Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr.1S-24-303/2012Procesinio sprendimo kategorija:2.12.4

2012 m. sausio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi S. V. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2010-12-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-880-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 166 str. 1 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d. dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai galėjo pažeisti suimtojo S. V. susižinojimo neliečiamumą, neteisėtai rinkti ir atskleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės V. Gedvilienės 2011-10-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-880-10 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutrauktas, nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 166 str. 1 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., požymių (baudžiamoji byla Nr. 10-2-00880-10, b. l. 117-122).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011-10-20 gavo S. V. skundą dėl prokurorės 2011-10-05 nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir priimti sprendimą dėl bylos perdavimo teismui (baudžiamoji byla Nr. 10-2-00880-10, b. l. 124-127).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio 2011-11-09 nutarimu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-14 nutartimi, pareiškėjo S. V. prašymai dėl tyrimo atnaujinimo atmesti (baudžiamoji byla Nr. 10-2-00880-10, b. l. 129-132, 138-142).

Skundo teiginys, jog įvykį tirianti pareigūnė yra šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, argumentuojamas tuo, kad pastaroji į įkalinimo įstaigą pas pareiškėją buvo atvykusi tik kartą, be to, iš anksto neperspėjus. Tai, pasak pareiškėjo, rodo, kad tyrėja nesiėmė visų priemonių, užtikrinančių visapusišką bylos išnagrinėjimą. Todėl skunde prašoma nustatyti, ar pareigūnė privalėjo nustatyti visas bylos aplinkybes, išreikalaudama visus reikalingus nusikalstamos veikos įrodymus bei apklausti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius asmenis.

Skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-14 nutartis yra priimta ir pasirašyta apylinkės teismo teisėjo, kai tuo tarpu BPK 63 str. pagrindu skundą nagrinėti privalo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pareiškėjas mano, kad ši nutartis buvo priimta neįgalioto asmens, prašo nustatyti, ar galėjo apylinkės teismo teisėjas O. Šibkovas priimti sprendimą dėl jo skundo, paduoto ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų E. B., R. J., G. R., J. A. duotus parodymus, taip pat netinkamai įvertino O. R., kuri buvo apklausta BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. tvarka, parodymus. Be to, tyrimą atlikusi pareigūnė, patikėjusi O. R. parodymais, nepagrįstai neišreikalavo iš jo paties daugybės kitų laiškų, kurie buvo patikrinti. O. R. parodymai apie tai, jog į laiškų turinį ji nesigilinusi, o atplėštus ir atšviestus laiškus išsiųsdavusi nutartyje nurodytam pareigūnui, pasak pareiškėjo, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nutartyje, kuria buvo leista tikrinti jo laiškus, konkretus pareigūnas, kuriam suteikiama teisė tikrinti nurodytų laiškų turinį, nėra nurodytas. Tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo nuomone, neteisėtais vertintini ir tyrėjos A. Krikštaponienės veiksmai, juolab, kad teisę tikrinti laiškų turinį pagal įstatymą turi tik prokuroras, teisėjas ir teismas. Į netinkamą nutarties vykdymą neatkreipę dėmesio pareigūnai, t.y. tyrėja D. Bučianskaitė bei prokurorė V. Gedvilienė, pasak pareiškėjo, neatliko savo tiesioginių pareigų ir tuo parodė savo šališkumą bei suinteresuotumą bylos baigtimi.

Remdamasis liudytojų E. V., D. B., Z. V., D. R., G. A. parodymų analize, pareiškėjas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nenagrinėti liudytojų parodymai, į kuriuos buvo atkreiptas dėmesys jo skunde ir kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų nusikalstamų veikų tyčią. Prašo įvertinti jo nurodytas aplinkybes ir priimti sprendimą ikiteisminį tyrimą atnaujinti.

Taip pat prašo įpareigoti prokuratūrą supažindinti jį su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi apie tyrimo metu atliekamus veiksmus jis nebuvo informuojamas, dėl ko neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisės apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmus. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, pažymi, kad visą jo turimą medžiagą, apie kurią tyrėja buvo informuota, pareigūnė privalėjo išsireikalauti pati, tuo tarpu pareiga pateikti dokumentus nepagrįstai perkelta jam.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pretenzijas reiškia ne konkrečiam fiziniam asmeniui, o valstybės institucijoms, tuo tarpu visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tik fizinių asmenų atžvilgiu, kas iškreipia jo skundo esmę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. V. skundas atmestinas.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. pasakyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, 3) arba buvo įvykis, tačiau nesant kieno nors kaltės.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2010-12-15 buvo padėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 166 str. 1 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d. dėl to, kad Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo pareigūnai galėjo pažeisti suimtojo S. V. susižinojimo neliečiamumą, neteisėtai rinkti ir atskleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo pareigūnė O. R., vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-22 nutartį dėl suimtojo S. V. laiškų tikrinimo, atplėšdavo pastarojo laiškus ir, neskaitydama jų turinio, laiškų kopijas išsiųsdavo atitinkamam atlikti laiškų tikrinimą įgaliotam pareigūnui. Iš pradžių visus, t.y. ir suimtojo siunčiamus, ir jam adresuojamus laiškus, pareigūnė atplėšdavusi per apsirikimą, t.y. dėl didelio darbo krūvio tinkamai neįsigilinusi į nutarties turinį, ir to pasėkoje, neatkreipusi dėmesio į tai, kad nutartimi leidžiama tikrinti tik siunčiamus suimtojo S. V. laiškus, tuo tarpu pagal bendrą praktiką tokio pobūdžio nutartimis paprastai būdavo leidžiama atplėšti tiek gaunamus, tiek siunčiamus laiškus. Sužinojusi, kad suimtojo S. V. atžvilgiu priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-22 nutartimi leidžiama tikrinti tik iš įkalinimo įstaigos pastarojo siunčiamus laiškus, daugiau nei vieno šiam suimtajam atsiųsto laiško netikrino (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 60-61, 66-67, 102-103).

Pažymėtina, kad BK 166 str. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad šis nusikaltimas asmeniui gali būti inkriminuojamas tuo atveju, jei pastarasis suvokia, kad neturėdamas jokio teisėto pagrindo ar leidimo pažeidžia žmonių susižinojimo slaptumą ir nori tai daryti, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jis tai daro. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo pareigūnė O. R. jokio asmeninio motyvo tikrinti suimtajam S. V. adresuojamus laiškus neturėjo, tai darė būdama įsitikinusi, jog vykdo teismo nutartį, ir tik būdama suklaidinta bendros praktikos, t.y. kad paprastai išduodami leidimai tikrinti visus suimtojo laiškus (išskyrus susirašinėjimą su gynėju), neįsigilino į nutarties esmę, ko pasėkoje, padarė pažeidimus, už kuriuos buvo nubausta drausmine tvarka. Ir nors pastaroji aplinkybė nepanaikina pagrindo kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip jau minėta, pareigūnės veiksmai dėl S. V. siunčiamų laiškų atplėšimo negali būti kvalifikuojami pagal BK 166 str. 1 d., jos veikoje nesant tiesioginės tyčios, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos dokumentų analizė leidžia konstatuoti, jog objektyvių duomenų, kad Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo darbuotojos O. R., J. A., G. R. būtų kokiais nors neteisėtais būdais rinkusios informaciją apie suimtojo S. V. privatų gyvenimą ir (ar) ją skleidusios, byloje nėra nustatyta. Todėl ikiteisminis tyrimas pastarųjų atžvilgiu pagal BK 167 str. 1 d. bei 168 str. 1 d. taipogi nutrauktas pagrįstai. Prokuroro 2011-11-09 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-12-14 nutartyje nurodyti pareiškėjo skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama. O tai, kad pareiškėjo S. V. skundai bei byloje surinktos medžiagos duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundus nagrinėję pareigūnai buvo šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje gi byloje, akivaizdu, kad to pasiekta nebus, todėl, priešingai nei mano pareiškėjas, tolimesnis proceso tęsimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų, nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, ir tam tikrais atvejais galėtų būti vertinama, kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas. Todėl paaiškėjus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, šioje konkrečioje byloje ir buvo priimtas sprendimas dėl proceso nutraukimo. Reikia pažymėti ir tai, kad jei ikiteisminio tyrimo metu aiškinantis reikšmingas aplinkybes tam tikrų abejonių pašalinti nepavyksta, jos traktuojamos nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens naudai, ir tokiu atveju taipogi priimamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Pareiškėjo teiginys, jog jis su sprendimu pripažinti jį nukentėjusiuoju nebuvo supažindintas, yra nepagrįstas ir atmetamas. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-2-880-10 medžiagos matyti, kad su 2011-01-13 priimtu nutarimu pripažinti S. V. nukentėjusiuoju pareiškėjas buvo supažindintas nutarimo priėmimo dieną. Tai pastarasis patvirtino savo parašu (b.l. 39).

Kadangi pareiškėjo skundas, pagal BPK 65 str. nuostatą, gali būti nagrinėjamas tik dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų ir jo priimtų nutarčių, šiuo konkrečiu atveju dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-14 nutarties, pagrįstumo ir teisėtumo, kiti S. V. skundo motyvai bei klausimai šioje nutartyje negali būti svarstomi, juolab, kad tokio pobūdžio prašymai, kaip kad įpareigoti prokuratūros įgaliotus asmenis supažindinti jį su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei priimti sprendimą dėl bylos perdavimo teismui, išeina tiek iš ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir iš jo atliekamų proceso veiksmų bei procesinių dokumentų pagrįstumą tikrinančio teismo kompetencijos. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-10-22 nutartis dėl suimtojo S. V. laiškų tikrinimo nebuvo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-880-10, kurio nutraukimą skundžia pareiškėjas, tyrimo dalyku.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.