- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 1-26-446/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00317-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Civilinis atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1976 m. liepos 31 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis L&O kompanijoje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. 2011 m. rugpjūčio 26 d. apie 11 val. 55 min. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 10, vairuodamas automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir partrenkė į perėją įėjusį pėstįjį K. K., kuriam dėl dešiniojo blauzdikaulio lūžio nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. apie 12 val. nuosavu automobiliu „Seat Toledo“, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pamatė automobiliu pravažiuojantį pažįstamą žmogų, žvilgsnį nukreipė į jį ir nepastebėjo, kad pėsčiųjų perėja eina žmogus. Žmogus ėjo iš kairės kelio pusės į dešinę, buvo jo eismo juostoje, baiginėjo pereiti gatvę, kai jo vairuojamas automobilis jį partrenkė. Siekdamas išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, dar pasuko automobilį į kairę kelio pusę, bet avarijos neišvengė. Pamatęs, kad įvyko eismo įvykis, jis sustabdė mašiną, pripuolė prie nukentėjusio žmogaus, paskambino pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Jis du kartus buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti K. K., jo atsiprašė, nupirko naują laikrodį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta pilnumoje.
Eismo įvykio vietos apžiūra užfiksuota protokole, eismo įvykio vietos schemose, fotonuotraukose (b.l. 4-13), iš kurių matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėja pažymėta baltos spalvos plačiomis linijomis, prieš pėsčiųjų perėją abiejose kelio pusėse yra įspėjamasis ženklas „Pėsčiųjų perėja“, automobilis „Seat Toledo“ stovi pravažiavęs pėsčiųjų perėją, už 14 metrų nuo susidūrimo su pėsčiuoju vietos, po susidūrimo su pėsčiuoju automobiliui nustatyti šie apgadinimai : išdaužtas dešinės pusės priekinis posūkio žibintas, įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, išdaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis.
Iš medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (b.l. 17), specialisto išvados (b.l. 21-22), alkotesterio rodmenų (b.l. 18) matyti, kad E. K. eismo įvykio metu buvo blaivus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 1437/11(04) (b.l. 25), atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų, nustatyta, kad K. K. padarytos muštinės žaizdos, nubrozdinimai abejose plaštakose, dešinio blauzdikaulio lūžis, sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvykio metu galiojusi 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių. Šių taisyklių 37 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis E. K., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, kuria ėjo pėstysis, ir jį pertrenkė. Tokiu būdu, E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo K. K. sveikata. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad E. K. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. E. K. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nepraleidžia pėsčiųjų perėja einančio žmogaus, nes jo nematė), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei pakankamą vairavimo patirtį, susidariusioje eismo situacijoje, būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti, t. y. artėdamas prie pėsčiųjų perėjos privalėjo įsitikinti, kad joje nėra pėsčiųjų. Taigi, kaltinamojo E. K. kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1185 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė (b.l. 39), kad vaistams jis išleido 500 Lt, tačiau turi tik du kvitus, pateisinančius vaistų pirkimą už 333,70 Lt. Jį ligoninėje lankė vaikai, kelionės išlaidoms išleido 300 Lt, tačiau bilietų ir degalų įsigijimo kvitų neturi, maistui, kai jis gydėsi ligoninėje, išleido 200 Lt. Eismo įvykio metu sudužo jo laikrodis, kurį jis įvertino 50 Lt, prarado batus už 135 Lt, tokiu būdu turtinė žala sudaro 1185 Lt. Kadangi jis patyrė daug skausmo, iškentė operaciją, prašė priteisti 2000 Lt moralinę žalą.
Iš civilinio atsakovo – UADB „ERGO Lietuva“ – atstovo paaiškinimo, mokėjimų nurodymų pateiktų kopijų (b.l. 82, 83) matyti, kad nukentėjusiajam K. K. išmokėtos šios draudimo išmokos : 533,70 Lt turtinės (333,70 Lt už vaistus pagal pateiktus kvitus, 50 Lt už sugadintą laikrodį ir 150 Lt už batus) ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokiu būdu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnumoje, dėl turtinės žalos – dalinai.
Civilinio atsakovo – UADB „ERGO Lietuva“ – atstovas civilinį ieškinį dėl likusios dalies turtinės žalos atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. pateikė du kvitus, patvirtinančius vaistų pirkimą (b.l. 41). Draudimo bendrovė šių kvitų pagrindu 333,70 Lt išmokėjo nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam draudimo bendrovė taip pat sumokėjo ir už daiktus, sugadintus eismo įvyko metu – batus, laikrodį. Jokių kitų išlaidas patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva neturi galimybės nustatyti, ar prašomos priteisti kelionės išlaidos 300 Lt bei 200 Lt išlaidos už maisto produktus, yra realios, nes jokie duomenys apie šias išlaidas ir jų dydį teismui nepateikti, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl likusios dalies – 651,30 Lt - laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Transporto priemonės „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuodamas kaltinamasis įvykdė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo drausta UADB „ERGO Lietuva“ draudimo sutartimi (b.l. 45). Vadovaujantis šia draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu draudimo bendrovė yra įpareigota atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 11 str. nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusiajam K. K. nustatyta atlygintina žala neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytų draudiko atsakomybės ribų, todėl draudimo bendrovė pagrįstai nukentėjusiajam šią žalą atlygino.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. K. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, seniūnijoje charakterizuojamas kaip darbštus ir tvarkingas žmogus (b.l. 55), nėra baustas už šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus, todėl darytina išvada, kad paskyrus mažesnę nei vidutinio dydžio baudą, numatytą įstatymo už neatsargius nusikaltimus, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pilnumoje pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio – 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.
Nustatyti, kad baudą E. K. privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
K. K. civilinį ieškinį dalyje dėl 651,30 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.