- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- A20.-107-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00079-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo D. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Ukrainos ir Rusijos Federacijos piliečio D. N. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2025-05-21, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
Pareiškėjo atstovė palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-03 sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024-11-15 sprendimu uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos. Tokie sprendimai priimti remiantis Policijos departamento 2024-05-21 išvada apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-22 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2025-02-21. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-27 priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Kadangi užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė po to, kai Migracijos departamentas prie LR VRM jo atžvilgiu priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, prašo pratęsti Ukrainos piliečio D. N. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2025-05-21, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
Užsienietis paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikoje gyveno 1,5 metų, turi gyvenamąją vietą, jis gyvena kartu su savo broliu, kuris sutinka jam suteikti gyvenamąjį plotą bei jį išlaikyti. Jis visą laiką dirbo, sulaikytas buvo darbovietėje. Šiuo metu jis sulaikytas 3 mėnesius, turi sveikatos problemų, jam nesuteikiama medicininė pagalba. Per visą gyvenimo Lietuvoje laikotarpį jis nėra padaręs jokių pažeidimų. Prašo leisti jam gyventi kartu su broliu.
Užsieniečio atstovas paaiškino, kad nors Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-03 sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024-11-15 sprendimu uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos, dėl šių sprendimu yra pateiktas skundas administraciniam teismui. Bylose ginčijama išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Byloje galutinis sprendimas nėra priimtas. Užsienietis, būdamas Lietuvos Respublikoje, siekė gauti leidimą laikinai gyventi, pats kreipėsi į Migracijos departamentą. D. N. dirbo, turėjo lėšų pragyvenimui, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvendamas Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokių pažeidimų, gavęs leidimą dirbti darbdavys sutinka priimti jį į darbą. Lietuvos Respublikoje gyvena D. N. brolis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir kuris sutinka, kad D. N. gyventų kartu su juo. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra jokių įrodymų, kad užsienietis atliko kokius nors veiksmus, priešingus valstybės interesams. Prašo nepratęsti sulaikymo termino.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Ukrainos ir Rusijos Federacijos piliečiui D. N. (toliau – ir užsienietis) buvo išduotos 4 nacionalinės vizos. Užsienietis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Policijos departamentas prie LR VRM 2024-05-21 Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė raštą Nr. 9K-26356, kuriame nurodyta, kad užsienietis kėlia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo pagrindu Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-03 priėmė sprendimą Nr. 24S245202, kuriuo atsisakė užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-15 sprendimu Nr. 24S258655 uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Šiuos sprendimus užsienietis apskundė. 2024-11-22 užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-27 sprendimu priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. D. N. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2024-11-21 sprendimu sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-22 užsienietis sulaikytas iki 2025-02-21.
Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, šiuo metu jis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio asmenybė nustatyta.
Pareiškėjas prašo pratęsti užsieniečiui sulaikymo terminą LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų, 5 dalies 9, 10 punktų pagrindais.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, D. N. į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2023 m. birželio mėn. Migracijos departamentas prie LR VRM iš Policijos departamento prie LR VRM 2024-05-21 gavo raštą Nr. 9K-26356, kuriame nurodyta, kad užsienietis kėlia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šiuo pagrindu Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-03 priėmė sprendimą Nr. 24S245202, kuriuo atsisakė užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-15 sprendimu Nr. 24S258655 uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Šiuos sprendimus užsienietis apskundė. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-11-21 nutartimi sustabdytas Migracijos departamento prie LR VRM 2024-11-03 sprendimo Nr. 24S245202 ir 2024-11-15 sprendimo Nr. 24S258655 vykdymas iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Galutinis sprendimas byloje nėra priimtas. Nors galutinai nėra patvirtinta Policijos departamento prie LR VRM nurodyta informacija apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet nėra ir paneigta. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra Įstatyme numatytas pagrindas užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Kaip buvo minėta, D. N. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
Užsienietis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno kartu su savo broliu D. N. nuomojamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur užsienietis deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Užsienietis iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką užsienietis būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus. Apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei Migracijos departamentui prie LR VRM, kitoms institucijoms buvo žinoma nuo 2024-05-21, bet institucijos nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su užsieniečio sulaikymu. Užsienietis tik 2024-11-21 Policijos departamento prie LR VRM 2024-05-21 rašto Nr. 9K-26356 pagrindu buvo sulaikytas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Kaip minėta, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcingą priemonę Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti, t. y. tinkamai išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Kaip minėta, šiuo metu užsienietis yra sulaikytas nuo 2024-11-21. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Jis Lietuvos Respublikoje gyveno kartu su broliu D. N. nuomojamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur užsienietis deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Užsienietis iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismui pateikto D. N. įsipareigojimo matyti, kad jis sutinka, kad jo brolis D. N. gyventų kartu su juo nuomojamame bute. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcingą priemonę Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti, t. y. tinkamai išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. A-2364-821/2023).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 str., 113 str. 4 d. 2, 5 p., 115 str. 2 d. 2 p., 118 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-11-22 sprendimą dėl D. N. sulaikymo ir taikyti Ukrainos ir Rusijos Federacijos piliečiui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-05-21, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.