisių pažeidimas buvo padarytas atsakovų E. C. ir D. C. veiksmais, t. y. tuo, kad atsakovai atliko jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie, anot ieškovo, yra neteisingi. Tai reiškia, kad ieškovas ginčija tai, jog gretimo jo sklypui žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir įregistruotos registre taip, kad buvo pažeistos ieškovo žemės sklypo ribos. Tokiu būdu ieškovas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.45 str. 1 d.). Tokia išvada dėl ginčo teisinės prigimties darytina atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti suformuotą praktiką (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-04-16 nutartis, priimta byloje O. Č. v. Utenos apskrities viršininko administracija, S. P; 2009-02-23 nutartis, priimta byloje L. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009-02-23 nutartis, priimta byloje J. C. v. Kauno apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras, A. R., D. L., M. R; 2008-05-16 nutartis, priimta byloje R. B. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius; ir kt.).

CPK 115 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, t. y. nustatė, kad atsakovams E. C. ir D. C. nesuformuluoti ieškinio reikalavimai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas su trūkumais, privalėjo nustatyti terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą tam teismui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovo M. Č. ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, panaikinti. Ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), todėl atskirojo skundo reikalavimas priimti ieškinį netenkintinas, klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.