- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-434-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19407-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- S. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas:
1. 2006 m. gegužės 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;
2. 2010 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
3. 2011 m. sausio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
4. 2011 m. kovo 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 189 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2011 m. sausio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;
5. 2011 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę subendrinus su 2011 m. kovo 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. 2011 m. birželio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi prie 2011 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams;
6. 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 d. - 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmė;
7. 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 d. - 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 12 d. 10.50 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.45 val. (viena para) ir laikyta, kad V. P. sumokėjęs 2 MGL t. y. 100 Eur baudos, neatlikta bausmės dalis - 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų bauda,
8. 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 (1) straipsnį - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 38 MGL (1900 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 38 MGL (1900 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant pareigas - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir pradėjus dirbti tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (teismo nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku įsibrovęs į negyvenamąjį namą ir jo ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrobė du radiatorius, bendros 200 eurų vertės, dviejų krosnių metalines dalis: dureles, orkaites, uždangalus, bendros 300 eurų vertės, metalinį tinklą ir ramstelius, bendros 100 eurų vertės, metalinį stelažą, bendros 50 eurų vertės, cinkuotą vielos tinklą, bendros 300 eurų vertės, dvidešimt metalinių stovų, bendros 100 eurų vertės ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam S. D. 1050 Eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 19 d., tikslios datos nepamena, važiuodamas jam priklausančiu automobiliu pamatė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Privažiavęs apžiūrėjo sodybą ir ten rado įvairius metalinius daiktus. Pro kabliuku užkabintas duris pateko į negyvenamojo namo vidų ir ten nuo sienų nuplėšė du špižinius radiatorius, nuo krosnies nulupo metalines dureles, orkaitę, paėmė metalinius uždangalus. Šiuos daiktus išnešė į namo kiemą ir sudėjo į krūvą. Po to iš ūkinio pastato paėmė metalinio tinklo ruloną su ramsteliais, cinkuotos vielos ruloną, metalinį stelažą, dvidešimt metalinių stovų. Šiuo daiktus taip pat išnešė į lauką ir sudėjo į vieną krūvą. Po to dalį daiktų pasikrovė į savo automobilį ir nuvežęs į metalo supirktuvę ir pridavė. Kadangi jam sugedo automobilis, jis po keleto dienų su E. S. važiavo žvejoti į vandens telkinį, kuris randasi netoli sodybos, kurią jis prieš tai apvogė. Baigus žvejybą jis paprašė E. S. nuvažiuoti prie sodybos. Jis kartu su E. S. nuvažiavo prie sodybos ir į automobilį pakrovė likusius metalinius daiktus, kuriuos jis prieš tai buvo pavogęs iš sodyboje esančių pastatų. E. S. nesakė, kad metaliniai daiktai yra vogti. Po to kartu su E. S. nuvažiavo į metalo supirktuvę ir pridavė pavogtus daiktus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 1050 eurų civiliniu ieškiniu.
Kadangi kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė šiame epizode įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. D. paaiškino, kad jis yra negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nors ši sodyba yra registruota jo pažįstamos S. T. vardu, tačiau ši sodyba priklauso jam, jis yra vienintelis jos savininkas. Tai, kad sodyba registruota ne jo vardu yra tik formalumas. Minėtoje sodyboje jis nuolat negyvena, atvyksta į metus apie 8 kartus. Kol jo nėra šią sodybą reguliariai lanko kaimynas V. V.. Su kaimynu sutaria labai gerai, tačiau raktų nuo jo sodybos neturi. Jis jo yra paprašęs, kad jis, kartas nuo karto pravažiuotų pro jo sodybos kiemą ir apžiūrėtų ar viskas tvarkoje. Paskutinį kartą sodyboje buvo 2020 m. balandžio viduryje. Ši negyvenama sodyba yra nedrausta, ankščiau kelis kartus buvo apvogta. Prieš maždaug 5 metus iš garažo buvo pavogtas jo automobilis VAZ, o šių metų pradžioje kieme stovėjusi savadarbė metalinė priekabėlė prie automobilio. Dėl automobilio vagystės tuo metu į policiją kreipėsi, dėl pavogtos priekabėlės nesikreipė. 2020-05-19 d. apie 16.00 val. jam paskambino jo kaimynas V. ir pranešė, kad sodyba galimai apvogta. Kadangi tądien negalėjo atvykti į sodybą atvažiavo 2020-05-20 d. apie 10.00 val. Jam atvykus ir preliminariai apžiūrėjus sodybą, įsitikino, kad ji apvogta. Apžiūrėjęs sodyboje esantį negyvenamą namą pamatė, jog jo durų vidinėje pusėje esantys kabliukai išlaužti ir taip patekta į vidų. Įėjęs į vidų pamatė, kad iš miegamojo kambario nukabinti du metaliniai radiatoriai, kurie kabėjo prikabinti prie sienos. Vieno radiatoriaus kaina yra 100 eurų, bendrai pavogtus radiatorius vertina 200 eurų. Taip pat jo negyvenamame name buvo įrengtos dvi plytinės krosnys. Pamatė, kad abiejų krosnių plytos sudaužytos ir iš pačių krosnių išimtos metalinės dalys, t. y. durelės, orkaitės, uždangalai ir t.t.) Abi krosnis vertina po 150 eurų, iš viso dėl sugadintų krosnių ir iš jų pavogto metalo jam padaryta 300 eurų turtinė žala. Preliminariai apžiūrėjęs namą pamatė, kad iš jo išnešti kilimai, tačiau keli mėtosi sodybos teritorijoje, todėl šiuo metu pasakyti, ar yra pavogtų kilimų negali, tai galės patikslinti vėliau. Visuose negyvenamo namo kambariuose yra išvartyti daiktai, atidarytos spintelės, daiktai išmėtyti. Apžiūrint visą sodybos teritoriją taip pat pamatė, kad išpjautas tinklas iš šalia esančio šuns voljero. Taip pat nupjauti ir voljero stulpai. Dėl to jam padaryta apie 100 eurų turtinė žala. Apžiūrint kitus sodyboje esančius pastatus taip pat pamatė, kad sandėliuko-bičių namelio durys atidarytos. Šios durys buvo prikaltos viniu. Viduje daiktai taip pat buvo išvartyti, pasigedo metalinio stelažo daiktams sudėti. Stelažas buvo apie 120x80x70cm matmenų, tamsaus metalo. Individualių požymių neturėjo. Šį stelažą vertina apie 50 eurų. Po šio sandėliuko nuėjo apžiūrėti garažo. Garažas buvo nerakintas. Atsidaręs jį taip pat pamatė, kad jame daiktai išvartyti. Garaže pasigedo cinkuotos vielos tinklo, kuris buvo susuktas į ruloną. Tinklas buvo apie 120 cm aukščio, apie 100 m ilgio. Tinkas buvo cinko spalvos, jį vertina 300 eurų. Individualių požymių neturėjo, jis buvo nenaudotas. Garaže taip pat pasigedo baltos spalvos keramikinės vonios. Ji individualių požymių neturėjo, buvo ne nauja, bet nenaudota. Ją vertina 50 eur. Garaže nebuvo ir apie 20 vnt. metalinių stovų-lentynų. Jos buvo tamsaus metalo spalvos, individualių požymių neturėjo. Stovai buvo apie 170 cm aukščio, apie 60 cm pločio. Iš viso visus 20 vnt metalinių stovų-lentynų vertina po lygiai, iš viso 100 eurų. Taip pat apžiūrėjo ir sodybos teritorijoje esantį nerakintą ūkinį pastatą, jame daiktai taip pat išvartyti, tačiau nieko vertingo nebuvo, todėl niekas iš jo nepavogta. Iš viso dėl apvogtos visos sodybos jam padaryta apie 1000 eurų turtinė žala. Kas galėjo apvogti jo sodybą nežino ir nieko neįtaria, tačiau bendraujant su savo kaimynu V. jis jam paaiškino, jog mano, kas galėjo tai padaryti. Sodyboje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, civilinio ieškinio nereikš. Detaliai apžiūrėjęs visą sodybą galės tiksliai įvertinti kas iš viso yra pavogta, kokia jam padaryta žala. Tuomet ir parašys pareiškimą (1 t., b. l. 27-30).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. D. paaiškino, kad negyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą prieš vagystę, sodyboje lankėsi balandžio mėnesio viduryje. Visus daiktus išvardintus pirminėje liudytojo apklausoje matė stovinčius savo vietose, tik nepastebėjo ar buvo garaže baltos spalvos keramikinė vonia. Todėl ar ji paimta prieš vagystę, to pasakyti negali (1 t., b. l. 31-32).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. D. paaiškino, kad pavogta vonia buvo iš ketaus (baltos spalvos), vonia buvo standartinių išmatavimų kurių tikslių duomenų pasakyti negali, ar vonią galima sudaužyti nurodyti negali, tačiau galvoja, kad ne. Daugiau apie vonią nieko nurodyti negali (1 t., b. l. 34).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. T. paaiškino, kad sodybą esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš 9 metus iš S. D., kurioje jis tebegyvena. Ji sodyboje nebūna ir negyvena, po įsigijimo nei karto nebuvo sodyboje. Sodyboje gyvena ir ją prižiūri pažįstamas S. D.. Su S. ji nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko, jei atsiranda klausimų dėl sodybos, S. bendrauja su jos žentu A. S.. Apie tai, kad sodyba yra apvogta sužinojo iš savo žento A. S.. Kas ir kokie daiktai yra pavogti iš sodybos ji nežino, ji joje nebūna ir tai jai nėra svarbu. Ar jai priklausanti sodyba ir turtas joje yra apdraustas ji nežino, bent jau ji nėra jos apdraudusi, kadangi sodyboje nesilanko, jai priklausančių daiktų joje nėra, visi sodyboje esantys daiktai priklauso S. D.. Dėl įvykdytos vagystės niekam pretenzijų neturi. Daugiau nieko patikslinti neturi (1 t., b. l. 52-54).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Netoli jo namų yra sodyba, kurios namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši sodyba dokumentaliai priklauso moteriai, kurios vardo neprisimena, žino tik pavardę, kad T.. Bet tą sodybą visada lankė ir prižiūrėjo S. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). S. D. jam leidžia pravažiuoti pro jo kiemą, nes ten yra išvažiavimas į kitą kelią, (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad jis pasižiūrės vis ar neįsilaužta į jo sodybą ir ar viskas tvarkoje. Š. m. gegužės 19 d. po pietų, tikslios valandos nepamena, jis pamatė, kad S. D. sodyboje yra išvažinėtas kiemas, atidarytos garažo durys. Bet įėjimo į namą pagrindinės durys uždarytos. Jis paskambino S. D. ir paklausė ar jis buvo atvykęs į tą sodybą, jis pasakė, kad ne, tuomet jis jam pasakė, kad čia kažkas buvo. S. jo paprašė, kad nueitų iš kiemo pusės pažiūrėti ar ten kas nors buvę. Nuėjus iš kitos pusės už namo yra terasa ir durys į namus, kurios būdavo užkabintos iš vidaus dviem kabliukais. Jis pamatė, kad durys praviros. Jis paprašė įeiti į vidų ir apžiūrėti, kadangi jis niekada nėra buvęs namo viduje, bet įėjęs pamatė, kad krosnis sudaužyta ir metalai pavogti, radiatorius nupjautas, viskas suversta, jis ten daug nevaikščiojo ir S. pasakė, kad sodyba apvogta. Paskutinį kartą iki šio įvykio jis pro jo sodybą pravažiavo šeštadienį, tai yra gegužės 16 d., tai nieko nepastebėjo. Jis mano, kad ta sodyba gali būti apvogta sekmadienį gegužės 17 d. 18.00-19.00 val., nes jis būdamas namuose girdėjo lyg metalinius garsus, bet galvojo, kad S. D. kopinėja bites, nes nuo avilių numesdavo metalinius dangčius. Sekančią dieną S. D. atvažiavo pas jį į darbą ir su juo pakalbėjęs, paskambino pagalbos telefonu. S. D. išvažiavo į sodybą laukti policijos pareigūnų (1 t., b. l. 57-60).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. paaiškino, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ši jo įmonė užsiima juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimu iš fizinių ir juridinių asmenų. 2020-05-20 jis dirbo minėtoje įmonėje ir supirkinėjo metalą. Tą dieną pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad buvo įvykdyta vagystė ir paklausė, ar niekas jo įmonei supirkti nepristatė špižinių radiatorių. Tada jis prisiminęs ir nurodė, kad būtent buvo vienas asmuo, atvežęs radiatorius, t. y. E. S.. Tą dieną 8.55 val. į jo metalo supirktuvę atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Juo atvažiavęs vairuotojas, jam pasirodė visiškai nematytas. Jis atvažiavo tiesiai ant metalo svarstyklių, kad jis pasvertų metalo laužą. Tada to automobilio vairuotojas atėjo prie jo svarstyklių ir jo paklausė, kiek sveria jo mašina, pakrauta metalu, kurį jis atvežė pridavimui. Tada jis jam pasakė mašinos svorį t.y. 2300 kg. Po to tas asmuo privažiavo prie jo įmonėje esančios metalo krūvos, į kurią sumetė visą metalo atvežtą laužą. Jį sumetęs, jis grįžo atgal ant svėrimo svarstyklių. Jis pasvėrė jo jau iškrautą automobilį, jis svėrė 1760 kg. Skirtumas buvo 540 kg. Tada tas asmuo jam davė savo asmens dokumentą, pagal kurį jis sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį tam asmeniui buvo išmokėta 76,95 euro. Tas asmuo atrodė keistai, nes pastoviai dėvėjo ant galvos gobtuvą, kurio net nebuvo nusiėmęs. Jo įmonės teritorija filmuojama vaizdo kameromis, kurių įrašą jis peržiūrėjęs matė, kad būtent tas asmuo iškraudinėjo radiatorius, kurių buvo 2 vnt., metalinius strypus, metalines plokštes, metalinį karkasą bei kažkokius smulkesnius objektus. Tada vaizdo įrašuose matyti, kaip tas asmuo apeina automobilį iš kitos pusės ir ten atsidaręs duris dar kažką iškraudinėja. Bet ką iškraudinėja, vaizdo įrašuose jau nesimato, nes vaizdą užstoja jo automobilis. To asmens pavardė buvo S. E., gyv. (duomenys neskelbtini). Iš kur jis gavo tuos daiktus, kuriuos jis atvežė, jis pasakyti negali, nes nežino. Taip pat visi daiktai, kuriuos jis atvežė jam supirkimui yra sukrauti į bendrą metalo krūvą. Nuo būtent šio asmens metalo pridavimo laiko ir iki šios minutės, buvo sudaryta naujai 18 metalo pirkimo pardavimo sutarčių, pagal kurias supirktas didelis kiekis juodojo metalo laužo, kuris buvo sukrautas į tą pačią bendrą krūvą. Todėl, atrinkti to, ką pridavė ir į krūvą sumetė E. S., jis fiziškai neturi galimybės, tik toje krūvoje akivaizdžiai matosi keli radiatoriai, kuriuos matyti, kaip vaizdo įraše iškrauna minėtas asmuo. Taip pat nori pasakyti, kad su tuo asmeniu sudarytą metalo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis pateiks pareigūnams. Jiems taip pat pateikia 3 vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip tas asmuo atvažiuoja, iškrauna ir išvažiuoja. Tai pat nori pasakyti, kad vaizdo įrašuose nesimato, ar tas asmuo atvyko vienas. Iš to automobilio daugiau niekas išlipęs nebuvo, be to matyti, kad automobilio galiniai šoniniai stiklai yra tamsinti. 2020-05-20 pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad buvo įvykdyta vagystė ir paklausė, ar niekas jo įmonei supirkti nepristatė špižinių radiatorių. Tada jis prisiminęs ir nurodė, kad būtent buvo vienas asmuo, atvežęs radiatorius t. y. E. S. (1 t., b. l. 65-67).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. paaiškino, kad jis, š. m. gegužės mėnesio, dienos tikslios nepamena, bet gali būti praeito mėnesio pradžioje, skaičiuojant nuo 18 d., ryte atvažiavo pas pažįstamą V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, (duomenys neskelbtini), nes jie iš vakaro buvo kalbėję telefonu, kad jis atvažiuos pas jį pažvejoti. Jis atvažiavo su savo automobiliu "Ford Galaxy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Jie abu nuvažiavo už (duomenys neskelbtini), esančio ežero, jo pavadinimo nežino, ten žvejojo apie 2 val. Bežvejojant V. P. labai kažko nerimavo, lyg kažko jam trūko, bet jis taip elgdavosi ir anksčiau, tai jis pas jį ir nieko neklausė. V. jo paklausė ar jis nuvežtų priduoti metalą, sakė, kad metalas yra netoli tos vietos kur žvejojo, sakė, kad miške yra krūva metalo. Jis nieko blogo nepagalvojo ir sutiko nuvežti tą metalą. Jie atvažiavo į miške, esančią sodybą. Vartai buvo atidaryti, sodyba apleista, jis įvažiavo į tą kiemą, namas stovėjo kairėje pusėje, o metalo krūva buvo dešinėje pusėje prie krūmų. Jis paprašė sudėti į automobilį tą metalą, kiek pamena buvo du špižiniai radiatoriai, sunki metalinė plokštė, metaliniai rėmai, krosnies (viršutinės ir apatinės durelės, žiedai, grotelės), aprūdiję vamzdžiai ir daug smulkaus metalo, kurio neįsidėmėjo. Toje krūvoje nebuvo ir jis tokių daiktų nematė kaip: keramikinės vonios, cinkuoto tinklo, metalinio tinklo. Jis tame kieme apsisuko ir jie išvažiavo. Apie tą metalą nieko neklausė, bet iš pažiūros ten buvo labai apleista sodyba, tai pagalvojo, kad jis tą metalą rado kieme toje krūvoje. Jis tikrai po tos sodybos pastatų vidų nevaikščiojo ir jis iš ten nieko neėmė, V. prie jo taip pat niekur nelindo. Važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), V. paprašė jį parvežti namo, nes jis negali rodytis toje supirktuvėje, dėl ko nežino, jis paklausė ar jis vienas nuveš, jis sutiko. Nuvežė tą metalą į prie geležinkelio, esančią supirktuvę, pavadinimo nežino. Pridavė metalą, svoris buvo 540 kg, gavo 76 eurus, paėmė pridavimo lapą ir parvežė V.. Jis jam davė 20 eurų už degalus ir padėjimą. Jis pas jį dar truputį pabuvo ir išvažiavo namo. Minimoje sodyboje, jis buvo vieną kartą ir kelią iki jos jam rodė V. P.. Jis nėra vietinis gyventojas, todėl tik gali pasakyti, kad sodyba, kurioje jis buvo su V. P., yra duomenys neskelbtini) rajone už duomenys neskelbtini), bet kaip iki jos nuvažiuoti jis nurodyti negali ir šios sodybos jis dabar tikrai nerastų. Nori paminėti, kad sodyba jam pasirodė apleista, nes joje esantys statiniai buvo netvarkingai atrodantys, o pati teritorija apaugusi krūmais, kiemas nešienautas. Metalo laužą iš sodybos kiemo jie išvežė ryte, laikotarpiu nuo 7 val. iki 8 val. ryto. Metalo supirkimo punkte jis vienas iš automobilio bagažinės išėmė ten buvusį metalo laužą. Atsimena, kad tarp atvežto metalo laužo buvo keli ketaus radiatoriai, keli didesni metaliniai daiktai ir smulkus metalo laužas, kurių konkrečiau įvardinti negali, bet tai tikrai buvo ne metalinė vonia ar jos nuolaužos. Metalo laužą iš sodybos kiemo paimtą jis nuvežė tiesiai į supirkimo punktą. Iš V. P. namų jokio metalo laužo jis neėmė ir į metalo supirkimo punktą nevežė. Kad V. P. vagia metalo laužą iš sodybos kiemo, jis nežinojo ir to net neįtarė, priešingu atveju metalo laužo jis nebūtų vežęs savo automobiliu ir jo pridavinėjęs savo vardu (1 t., b. l. 71-73).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: avalynės pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, gipsinės išliejos; prožektoriaus dirželis, 1 vnt.; kvapo pėdsakas, 1 vnt.; foninis lauko kvapas, 1 vnt.; automobilio protektoriaus pėdsakas, 1 vnt.; DNR pėdsakas, 1 vnt.; avalynės pėdsakas, 1 vnt. (1 t., b. l. 10-22).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas A. Z. savanoriškai pateikė tris vaizdo įrašus bei metalo laužo pirkimo - pardavimo sutartis serija Nr.(duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 156-159).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad iš automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyriškis su gobtuvu ant galvos iškrauna ir į metalo krūvą meta metalinius daiktus (strypus, plokštes, stovus, smulkius daiktus, daiktą panašų į radiatorių) (1 t., b. l. 160-162).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateikti du avalynės pėdsakai, užfiksuoti tirti pateiktose dviejose gipso išliejose ir vienas avalynės pėdsakas, pateiktas nuotraukoje, yra tinkami avalynės grupinei (rūšinei) priklausomybei nustatyti (1 t., b. l. 165-170).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. pateikė du batus (1 t., b. l. 171-173).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. 2020-06-02 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tirtas ir pripažintas tinkamų grupinei priklausomybei nustatyti avalynės pėdsakas užfiksuotas išliejoje pažymėtoje Nr. 2 yra paliktas tos pačios grupės avalyne kaip ir tirti pateiktos V. P. avalynės dešinės kojos padas (grupuojant pagal avalynės dydį ir pado raštą) (1 t., b. l. 177-183).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. gegužės 21 d., (duomenys neskelbtini), nuo prožektoriaus dirželio, yra įtariamojo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas (2 t., b. l. 15-19).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu arba įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. pagrobė nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtą įsibrovęs į negyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, veikdamas tiesiogine tyčia.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis V. P. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku įsibrovęs į negyvenamąjį namą ir jo ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrobė du radiatorius, bendros 200 eurų vertės, dviejų krosnių metalines dalis: dureles, orkaites, uždangalus, bendros 300 eurų vertės, metalinį tinklą ir ramstelius, bendros 100 eurų vertės, metalinį stelažą, bendros 50 eurų vertės, cinkuotą vielos tinklą, bendros 300 eurų vertės, dvidešimt metalinių stovų, bendros 100 eurų vertės ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam S. D. 1050 Eurų turtinę žalą. Todėl jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. D. pareiškė 1050,00 eurų civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. naudai, nes turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo V. P. veiksmų. Su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. pareikštu civiliniu ieškiniu šiame epizode teisiamojo posėdžio metu sutiko ir kaltinamasis V. P..
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. P. bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika yra baigta, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 123-127), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų grupei ir asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (2 t., b. l. 130), registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jog atlikus bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio ir už šias veikas numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajam V. P. skirtina mažesnės už vidutinę laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu turėtų būti subendrintina su 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad aukščiau paminėtas teismo nuosprendis šiuo metu yra neįsiteisėjęs. Todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su aukščiau nurodytu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos bendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese.
Paskyrus laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam V. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam už minimalų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 2 metams, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais. Bausmės vykdymo atidėjimas dviejų metų laikotarpiui su dviem suderintomis pareigomis ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad V. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju nuteistajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos, atitinkančios padaryto nusikaltimo pobūdį.
Kaltinamajam V. P. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
V. P. nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, paskirtą V. P..
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi gipsinės avalynės pėdsako išliejos, prožektoriaus dirželis, DNR pėdsakas (nuo skardinės), DNR (seilių) ėminys, du vokai, esantys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK daiktinių įrodymų saugykloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: batai, esantys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK daiktinių įrodymų saugykloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punkto, 8 punkto pagrindu (galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu V. P. į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. t. y. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme.
Kaltinamajam V. P. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš V. P. 1050,00 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui S. D. naudai.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi gipsinės avalynės pėdsako išliejos, prožektoriaus dirželis, DNR pėdsakas (nuo skardinės), DNR (seilių) ėminys, du vokai, esantys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK daiktinių įrodymų saugykloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: batai, esantys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK daiktinių įrodymų saugykloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. P..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).