Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Egidijos Puzinskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo paso kopiją D. L. R. buvo patvirtinta notarine tvarka. D. L. R. spaude ant pareiškėjo paso kopijos nurodyta, kad D. L. R. yra solicitor (angl. advokatas) o ne notaras, todėl minėtas dokumentas nėra patvirtintas notarine tvarka. Taip pat notaro liudijimas, pasirašytas D. L. R., nepatvirtina, kad D. L. R. yra notaras.

Papildomais paaiškinimais pareiškėjas teismui pateikia atsikirtimus į atsakovo atsiliepimo teiginius, nesutikdamas, kad dokumentų kopijų negalėjo tvirtinti D. L. R., teigia, kad D. L. R. yra viešasis notaras, tinkamai įgaliotas, pripažintas ir prisiekęs bei praktikuojantis Sidnėjaus mieste, Naujajame Pietų Velse, Australijos Sandraugos valstijoje. Pareiškėjas pažymi, kad pažymoje Apostille nurodoma, kad dokumentai buvo pasirašyti ir patvirtinti notaro D. L. R., ką patvirtina pati Apostille. Todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad dokumentai yra tinkamai patvirtinti notaro, sutinkamai su Australijoje galiojančiomis procedūromis. Pareiškėjas, be kita ko, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo advokatas taip pat turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus ir tokia teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte. Dėl to prašo vertinti atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją kaip nepagrįstą

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo priimti pareiškėjo A. H. prašymą su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. H. atstovauti jo interesus ir teises dėl pilietybės atkūrimo pavedė advokatams D. A., E. Š., Astai Šidlauskienei.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-05-02 pareiškėjo atstovas advokatas D. A. per Migracijos departamento informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais (prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjo Pietų Afrikos Respublikos paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą ir kitų 2023 m. balandžio 26 d. lydraštyje nurodytų dokumentų kopijas.

2023-05-05 MIGRIS sistemos pareiškėjo paskyroje buvo gautas pranešimas dėl pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2303-PIL ATK-0450 atmetimo. Pranešimo turinyje nurodyta, kad „prie prašymo pridėta A. H. paso kopija patvirtinta netinkamai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo Nr. 280 5 straipsniu „Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).“

2023-05-26 Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl atsisakymo priimti A. H. dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Migracijos departamentas 2023-08-03 raštu informavo pareiškėjo atstovą, kad netenkina jo skundo ir išdėstė minėto Aprašo 5 punkto nuostatas, kaip turi būti patvirtinti užsienio valstybių išduoti dokumentai, ir kad pateikta pareiškėjo paso kopija buvo patvirtinta netinkamai, iš esmės, atkartojant MIGRIS sistemoje 2023-05-05 patalpinto pranešimo turinį, bei kad D. L. R. yra advokatas (angl. solicitor), o ne notaras.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Pilietybės įstatymas), Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280 (redakcija, galiojusi nuo 2023 02 03 iki 2023 08 26).

Pagal Pilietybės įstatymo (toliau – ir PĮ) 37 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.

PĮ 37 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

PĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam įstatymui įgyvendinti priima teisės aktus. Pažymėtina, kad Aprašas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas, reikalingas Pilietybės įstatymui įgyvendinti. Šie teisės aktai laikomi specialiaisiais teisės aktais, nukonkuruojantys bendruosius teisės aktus.

Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pridedamas, be kitų nurodytų dokumentų, ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Migracijos departamentui buvo pateikta pareiškėjo Pietų Afrikos Respublikos paso kopija, patvirtinta pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu ir tokia pati paso kopija, patvirtinta D. L. R., advokato - kaip nurodyta vertime į lietuvių kalbą (verčiant iš angl k. žodžio Solicitor). Būtent šiais pagrindais Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo prašymą, kaip neatitinkantį Aprašo 5 punkto reikalavimo.

Aprašo 5 punkte (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) numatyta: „Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille)“.

Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas: 7.1 galiojantį kelionės dokumentą (asmens duomenų lapą) <...>.“

Taigi, iš paminėtų Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatų seka išvada, kad Aprašo 5 punkte yra daroma išimtis dėl reikalavimo legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentą, ir per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinta kopija, skaitmeninė kopija.

Kaip nustatyta, Migracijos departamentui buvo pateiktos dvi to paties pareiškėjo A. H. Pietų Afrikos Respublikos paso kopijos: viena paso kopija buvo pridėta prie pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir patvirtinta D. L. R., notaro, tvirtinusio pareiškėjo asmens tapatumą bei jo parašą, pasirašant prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kita to paties A. H. paso kopija buvo patvirtinta pareiškėjo atstovo advokato D. A..

Atskirai nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas, nei Advokatūros įstatymas nereglamentuoja advokato teisės tvirtinti prie prašymo pridėto paso kopijos, tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus.

Nepaneigtina, jog prašymo dėl pilietybės atkūrimo surašymas, pateikimas ir dokumentų surinkimas yra teisinė paslauga. Kartu, neprieštarauja teisės normoms ir advokato atliekamas teikiamų dokumentų kopijų tikrumo tvirtinimas.

Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Advokatūros įstatymo 44 str. 5 p.). Ginčui aktualiu laikotarpiu tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2021 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtintame Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše.

Apibendrinant, konstatuotina, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, inter alia Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka teikdamas kliento prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę tvirtinti su tokios teisinės paslaugos teikimu susijusių dokumentų nuorašus / kopijas, kurių pateikimas galimas pagal Aprašo nuostatas, taigi, ir kelionės dokumentų kopijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis adm. b. Nr. eA-4023-624/2022).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad pareiškėjo atstovas pateikė į MIGRIS sistemą pareiškėjo Pietų Afrikos Respublikos paso kopiją, patvirtintą ne tik paties atstovo advokato D. A., bet ir D. L. R., viešojo notaro, veikiančio Sidnėjuje, Australijoje, Apostille patvirtintus A. H. pasirašytus dokumentus, jų tarpe ir kelionės dokumentą – pasą.

Migracijos departamentas, atmesdamas prašymą su dokumentais, taip pat ir atsiliepime išdėstė abejones dėl tvirtinančio asmens D. L. R. pareigų, kad vienoje vietoje jo pareigos nurodomos kaip advokatas, o kitur jis pasirašo kaip viešasis notaras, taip pat ir tvirtindamas dokumentus pažyma Apostille. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjo atstovas papildomuose paaiškinimuose, atsakovas dėl prašymo ir pateiktų dokumentų atmetimo dėl jų tvirtinimo trūkumų, nepateikė jokių motyvų, iš esmės tik pacituodamas Aprašo 5 punkto turinį.

Teismo vertinimu, sprendžiant, ar buvo laikytasi Pilietybės įstatyme ir Aprašo 5 punkte nurodyto teisinio reguliavimo, bei kilus abejonių dėl atitinkamų dokumentų (konkrečiu atveju – kelionės dokumento) kopijų tikrumo, Migracijos departamentas turėjo pasinaudoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 8 dalimi, numatančia prašymą dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjančiai institucijai teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.

Taigi, teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas advokato D. A. per MIGRIS pateiktas Migracijos departamentui pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo motyvuojant tuo, kad vieno iš su šiuo prašymu pateiktų dokumentų – Pietų Afrikos Respublikos paso – kopija, patvirtinta pareiškėjo atstovo pagal pavedimą – advokato, nėra tinkama vien dėl ją tvirtinusio subjekto statuso, t. y. jos tikrumas nėra paliudytas paliudijimo teisę turinčio asmens, negali būti pripažintas teisėtu, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl to toks sprendimas naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai, ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas – atsakymas į pareiškėjo atstovo skundą – taip pat naikinamas, pripažįstant, kad jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Panaikinus ginčijamus Migracijos departamento 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimus, atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti 2023 m. gegužės 2 d. pateikto pareiškėjo A. H. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimo klausimą. Įpareigoti atsakovą priimti A. H. prašymą ar jį išnagrinėti iš esmės teismui nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog visi kiti aspektai, susiję su A. H. pateikto prašymo atitikimu teisės aktų reikalavimams, kurie nebuvo ginčo dalykas, atsakovo buvo įvertinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012 ir kt.).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Pareiškėjas teikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, advokatų profesinės bendrijos IN JURE išrašytą kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad A. H. yra sumokėjęs 500 Eur sumą. Taip pat pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau - Rekomendacijos) nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, sumokėtą advokato teisinei pagalbai sumą, teismas vertina, kad prašoma priteisti 500 Eur suma atitinka minėtus kriterijus ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl priteistina visa apimtimi, kartu priteisiant ir sumokėtus 22,50 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo Migracijos departamento.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. H. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą (pranešimą MIGRIS sistemoje), kuriuo atmestas A. H. prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą (atsakymą dėl A. H. skundo) Nr. 10K-9108.

Įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. H. prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimo klausimą.

Priteisti pareiškėjui A. H. 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.