- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- II-21-161/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Pažeidėjas
- L. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. M.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,
dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Aidui Dutkui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Ž., jos įgaliotai atstovei R. K., nukentėjusiajai R. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014-08-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14, L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 110 str. 10 d. paskirta 500 Lt bauda dėl to, kad 2014 m. birželio 16 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu, L. Ž. palaidas be antsnukio Haskių veislės šuo vardu Hagas, atbėgęs į kiemą puolė mažos veislės mini rusų toiterjerą, priklausantį R. M., ir mirtinai jį sužalojo, tuo padarydamas jai 600 litų žalą, tuo šuns savininkė L. Ž. pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 13-778 patvirtintas Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.1, 6.3, 44, 50, 60, 62 punktus bei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-5), prašydama nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą abiems administracinio teisės pažeidimo šalims.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. skunde nurodė, kad nutarimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, nesprendžiant abipusės kaltės klausimo, nevertinant aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir neleidžiant pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise susipažinti su bylos medžiaga. Pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas yra antrasis Ukmergės rajono PK nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi pirmasis nutarimas šioje byloje, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK VPS PP tyrėjos A. M. 2014-06-20 nutarimas Nr. 88N-14166769-14 ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 88P-141666622-14, remiantis jos 2014-06-30 skundu, skyriaus viršininko A. Dutkaus 2014-07-02 nutarimu Nr. 10-88-AT1-456 buvo panaikintas, kadangi skųstas nutarimas buvo priimtas remiantis negaliojančiu teisės aktu. Tačiau nors su jos skundu buvo sutinkama visa apimtimi ir antrajame nutarime, t.y. 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 88N-16325327-14 administracinio teisės pažeidimo byloje, surašytame pagal turiniu identišką to paties Skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. M. tos pačios dienos administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 88P-16322501-14, ir toliau remiamasi tik nukentėjusios šalies parodymais, o kitos šalies naudai duodami parodymai neaiškinami, nevertinami ir jais nesivadovaujama, tuo pažeidžiant teisę į nešališką ir sąžiningą bylos ištyrimą. Papildomą tyrimą atlikusi pareigūnė A. M. ir toliau nevertina nukentėjusios pusės veiksmų, galėjusių turėti įtakos administracinio pažeidimo kilimui, tokio savo sprendimo nemotyvuodama. Rašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas 2014-08-05 nutarimas Nr. 88N-16325327-14, tyrėja A. M. rėmėsi tik jos kaltę grindžiančiais įrodymais, tačiau visiškai nesirėmė ir nevertino jos atsakomybę įtakojančių bei teisinę padėtį kitaip lengvinančių įrodymų, taip pat neišaiškino ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - kaltės, motyvo, tikslo, tuo pažeidė teisę į nešališką ir sąžiningą bylos ištyrimą. L. Ž. skunde pažymėjo, kad niekada neneigė savo kaltės dėl neatsargaus veikimo, kuris sukėlė administracinį teisės pažeidimą, o būtent: kad jai nuosavybes teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , iš visų pusių tvora apjuostame kieme palakstyti paleistas jos šuo, peršoko kiemo tvorą ir kaimyniniame nuosavo namo kieme, priklausančiam J. J., mirtinai sužalojo (duomenys neskelbtini) besisvečiuojančios R. M. galimai rusų toiterjero veislės šunį. Būtent jos svainė K. J. 2014-06-16 atsivežė iš nukentėjusios nuomojamo buto ten buvusį pastarosios šunį pas save į (duomenys neskelbtini) , kur neprižiūrimas R. M. šuo išbėgo iš namo kiemo, perbėgo gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, ir pribėgo prie jos namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kiemo tvoros, kurią, pamatęs nepažįstamą šunį, peršoko jos šuo Hadas, ir mirtinai sužalojo R. M. šunį. Faktas, kad incidentas įvyko nuosavybės teise J. J. priklausančio nuosavo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini) , patvirtina, kad nukentėjusioji R. M. nesilaikė jai, kaip gyvūnų turėtojai, numatytų įstatymo pareigų, rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo imperatyvią normą bei Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatas. Jeigu nukentėjusioji R. M. būtų tinkamai užtikrinus savo šuns apsaugą toks incidentas niekada nebūtų kilęs, todėl prašo teismo pripažinti, kad incidentas kilo dėl abipusės kaltės. Tyrėja A. M. dėl nesuprantamų priežasčių 2014-08-05 Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 88P-16322501-14, nurodydama teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti pavadinimą ir punktą nurodo aukščiau minimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą tačiau visiškai ignoruoja aptariamo straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatantį pareigą ir pačiai nukentėjusiai saugoti savo laikomą gyvūną ir rūpintis jo gerove.
L. Ž. skunde nurodė, kad šunį laiko daugiau kaip ketverius metus, tačiau toks incidentas nutiko pirmą kartą, dėl kurio labai gailisi ir pažymi, kad visais būdais bandė su nukentėjusiąja susitaikyti ir atlyginti jai žalą. Šuo peršoko uždaro nuosavo namo kiemo tvorą. Paprastai šuo laikomas jam įrengtame voljere, tačiau užtikrindama gyvūno rūšiai ir veislei, amžiui, fiziologijai atitinkamas sąlygas, užtikrindama, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje, paleido šunį pasilakstyti uždaro nuosavo namo kieme. Labai gailisi, kad netinkamai įvertino tvoros aukštį ir šuns galimybes ją peršokti. Pažymi, kad įvairiais būdais per tris kartus mėgino susitaikyti su nukentėjusiąja R. M., siūlydama jai atlyginti žalą, tačiau kiekvieną kartą jos prašoma atlyginti suma buvo nepagrįstai didinama. Kaip informavo tyrėja, R. M. nurodė prašanti atlyginti 600 litų turtinę žalą už šuns netektį, kuo grindžia tokį reikalavimą nepaaiškina.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. ir jos įgaliota atstovė teisme skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 15), kuriame nurodė, kad L. Ž. turėjo suvokti, kad jos veika, dėl kurios paskirta administracinė nuobauda savo pobūdžiu sukėlė žūtį ne tik gyvūnui, bet ir galėjo kelti grėsmę kitiems aplinkiniams asmenims. Nutarime aiškiai nurodyta lengvinančios jos atsakomybę aplinkybės, tuo remiantis L. Ž. skirta minimali 500 Lt bauda. Administracinės bylos objektyvūs duomenys rodo, kad R. M. šuo buvo užpultas ir mirtinai sužalotas L. Ž. nepriklausančioje valdoje. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis numato, kad kiekvienas gyvūnas ne tik privalo būti „laikomas“, bet ir privalo būti „prižiūrimas“ gyvūno amžių, rūšį fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno priežiūra nepasirūpino pati L. Ž., nors žinodama, kad šuo yra judrus ir jam būtina užtikrinti bėgiojimą, nesirūpino savo valdos tinkamu aptvėrimu ir savo gyvūno priežiūra. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“. Šio įstatymo nuostatomis L. Ž. buvo skirta administracinė nuobauda, nes būtent jos šuo mirtinai sužalojo R. M. šunį, o ne atvirkščiai. L. Ž. pozicija, kad jai nebuvo leista pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise susipažinti su bylos medžiaga yra jos gynybinė pozicija, nes pati L. Ž. nepateikė jokių duomenų, kad jei reikalingi įstatyminiai atstovai (LR ATPK 274 str.), o policijos pareigūnai vadovaudamiesi LR ATPK 256 ir 257 str., įvertinę įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, priėmė sprendimą skirti nuobaudą tik L. Ž.. Dėl patirtos žalos visi ginčai sprendžiami tarpusavio susitarimu arba civilinio proceso tvarka. Kaip nurodo pareiškėja L. Ž., jai nepavyko susitarti su nukentėjusiąja, tuo motyvuodama ji siekia kaltę padaryti abipuse.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Aidas Dutkus teisme nurodė, kad policija tirdama įvykį, R. M. kaltės neįžvelgė. Kadangi L. Ž. neužtikrino šuns apsaugos, jos šuo peršoko per tvorą ir mirtinai sužalojo mažą šuniuką, todėl jai buvo paskirta nuobauda.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji R. M. teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 16-18), kuriame nurodė, kad skunde neteisingai nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, o skunde nurodyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, L. Ž. pripažino jos padarytą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau savo skunde teismui jau prieštaringai nurodo įvykio aplinkybes, kelia abejones dėl tyrėjos, atlikusios administracinės bylos tyrimą, objektyvumo, nurodo, kad „nebuvo pilnai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės“, taip pat skunde keliamas abipusės kaltės klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, 2014 m. birželio 16 d., apie 13 val. 30 min., pareiškėjai L. Ž. nuosavybės teise priklausantis Haskių veislės šuo, be pavadėlio ir antsnukio, peršoko pareiškėjos žemės valdą aptvertą tvorą ir perbėgęs J. J. žemės valdos teritoriją, prie gyvenamojo namo kampo, netoli nuo vartelių, besiribojančių su K. J. žemės valda, užpuolė jos mažą rusų toiterjerų veislės šuniuką, kurį mirtinai sužalojo. Įvykį matė ne tik K. J., kuriai ji buvo palikusi laikinai pasaugoti šunį, bet ir kaimynai R. N., J. J., taip pat ir nepilnamečiai vaikai K. ir G. J. bei jos mažametė dukra E. M.. Kaip matyti iš K. J. paaiškinimo, 2014 m. birželio 16 d. vaikams žaidžiant kieme prie vartelių, besiribojančių su J. J. žemės valda, esančia (duomenys neskelbtini) , staiga iš už namo kampo atbėgo L. Ž. Haskių veislės šuo ir puolė kartu su K. J. bei vaikais buvusį rusų toiterjerų šuniuką, kuri nutvėręs už galvos ir kaklo mirtinai sužalojo. Akivaizdu, kad prieš mirtinai sužalodamas jos šunį, L. Ž. šuo buvo peršokęs žemės valdos tvorą, perbėgęs J. J. priklausantį žemės sklypą ir užbėgęs už J. J. gyvenamojo namo, o tiktai tada užpuolė jai priklausantį šunį. L. Ž. skunde nurodo, kad iš karto po incidento neva tai ji ne kartą siūlė taikytis bei atlyginti kilusią žalą, tačiau iš tikrųjų L. Ž. netgi jos neatsiprašė, o atlyginti šuns vertės ji nėra nei karto siūliusi, tiktai kartą buvo pasakiusi, kad galinti nupirkti kitą šunį. Šunį ji už 600 Lt buvo pirkusi iš D. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini) L. Ž. nepagrįstai ją kaltina, kad jos šuo buvo paliktas be priežiūros bei nurodo, kad jeigu ji tinkamai būtų užtikrinusi savo šuns apsaugą, neva tai toks incidentas niekada nebūtų kilęs. Kaip matyti iš įvykio aplinkybių, tai jos šuo buvo mirtinai sužalotas, kai kartu su vaikais žaidė prie vartelių, jungiančių jos brolienės K. J. ir J. J. žemės valdas, šuo niekur nebuvo iš tos vietos nubėgęs, tuo tarpu būtent pareiškėjos šuo peršokęs per tvorą, be antsnukio atbėgo prie jos šuns, tuo metu žaidusio su vaikais ir ji užpuolė. L. Ž. šuns užpuolimo metu buvo sukelta grėsmė ir šalia šuns buvusiems asmenims bei nepilnamečiams vaikams. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 17 d. pažymos, matyti kad 2014 m. birželio 16 d. atlikus rusų toiterjerų veislė šuns vardu Diva, priklausančio R. M., apžiūrą buvo konstatuoti gilūs kaklo, kairės, dešinės pusės viršutinių dalių menčių ir viršugalvio įkandimai, kurie buvo padaryti didelio šuns. Viršugalvio įkandimas buvo mirtinas, nes pažeidė pailgąsias smegenis. Mano, kad L. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Teisme nukentėjusioji R. M. patvirtino savo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė L. Ž. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PP tyrėja A. M. 2014 m. rugpjūčio 5 d. L. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014 m. birželio 16 d., apie 13 val. 30 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu, jos palaidas be antsnukio Haskių veislės šuo vardu Hagas, atbėgęs į kiemą puolė mažos veislės mini rusų toiterjerą, priklausantį R. M. ir mirtinai jį sužalojo, tuo padarydamas 600 Lt žalą, tuo šuns savininkas L. Ž. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 13-778 patvirtintas Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.1, 6.3, 44, 50, 60, 62 punktus, už ką atsakomybė numatyta LR ATPK 110 str. 10 d.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS viršininkas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14, L. Ž. pagal LR ATPK 110 str. 10 d., atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė 500 Lt baudą.
Nagrinėjamu atveju L. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. LR ATPK 110 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. LR ATPK norma, pagal kurią L. Ž. patraukta administracinėn atsakomybėn, pagal savo raiškos pobūdį yra blanketinė, t.y. pati elgesio taisyklė yra nustatyta kituose teisės aktuose, t.y. šiuo atveju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 13-778 patvirtintose Gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.1; 6.3; 44; 50; 60 ir 62 punktuose.
L. Ž. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė patvirtino, kad L. Ž. savo kaltę pripažįsta. Padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir byloje pateikta policijos medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu, R. M., K. J., L. Ž. paaiškinimais, fotonuotraukomis, (duomenys neskelbtini) pažyma, rusų toiterjero skiepų knygele, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PP tyrėjos A. M. tarnybiniu pranešimu. Tokiu būdu teisme nustatyta, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, o teisės pažeidimo veika yra įrodyta. Tačiau skundu L. Ž. ir jos atstovė teisme prašo nustatyti abipusę kaltę, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14 panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą abiems administracinio teisės pažeidimo šalims.
Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme apibrėžtos LR ATPK 301 straipsnyje, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip paminėta aukščiau, teismui išnagrinėjus bylą pagal L. Ž. skundą, abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo nekyla, administracinio teisės pažeidimo veika įrodyta, teisės aktai, reglamentuojantys gyvūnų laikymo taisykles, pritaikyti tinkamai. Skiriant nuobaudą L. Ž., jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažinta tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir gali pasiekti nuobaudos tikslus.
Tuo tarpu R. M. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nukentėjęs asmuo, kuriam L. Ž. administraciniu teisės pažeidimu padarė turtinį nuostolį, o atsižvelgiant į LR ATPK 301 str. nustatytas skundo nagrinėjimo ribas, šiame procese teismas nesprendžia nukentėjusiojo asmens kaltės klausimo. Kaip jau minėta aukščiau, teismas patikrina jau priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne sprendžia dėl asmens, kuris nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaltės. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylas pagal LR ATPK 110 str. nagrinėja policija (LR ATPK 225 str. 1 d.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, policija privalėjo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.). Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (LR ATPK 256 straipsnis).
Vadovaujantis LR ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovo Aido Dutkaus paaiškinimų teisme, policija tirdama įvykį, R. M. veiksmuose pažeidimo neįžvelgė ir atvirkščiai, nustatė, kad administracinį teisės pažeidimą padarė L. Ž., nes jos šuo peršoko per tvorą ir mirtinai sužalojo mažą šuniuką. Taigi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiamas tik L. Ž. kaltės klausimas. Į policiją su pareiškimu nei L. Ž., nei kiti asmenys dėl R. M. galimai padaryto pažeidimo ar jos nubaudimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo, nagrinėjant skundą dėl L. Ž. atžvilgiu surašyto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, spręsti R. M. kaltės klausimo. Tuo labiau, kad byloje duomenų apie tai, kad R. M. gyvūnų laikymo galimu taisyklių pažeidimu būtų padaryta žala asmeniui ar turtui, taip pat nėra.
Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 301 str. nuostatomis bei išnagrinėjęs skundą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra, tačiau nutarimas keistinas dalyje, kurioje konstatuotas turtinės žalos dydis.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14 nustatyta aplinkybė, kad R. M. padaryta 600 Lt žala. Iš pateiktos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos matyti, jog į bylą įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, pateikta nebuvo. Policijos atstovas teisme patvirtino, kad 600 Lt žalos dydis buvo nustatytas iš nukentėjusiosios R. M. paaiškinimo, o žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nukentėjusiajai pasiūlyta kreiptis civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių pozicijos, išdėstytos teisme, šalys dėl žalos dydžio nesutaria, ir nukentėjusioji, kaip pati ir patvirtino teisme, dėl turtinio nuostolio atlyginimo kreipsis civilinio proceso tvarka (LR ATPK 37 str. 2 d.). Atitinkamai civiliniame procese L. Ž. turi teisę įrodinėti ir nukentėjusiosios R. M. didelį neatsargumą ar jos tyčią (LR CK 6.267 str., 6.270 str. 1 d.). Teismui nekyla abejonių, kad L. Ž. administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta žala R. M. turtui, tačiau jo dydis nėra įrodytas. Pažymėtina, kad žalos dydis nėra reikšmingas administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, t.y. pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta žala nukentėjusio asmens turtui. Kadangi žalos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas, šalys dėl žalos dydžio taip pat nesutaria, todėl šis dydis įrodinėtinas civiliniame procese. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad ydinga praktika nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konkretizuoti nuostolių dydį, toks nutarimas civiliniame procese turėtų prejudicinę galią, tačiau žalos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jį ginčija. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje R. M. padarytas turtui žalos dydis nenustatytas, tačiau nėra abejonių, kad žala buvo padaryta, tik nesutariama dėl jos dydžio, atitinkamai teismas nutarimu nustatytą aplinkybę „padarydamas R. M. 600 litų žalą“ keičia nurodant „padarydamas R. M. turtui žalą“.
Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas keistinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 str., 301 str., 302 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2014-08-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88N-16325327-14 konstatuojamoje dalyje pakeisti nustatytą aplinkybę „padarydamas R. M. 600 litų žalą“ nurodant „padarydamas R. M. turtui žalą“.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.