Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-13 · Byla Nr. 2KT-107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-13
Bylos Nr.
2KT-107/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02559-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Goruva“
Advokatai
Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-107/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02559-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 98.1; 98.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas, l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Goruva“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-411-600/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2012-06-11 iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. 2-411-600/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Goruva“ dėl garbės ir orumo gynimo. 2012-06-06 teismo posėdyje atsakovo UAB „Goruva“ atstovė K. A. pareiškė nušalinimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad teismas neleidžia rinkti duomenų, rašytinių įrodymų, ginti savo pozicijų, pažeidžia rungtyniškumo, lygiateisiškumo principus. Atsakovo atstovė ketino prašyti apklausti liudytoją, tačiau teismas prašymo vis vien būtų netenkinęs. Teigia, kad teismo posėdžio atmosfera yra netinkama. Visas teismas yra šališkas, nes ieškovo advokatas yra įtakingas, piktnaudžiauja padėtimi, nes turi brolį prokurorą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Atsakovo UAB „Goruva“ atstovė K. A. pareiškė nušalinimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, pirmiausia grįsdama teismo šališkumą teismo procesiniais veiksmais (sprendimais) byloje, t.y. teigdama, kad teismas neleidžia rinkti rašytinių įrodymų ir t.t. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tokį teismo veiksmų vertinimą atsakovo atstovei sukėlė teismo posėdžio metu įteikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo UAB „Goruva“ prašymas išreikalauti duomenis apie ieškovo A. S. turėtas tarnybines nuobaudas, dirbant vidaus reikalų sistemoje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis yra neskundžiama, o motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog teismo procesinis sprendimas, kad ir nepalankus nušalinimą reiškiančiam asmeniui, savaime, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

Atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad teismas vis vien netenkintų jos prašymo dėl liudytojo apklausos, pagrįsta tik subjektyvia nuomone, o teismas, spręsdamas nušalinimo klausimą, apskritai nevertina tokio samprotaujamojo pobūdžio argumentų dėl to, kokį procesinį sprendimą priimtų teismas, jei šalis pateiktų tam tikrą prašymą.

Pažymėtina, kad anksčiau nurodyti atsakovo atstovės argumentai liečia tik bylą nagrinėjusią teisėją Renatą Kasimovienę, o ne visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, tačiau teisėja Renata Kasimovienė, siekdama užtikrinti atsakovo pasitikėjimą teismu, 2012 m. birželio 6 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, todėl spręstinas klausimas, ar kiti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjai gali nagrinėti šią civilinę bylą.

Viso Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo galimą šališkumą atsakovo atstovė grindžia niekuo nepagrįstu teiginiu, jog ieškovo advokatas Mindaugas Kukaitis yra įtakingas. Byloje nėra net menkiausių užuominų, kad advokatas būtų daręs poveikį bylą nagrinėjančiam teismui, todėl šis atsakovo atstovės teiginys yra neįrodytas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 - 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo UAB „Goruva“ atstovės pareikštas nušalinimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepateikta pakankamai svarių argumentų, kurie objektyviam stebėtojui galėtų kelti pagrįstų ir protingų abejonių dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų nešališkumo. Esant tokiai situacijai, netenkintinas pareiškimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nenušalintas nuo civilinės bylos Nr. 2-411-600/2012 nagrinėjimo, nėra pagrindo spręsti šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimą.

Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsakovas šioje byloje jau reiškė nušalinimą visiems Vilniaus miesto teismams, Vilniaus rajono apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas atmestas. Atsakovas taip pat reiškė nušalinimą teisėjai Renatai Kasimovienei, tačiau ir šis nušalinimo pareiškimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taigi atsakovo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise, dėl ko atsakovas įspėjamas, kad jam, dar kartą nagrinėjamoje byloje pareiškus nepagrįstą nušalinimą, teismas turės teisę skirti iki 20 000 Lt baudą (CPK 69 str. 5 d., 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 64 – 66 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Atsakovo UAB „Goruva“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-411-600/2012 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinę bylą Nr. 2-411-600/2012 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-02559-2011-2) grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

L.e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis