- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1162-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34248-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KVDC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4244-807/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „KVDC“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikianti per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „KVDC“ 4 329,88 Eur skolos, 0,02 proc. delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „KVDC“, remdamasi su Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančios per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, įgaliotu atstovu UAB „Compensa Services“ sudaryta 2011 m. sausio 3 d. Pavedimo sutartimi Nr. PT076, įsipareigojo ieškovės vardu sudaryti draudimo sutartis su trečiaisiais asmenimis bei priimti iš draudėjų pagal sudarytas draudimo sutartis mokėtinas draudimo įmokas. Sutartyje nustatytais terminais atsakovė perdavė ne visas draudėjų pagal draudimo sutartis sumokėtas, ieškovei priklausančias draudimo įmokas, todėl susidarė 4 329,88 Eur atsakovės skola ieškovei. Atsakovė ir ieškovė 2015 m. kovo 10 d. sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė pripažino visą susitarimo sudarymo metu buvusią skolą (3 742,56 Eur), o ieškovė sutiko šią sumą išdėstyti dalimis iki 2015 m. gegužės 1 d., tačiau atsakovė susitarimo nevykdė, be to, skolą padidino iki šiuo ieškiniu reikalaujamos sumos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu „Dėl komisinio atlygio mokėjimo sustabdymo“, kuriuo pareiškė pretenzinį reikalavimą dėl skolos sumokėjimo iki 2015 m. rugsėjo 1 d., tačiau skola nebuvo sumokėta. Atsakovė UAB „KVDC“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 10 d. trišalį susitarimą atsakovės ieškovei 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. mokėjimais bendra sumokėta suma yra 2 971,28 Eur, todėl 2015 m. gegužės 1 d. skola pagal susitarimą buvo 771,28 Eur, o 2015 m. gegužės 4 d. raštu ieškovė užskaitė komisinio atlygio mokėjimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 24 d., t. y. 709,84 Eur, skolai už nesumokėtas draudimo įmokas padengti. Užskaičius neišmokėtą komisinį atlygį minėtai sumai, atsakovės skola pagal 2015 m. kovo 10 d. trišalį susitarimą sudaro 61,44 Eur.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovė Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikianti per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, pakeista jos teisių perėmėja UADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 4 329,88 Eur skolos, 159,34 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad 3 742,56 Eur įsiskolinimas pagal 2015 m. kovo 10 d. susitarimą, kurį nurodo dengusi atsakovė, susidarė už draudimo polisus, išrašytus laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2015 m. sausio 19 d., gi ieškovė, šiuo atveju reikšdama atsakovei reikalavimą dėl 4 329,88 Eur priteisimo, nurodo, kad šis įsiskolinimas susidarė už vėlesnį laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į bylą su ieškiniu pateikta susidariusios skolos detalizacija, iš kurios matyti, kad prašoma iš atsakovės priteisti skola susidarė už draudimo polisus, išrašytus vėlesniu laikotarpiu, nei nurodoma 2015 m. kovo 10 d. susitarime (jo priede Nr. 1), t. y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, reikalavimus ieškovė grindžia pačios atsakovės 2015 m. gegužės 12 d. atsiųsta skolos ataskaita, kurioje ji yra nurodžiusi, už kokius draudimo polisus kokia įmokų suma jai yra pervesta. Minėta ataskaita į bylą pateikta kartu su šalių darbuotojų susirašinėjimu el. paštu, o joje pažymėtos įmokos, kurios sudaro ieškinio sumą (geltona spalva), bei įmokos, dėl kurių reikalavimai nėra reiškiami (pilka spalva). Iš šios ataskaitos matyti, jog skolos suma susidaro už draudimo polisus, išrašytus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., t. y. iš esmės sutampa su ieškovės prie ieškinio pateikta detalizacija. Kaip nurodo ieškovė, skolos, susidariusios už minėtą laikotarpį, atsakovė ieškovei nėra pervedusi, o atsakovės byloje teikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina tai, kad ji dengė įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį.Nors atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, taip pat teigė, kad ieškovė jai nėra apmokėjusi išrašytų sąskaitų dėl komisinio atlyginimo sudarant draudimo ir perdraudimo sutartis, todėl pati ieškovė yra skolinga atsakovei 1 234,43 Eur, teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje priešpriešinių reikalavimų (priešieškinio) ieškovei dėl aptariamos sumos nereiškė, todėl nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jų teismas šioje byloje nepasisako.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „KVDC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis tik prielaidomis, visapusiškai neištyrus ieškovės reikalavimų ir nereikalaujant įrodyti bei pagrįsti ieškinio dokumentais, atitinkančiais Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimus. Teismas nereikalavo ieškovės pateikti jokių buhalterinių dokumentų, ataskaitų, kurios būtų pasirašytos atsakingų darbuotojų, įrodančių ieškovės reikalavimo padengti skolą pagrįstumą. Atsakovė pateikė teismui nuoseklius ir pagrįstus įrodymus dėl neteisėto, nesąžiningo ieškovės reikalavimo. Tačiau teismas pažeisdamas įrodymų leistinumo taisykles įrodymų visiškai netyrė, nors turėjo pareigą visapusiškai ištirti, išaiškinti šalių ketinimus, teises ir pareigas. Bylą nagrinėjusios teisėjos elgesys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas vadovavosi tik ieškovės teikiamais neteisėtais, buhalterinių apskaitos reikalavimų neatitinkančiais dokumentais, kuriuos ieškovė vadina „nepadengtų polisų ataskaita“. Iš teismo neteisėtų veiksmų susidaro įspūdis, kad teismas nuolaidžiauja ir vykdo ieškovės išreikštą valią, neatsižvelgdamas į kitas svarbias sąlygas. Ieškovė, teikdama ieškinį, rėmėsi 2015 m. kovo 10 d. susitarimu dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau teismas prie bylos prijungė 2016 m. kovo 15 d. ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo, kuris neturi nieko bendro su ieškinyje teiktais įrodymais. Prie prašymo pridedama niekuo nepagrįsta, ieškovės surašyta vadinamoji „Nepadengtų polisų ataskaita“, kurioje nėra jokių Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13, 14 straipsnių. Nors teismas sprendimą grindė CPK 185 straipsnio 1 dalimi, tačiau netyrė ieškovės pateiktų įrodymų teisėtumo, kadangi ieškovė byloje yra stipresnioji pusė. Viso proceso metu atsakovė neigė ieškovės teigiamą įsiskolinimą ir tai, kad atsakovė dengė įsiskolinimą už kažkokį ankstesnį laikotarpį. Tai buvo ieškovės teiginys, ir šį teiginį teismas sprendime nurodė kaip atsakovės. Be to, atsakovė teikė įrodymus, kad ieškovė skolinga 1 234,43 Eur, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į šį faktą nekreipė dėmesio. Taigi skundžiamas sprendimas yra paremtas tik ieškovės prielaidomis (t. y. ieškovės argumentais) bei teisėjos šališku požiūriu į ieškovės keltus neteisėtus, nesąžiningus, nepagrįstus reikalavimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Ieškovė viso teisminio proceso metu nedviprasmiškai teigė, kad 2015 m. kovo 10 d. susitarimo vykdymo metu atsakovė nepervesdavo draudimo įmokų pagal naujai, t. y. po 2015 metų sausio mėnesio, sudaromas draudimo sutartis. Tačiau atsakovė nekreipė dėmesio į šiuos paaiškinimus dėl skolos sudarymo ir toliau ieškiniu prašomą priteisti sumą siejo su ankstesnio 2015 m. kovo 10 d. susitarimo įvykdymu, kurio fakto ieškovė aiškiai neginčijo. Be šių aplinkybių atsakovė teikė į bylą daugiau argumentų ir įrodymų, kurie nėra tiesiogiai su ginču, kaip antai, komisinio atlygio išskaičiavimo iš skolos ir tai, kad pati ieškovė yra skolinga atsakovei komisinį atlygį už ieškiniu reikalaujamą sumą. Taip atsakovė siekia suklaidinti teismą ir be pagrindo apsunkinti ginčo procesą, mėgindama dėmesį nukreipti nuo šiam ginčui aktualių įrodinėtinų aplinkybių.Tai, kad pati atsakovė užpildė nepadengtų polisų ataskaitą, matyti iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo. Atsakovė neneigė (ir nepaneigė) to, kad nepadengtų polisų ataskaitoje, o taip pat ir skolos detalizacijoje nurodytas draudimo sutartis sudarė ji (atsakovė), atstovaudama ieškovei. Tokiu atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji pervedė įmokų sumą už šias draudimo sutartis, pateikdama bankinius pavedimus ar kitus įrodymus dėl įvykdyto atsiskaitymo. Tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, todėl jos atsikirtimai dėl skolos nebuvimo liko visiškai nepagrįsti.Pačios apeliantės užpildyta nepadengtų polisų ataskaita, grindžianti neįvykdytų piniginių prievolių faktą, kaip šalių suderintos valios dokumentas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui. Elektroninis susirašinėjimas, kuriuo aiškiai identifikuojami subjektai, buvo įprastas šalių tarpusavio bendravimo būdas, ataskaitos ir anksčiau buvo teikiamos tokia forma. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu jokia apimtimi nevertino tariamai jos vardu ir jos darbuotojų pasirašančio asmens ataskaitų užpildymo ir susirašinėjimo, todėl iš esmės nebuvo paneigta (ir neigiama) ta aplinkybė, kad aptariamą nepadengtų polisų ataskaitą užpildė atsakovei atstovaujantis darbuotojas.Teismas jau yra įvertinęs atsakovės argumentus, kuriuos ji atkartoja apeliaciniame skunde, ir atmetęs kaip nepagrįstus. Atsakovė plačiau teismo veiksmų neteisėtumo nenurodo ir iš esmės skundžia sprendimą dėl nepalankumo jai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarpininko, draudimo įmonės vardu sudarinėjusio draudimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, įsiskolinimo draudimo įmonei (draudimo įmonei neperduotų draudėjų pagal draudimo sutartis sumokėtų draudimo įmokų) nustatymo.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš jos skolą yra grindžiamas tik ieškovės prielaidomis (argumentais) ir teisėjos šališku požiūriu į ieškovės reikalavimus, o ne pagrįstas tinkamais įrodymais.Apeliantė nurodo, kad ieškovės pateikta nepadengtų polisų ataskaita, kuria ji grindė ieškinio reikalavimus, neatitinka buhalterinės apskaitos reikalavimų, yra nepasirašyta atsakingų darbuotojų, todėl neįrodo atsakovės skolos ieškovei fakto. Be to, ieškovės ieškinys buvo paremtas 2015 m. kovo 10 d. šalių susitarimu dėl skolos padengimo, tuo tarpu teismas patenkino ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo, kuris neturi nieko bendro su ieškiniu.Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apeliantės argumentus atmeta kaip nepaneigiančius skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pirma, apeliantė neneigia, kad minėtoje ataskaitoje ir ieškovės pateiktoje skolos detalizacijoje nurodytas draudimo sutartis sudarė ji (apeliantė), todėl, kaip teisingai nurodo ieškovė, neigdama įsiskolinimo ieškovei faktą, apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kad pagal minėtoje ataskaitoje nurodytas draudimo sutartis su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju apeliantės argumentai, kad pateikta ataskaita neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo, sudaryta netinkama forma, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.Antra, ieškovės į bylą pateiktas šalių el. susirašinėjimas patvirtina, kad pateikti nepadengtų polisų ataskaitas el. paštu tarp šalių buvo įprasta praktika, ir tokiu būdu buvo pateikta ir 2015 m. gegužės 12 d. ataskaita, kuria savo reikalavimus grindė ieškovė. Duomenų, kad nurodyta ataskaita būtų suklastota ar kitaip neatitiktų tikrovės, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).Trečia, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išsiaiškinta ieškovės pozicija, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti skolą ne pagal šalių pasirašytą 2015 m. kovo 10 d. susitarimą (aplinkybės, kad pagal nurodytą susitarimą apeliantė su ieškove yra atsiskaičiusi, ieškovė ir neneigė (ją patvirtino)), o pagal kitas, jau minėtoje ataskaitoje ir skolos detalizacijoje nurodytas draudimo sutartis (polisus). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad teismas priėmė įrodymus (ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo), kurie nėra susiję su byla, atmetami kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės argumentų dėl ieškovės skolos apeliantei, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepareiškus byloje jokių priešinių reikalavimų, šios aplinkybės nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo (netinkamo įrodymų vertinimo, prielankumo ieškovei) nepasitvirtino. Kitų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.