Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1488-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
1-1488-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42046-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
R. R. R.
Nukentėjusysis
S. P.
Advokatai
Jolanta Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1488-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42046-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam R. R. R.,jo gynėjai advokatei Jolantai Litvinskienei,nukentėjusiajai S. P.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R. R., a/k (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui, vad. LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3, paliekant 6 mėn. viešųjų darbų, bausmė atlikta, 2014-05-16 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis R. R. R. 2016-09-02, apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia apipylė gulinčią lovoje nukentėjusiąją sugyventinę S. P. aukštos temperatūros vandeniu iš virdulio, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios S. P. sveikatą dėl jai padarytų galvos, kaklo, krūtinės, nugaros ir abiejų rankų IIA - IIB - III laipsnio, 18% bendro kūno paviršiaus nudegimo.

Kaltinamasis R.R. R. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino iš dalies ir parodė, kad su sugyventine grįžo iš gimtadienio, buvo neblaivus, vidutiniško girtumo. Ar gėrė dar bute, pasakyti negali. Jeigu ir išgėrė, tai nedaug alaus. Konflikto nebuvo. Tik apsižodžiavo, nes papriekaištavo jai, kodėl jis nežino, jog ji kažkam turi skolą. Sugyventinė atsigulė į lovą, jis ketino išgerti arbatos, nuėjo į virtuvę, paėmė virdulį su verdančiu vandeniu, nešė į kambarį, tačiau užkliuvo už kažko ir su virduliu krito ant lovos, kur miegojo nukentėjusioji. Savęs neapsipylė. S. iš karto nesureagavo, todėl jis įpylė į puoduką arbatos ir atsigulė pats. Pabudo nuo skausmo. S. pasakė, kad jis ją apipylė karštu vandeniu. Ji padarė tą patį. Žinodamas, kad skausmas pasireikš vėliau, siūlė jai kviesti greitąją pagalbą, tačiau ji nenorėjo. Iškvietė. Nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur jam suteikė medicininę pagalbą, o sugyventinė atsisakė pagalbos ir nuėjo pas savo brolį. Po dienos ji pajuto skausmą ir kreipėsi į medikus. Jos brolis iškvietė pagalbą ir ją nuvežė į ligoninę, kur jis lankė ją ir turėdamas mažesnį nudegimą stengėsi jai padėti. Taigi, pripažįsta, kad apipylė ją karštu vandeniu, bet nenorėjo sukelti jai fizinio skausmo. Tai atsitiko netyčia. Kartu su nukentėjusiąja gyvena 17 metų. Ką padarė jai 2013 metais, neatsimena. Kai išgeria, konfliktuoja. Buvo ligonių kasoje ir sutarė dėl žalos atlyginimo dalimis. Sutinka ambulatoriškai gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad gėrė pas jos brolį. Jis (kaltinamasis) išėjo anksčiau, o ji dar liko ir grįžo vėliau. Grįžusi pasakė jam, kad jis geria, yra alaus, o jie dar turi skolą atiduoti. Susiginčijo. Kad nepultų jos, atsigulė į lovą. Buvo karšta, šiek tiek atsidengė. Gulėdama ir nemiegodama pajuto skausmą, iš karto atsistojo ir pamatė, kad kaltinamasis stovi prie lovos su arbatinuku rankoje ir sako „Ką, dar nori?“. Pasakė jam, kad užtenka ir jis pasišalino. Iš karto nuplėšė nuo savęs rūbus. Visa nugara buvo nudegusi, skaudėjo. Galvojo policiją iškviesti, buvo šoke, todėl pamiršo telefono numerį. Prisiskambino tetai. Neatsimena, ar buvo praradusi sąmonę. Kaltinamasis atsigulė į lovą. Visiškai nereagavo į ją. Tada paėmė arbatinuką ir jį patį apipylė. Jis iš karto pašoko, iškvietė greitąją. Juos nuvežė į ligoninę. Buvo basa, be apatinių, gėda, todėl pasišalino ir nuėjo pas brolį. Papasakojo, kas atsitiko, miegoti negalėjo, prasidėjo skausmai. Brolis nutarė iškviesti greitąją ir ją išvežė, padarė operaciją. R. ateidavo pas ją į ligoninę, po truputį pradėjo vaikščioti. Paskui buvo sanatorijoje. Abu su kaltinamuoju vartoja alkoholį, tačiau mano, kad gali ir sustoti. Nepilnamečiai vaikai yra globojami kitų ir gyvena užsienyje. Myli kaltinamąjį ir negali be jo gyventi.

Liudytojas V. Ž., nukentėjusiosios brolis, parodė, kad sesuo pabėgo pas jį iš ligoninės. Jai skaudėjo. Pasakojo, kad R. apipylė ją verdančiu vandeniu, laistė ją kaip gėlę. Kaip viskas vyko, pasakyti negali. Iškvietė greitąją pagalbą. Kai jie susibara, tai R. kartais pasmurtauja.

Bendrasis pagalbos centras pateikė du garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-09-03 pagalbos telefonu skambino R.R. R., nurodydamas, kad sugyventinė jį apipylė karštu vandeniu, apdegino veidą, nugarą, mirs nuo skausmo. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 28-35).

Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė kvietimo korteles, kuriose konstatuota, kad R. P. ir R.R. R. nustatytas girtumas (b.l. 36-39).

Specialisto išvada Nr. G 3427/2016(01) nustatyta, kad

1. S. P. nustatytas galvos, kaklo, krūtinės, nugaros ir abiejų rankų IIA - IIB - III laipsnio, 18% bendro kūno paviršiaus nudegimas, padarytas aukštos temperatūros poveikyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-09-02). Medicinos dokumentuose nėra tikslaus makromorfologinio sužalojimų vaizdo ir lokalizacijos aprašymo bei konkrečiai neįvardinta, kokį bendro paviršiaus plotą užima kiekvienas iš skirtingų laipsnių nudegimų. Esant nepakankamai duomenų apie nudegimų plotus, sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Mechaninių sužalojimų, kurie atsiranda suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krentant, medicinos dokumentuose neaprašyta.

4. Neatmetama galimybė, kad nustatytus sužalojimus tiriamoji galėjo pasidaryti pati.

5. Mechaninių sužalojimų, kuriuose gali likti požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, medicinos dokumentuose neaprašyta (b.l.45-46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – nesunkaus sveikatos sutrikdymas padarytas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nors kaltinamasis R.R. R., pripažindamas pasekmes, nurodo, kad tyčios sužaloti sugyventinę S.P. jis neturėjo ir tiesiog su virduliu rankoje užsikabino už kažko, griuvo bei netyčia išpylė karštą vandenį ant gulinčios nukentėjusiosios, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad jis veikė tyčia. Kaip parodė nukentėjusioji, įvykus konfliktinei situacijai ji atsigulė į lovą ir nusisuko į sieną būtent tam, kad išvengtų galimos kaltinamojo agresijos, nes neblaivus jis toks būna. Ji gi parodė, kad iš karto po to, kai ant jos pateko vanduo, iš skausmo ji pašoko nuo lovos ir pamatė šalia lovos su virduliu rankoje stovintį kaltinamąjį, kuris pasisakė jai: „Ką, dar nori?“. Atsakė jam, jog užtenka, ir tik tuomet jis pasišalino. Kaip nurodo nukentėjusioji, nukritęs ant lovos jis nebuvo. Atėjusi pas brolį V. Ž., ji pasakojo pastarajam, kad R. apipylė ją karštu vandeniu. Apie tai parodė liudytojas V. Ž., teigdamas, jog nukentėjusioji pasakojo, jog „R. laistė ją kaip gėlę“. Pažymėtina, kad iki smurto veiksmų tarp šalių vyko žodinis konfliktas. Taip pat teismas pažymi, kad nėra įrodymų, jog kaltinamasis būtų nukritęs su virduliu ant lovos ir taip netyčia apipylęs gulinčią nukentėjusiąją, nes pastaroji teigia, kad to nebuvo, kad ji iš karto pašoko ir matė jį stovintį šalia lovos su virduliu rankoje. Pats kaltinamasis taip pat neapsipylė karštu vandeniu, kas turėjo įvykti, jeigu jis būtų parkritęs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, kadangi pastaroji aiškina, kad myli kaltinamąjį ir nori toliau kartu gyventi. Į policiją ji pati nesikreipė, pristatyta į ligoninę pabėgo.

Įvertinęs byloje surinktų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. R. tyčia padarė nukentėjusiajai S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam R.R. R. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kaltinamasis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kaltinamasis R.R. R. yra teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs. Nedirba, registruotas darbo biržoje. Susitarė su Ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, pasirašė sutartį.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog R.R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 8 punkte numatytas pareigas bei BK 72(2) straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2565,13 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas. Prie ieškinio pareiškimo pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos sumokėjo 2565,13 Eur (b.l. 55). Kadangi kaltinamasis ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-10-20 sudarė dėl žalos atlyginimo sutartį, nustatė terminus, jos sąlygos tvirtinamos teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. R. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti vieneriems metams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams.

Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72 (2) straipsnio pagrindu įpareigoti nuteistąjį per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendį pradėjus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Patvirtinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau - išieškotojo) ir R. R. R. (toliau - skolininko) 2017-05-24 taikos sutartį Nr.2167 šiomis sąlygomis: nuteistasis įsipareigoja atlyginti padarytą žalą per 60 mėnesių, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 po 42 Eur, pirmos įmokos iki 2017-06-30 suma – 87,13 Eur. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą). Pasibaigus nustatytam sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją. Skolininkui nevykdant šios sutarties įsipareigojimų du kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski