Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-470-649/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
e1-470-649/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51574-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
A. J., V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-470-649/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51574-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3;1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.14.10.1; 1.2.28.5.2; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2004 m. lapkričio 29 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį; 2) 2006 m. sausio 10 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, paskirta 15 parų arešto bausmė; 3) 2008 m. sausio 17 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) Panamos Pirmosios baudžiamųjų Teismų apygardos tryliktojo teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu už narkotinių medžiagų gabenimą pagal Panamos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį, 313 straipsnį paskirta 80 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri 2019 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta su bausme paskirta už nusikaltimo, numaryto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir paskirta galutinė 80 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. ir V. V. 2019 m. gruodžio 3 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), R. V. kieme, prie gyvenamojo namo, būdami neblaivūs kai A. J. nustatytas 1,73 promilių girtumas, o V. V. nustatytas 2,02 promilių girtumas, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą prieš R. V., savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą V. V. teisę, o būtent: reikalavo iš nukentėjusiojo R. V. grąžinti automobilį, o šiam nesutikus jo grąžinti, V. V. ne mažiau dešimt kartų ranka sudavė R. V. į dešinės rankos dilbį, kartu su A. J. suėmę už drabužių jėga tempė R. V. iš namo koridoriaus į kiemą ir, R. V. pasipriešinus - ranka laikantis už durų rankenos, kad jo neištemptų į kiemą, V. V. sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į nugarą. R. V. paleidus durų rankeną, A. J. vieną kartą kumščiu sudavė į kairę pakaušio sritį, vieną kartą į kairį skruostą bei rankoje turėtu rankiniu pipirų malimo malūnėliu ne mažiau keturis kartus sudavė į nugarą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. V. padarė poodines kraujosruvas galvos kairės pusės plaukuotoje dalyje, kakle, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus nugaros kairėje pusėje ir nežymiai sutrikdė R. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. J. ir V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. J. 2019 m. gruodžio 3 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), R. V. namo kieme, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,73 promilių girtumas, tyčia, trankydamas su rankiniu pipirų malimo malūnėliu ir spardydamas kojomis, sulankstė R. V. namo lauko duris - 200 eurų vertės, ir su rankiniu pipirų malimo malūnėliu išdaužė namo langą - 70 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam R. V. priklausantį 270 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. dėl jam pareikštų įtarimų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu su sugyventine V. V. gėrė alkoholinius gėrimus. V. V. paskambino savo buvusiam vyrui R. V. ir su juo kalbėjo, pasak, kad lauktų svečių. V. norėjo, kad jis važiuotų kartu su ja išsiaiškinti, kodėl R. V. negrąžina jai pinigų. Taksi automobiliu nuvažiavo pas R. į sodybą. Važiavo neturėdami tikslo mušti jo, tiesiog norėjo gražiuoju išsiaiškinti. V. dar sakė, kad jei neturi pinigų, tai tegu vietoj jų atiduoda mašiną. Nuėjo prie namo lauko durų. Duris pradarė R. V. V. pradėjo bartis, klausti, kada atiduos jai pinigus, sakė, kad jai pinigai reikalingi dabar, nes ruošiasi važiuoti į užsienį. V. V. puolė link R. V. jo mušti. Jis neskaičiavo, kiek smūgių ji jam sudavė, nematė kur pataikė. Jis pats puolė link R. V., abu susikibo, nuvirto ant žemės, abu susimušė. Kiek kuris kuriam sudavė smūgių neskaičiavo. Jiems atsistojus R. nuėjo į namus. Pirmos apklausos metu melavo, kad neturėjo pasiėmęs pipirų malimo malūnėlio bei kitas aplinkybes, nes bijojo, be to, buvo neblaivus. Kai R. V. užsidarė name, jis supykęs, kad R. V. su jais nebendrauja, spardė R. V. namo duris ir jas apgadino, pripažįsta, kad su rankiniu pipirų malimo malūnėliu išdaužė R. V. namo lango stiklą. 2020 m. sausio 23 d. jis atlygino R. V. už sugadintas duris ir išdaužą langą padarytą žalą, jam sumokėjo 270 eurų. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Kaltinamoji V. V. dėl jai pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai. Parodė, kad ji šiuo metu gyvena su A. J. jai priklausančiame bute. Su R. V. yra oficialiai išsituokę, turtas padalintas teismo. Išsituokiant ji su R. sutarė, kad jis jai atiduos 1000 eurų, kai parduos sodą. Tačiau, vėliau jis pradėjo sakyti, kad pagalvos, ar atiduoti jai tuos pinigus ar ne. 2019 m. gruodžio 3 d. ji jam paskambino ir paprašė grąžinti jai priklausančius pinigus nors dalimis. R. pasakė, kad dabar pinigų neturi, todėl ji jam pasakė, kad tada tegu atiduoda mašiną, kurią buvo pirkę santuokos metu, bet ji liko po skyrybų R. V.. Jis pasakė, kad neduos mašinos. Ji jam skambino kelis kartus, reikalavo atiduoti jai priklausančius pinigus arba automobilį. Jis nesutiko. Pasakė, kad lauktų svečių, turėjo mintyje, kad nuvažiuos išsiaiškinti pas jį į namus. Apie R. V. skolą žino ir jos sugyventinis A. J.. Tą dieną su A. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji paskambino ir išsikvietė taksi. A. pasakė, kad važiuos pas R. V. aiškintis. Prašė, kad A. važiuotų kartu. Matė kaip A. iš virtuvės pasiėmė pipirų malimo malūnėlį ir įsidėjo į kuprinę. Taksi juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), į R. V. sodybą. Nuėjo su A. prie namo durų, kurias iškart pradarė R.. Su A. J. pradėjo klausti, kada gražins pinigus, o jei jų neturi, tai reikalavo atiduoti automobilį. R. šaukė, kad jokios mašinos neatiduos. Pamatė, kad A. J. su R. V. susistumdė. A. su R. susigrūmė, kuris kuriam pirmas sudavė smūgius, nematė, negali nurodyti ir į kur vienas kitam pataikė smūgius. Pirmos apklausos metu melavo, kad ji R. nieko nedarė, jam smūgių nesudavė, jo į kiemą nei ji, nei A. netempė. R. juos atstūmė ir užsirakino namo duris. Nematė kas išdaužė lango stiklą ir sulankstė duris, nes pirma išėjo iš kiemo. Ji pirmiau atsisėdo į taksi automobilį, A. netrukus po jos. Melavo todėl, kad išsigando bei buvo neblaivi. Pripažįsta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. vakare, kartu su savo sugyventiniu A. J., susitarę nuvažiavo pas buvusį sutuoktinį R. V., reikalavo automobilio Opel, sukonfliktavo su R. V. ir prieš jį naudojo fizinį smurtą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Ji R. V. atsiprašė, jam atlygino žalą, jis jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltės pripažinimo, A. J. ir V. V. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta:

Nukentėjusiojo R. V. parodymuose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. jam paskambino jo buvusi žmona V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), ėmė reikalauti atiduoti jai automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį įgijo gyvendamas santuokoje su ja (teismas juos išskyrė 2019-03-12 ir minėtą automobilį priteisė jam jų bendru sutarimu). Jam atsisakius atiduoti automobilį pasakė: ,,Nu dabar lauk svečių, (duomenys neskelbtini) netoli". Apie 18.30 val. į jo namų kiemą (duomenys neskelbtini), atvažiavo taksi automobilis. Jis apsivilko striukę ir laukė prieškambaryje pravėręs lauko duris. Prie durų atėję jo buvusi žmona V. V. ir jos dabartinis sugyventinis A. J.. A. iš karto įsakmiai pareikalavo atiduoti automobilį. Taip pat ir V. V. agresyviai, pakeltu tonu, pradėjo reikalauti atiduoti automobilį. Jam pasakius, kad automobilio neduos, V. V. prie lauko durų jam savo rankos kumščiu trenkė ne mažiau 10 kartų į dešinės rankos dilbį, sukėlė fizinį skausmą. Taip ji darė, kad paleistų durų rankeną, bet jis nepaleido. A. J. iš juodos kuprinės išsitraukė medinę apie 0, 50 cm ilgio pipirinę, šviesios spalvos. V. V. ir A. J. paėmę jį už striukės, bandė ištraukti į lauką, tačiau jis laikėsi viena ranka už durų rankenos, kad jie jo neištemptų. V. V. rankos kumščiu jam ne mažiau 5 kartus trenkė į įvairias nugaros vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir jis rankeną paleido. A. J. su pipirine bandė suduoti jam į veidą, bet jis sučiupo jo ranką laikiusią pipirinę ir ją sulaikė. Tada A. kitos rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į pakaušį kairėje pusėje, dar vieną smūgį davė į kairį skruostą, sukėlė fizinį skausmą. Jis visaip bandė pabėgti, muistėsi, o A. J. jam su pipirine trenkė į nugarą ne mažiau 4 kartų, sukėlė fizinį skausmą. Ištrūko iš jų ir užsirakino name. Per lauko durų akutę matė, kaip A. J. su pipirine trankė duris, spardė jas kojomis ir vis šaukė: ,,Atiduok mašiną". Išeidamas iš kiemo A. su pipirine išdaužė virtuvės plastikinio lango kairės pusės vidinį ir išorinį stiklo paketą ir jam per išdaužtą langą dar pasakė: ,,Atiduodi mašiną" V. V. ir A. J. kažkur pėsti išėjo. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, iš jų burnų sklido alkoholio kvapas. Po smūgių sudavimo jam dar dabar skauda ir veidą, galvą, nugarą, ranką, kadangi buvo tampomas skauda labiau ir kairį kelį. Viskas vyko jo mažamečio sūnaus G. V. akivaizdoje. Sūnus pirmas ir iškvietė policiją, kai jį ėmė mušti. Po įvykio pamatė, kad įlenktos jo skardinės namo durys, dėl įlenkimo ir dėl to, kad durys pradėjo skleisti gergždžiančius garsus, tapo deformuotos, jam padaryta 200 eurų turtinė žala, o dėl išdaužto lango stiklo paketo jam padaryta 70 eurų turtinė žala. Viso jam padaryta 270 eurų turtinė žala. 2020 m. sausio 23 d. A. J. sumokėjo jam 270 eurų už sugadintą jo turtą. Dėl išdaužto lango ir sugadintų lauko durų jis pretenzijų neturi ir neturės, nes žala jam atlyginta. Civilinio ieškinio dėl išdaužto lango ir sugadintų durų jis nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas V. M. parodė, kad turi IĮ "V. M. transporto paslaugų įmonė", teikia keleivių vežimo paslaugas. Jis nepamena, kurį tiksliai mėnesį, bet pamena, kad jam tamsiu paros metu paskambino moteris ir paprašė iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie namo numeris (duomenys neskelbtini). Iš namo išėjo moteris ir vyras. Pamena, kad vyras buvo liesas ir aukštas, o moteris buvo šviesių plaukų. Moteris paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kol važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, jie tarpusavyje nekalbėjo, bet jautėsi, kad yra išgėrę alkoholio. Pamena, kad nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, jie nurodė kur sustoti ir abu išlipo. Nei gatvės, nei to namo numerio jis nežino, ir nurodyti negalėtų, nes nepamena. Jis, kai juos paleido prie nurodyto namo, buvo įvažiavęs į to namo kiemą, kad galėtų apsisukti ir matė iš to namo išeinantį vyriškį, kuris buvo neaukštas, daugiau jo neapibūdintų. Jis išsistūmė iš kiemo ir atsistojo maždaug apie 20 metrų atstumo nuo įvažiavimo į to namo kiemą. Iš jo automobilio to kiemo nesimatė, nes stovėjo pastatęs automobilio galą į to namo pusę. Keleiviams sakė, kad jų palauks 15 minučių ir jeigu per tą laiką negrįš į automobilį, jis išvažiuos jų nelaukęs. Laukdamas klausėsi muzikos. Jokio triukšmo negirdėjo. Po maždaug 10 minučių grįžo ta moteris su vyru ir pasakė, kad greičiau važiuotų. Jam juos vežant atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, jie nieko automobilyje nekalbėjo.

Nepilnametis liudytojas G. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2019 metais, rudenį, vakare, su taksi į jų namus atvažiavo V. su savo sugyventiniu. Tėtis pradėjo kalbėtis su V. ir jos sugyventiniu. V. pradėjo reikalauti mašinos, sakė: "atiduok mano mašiną, nes aš už ją mokėjau". Jie pradėjo pyktis, rėkti vieni ant kitų, nes tėtis neatidavė automobilio raktelių. Jis nuėjo į koridoriuką ir matė, kaip V. daug kartų ranka trenkia tėčiui į dešinę ranką. Apie 10 kartų trenkė tėčiui į ranką. A. J. tuo metu tik kažką sakė. Tada V. sugyventinis su koja užrėmė duris, išsitraukė iš savo kuprinės daiktą, panašų į lazdą, apie metrą dydžio. Su tuo daiktu jis trenkė tėčiui porą kartų į kairį šoną. Tėtis viena ranka laikėsi už durų, kai iš kuprinės V. sugyventinis ištraukė tą daiktą. Po to, kai tėčiui sugyventinis porą kartų sudavė su ta lazda, V. irgi buvo šalia. Ji laikė tėčio ranką, kad tėtis paleistų durų rankeną. Po to V. su sugyventiniu ištempė tėtį į lauką. Vienas paėmė už vienos rankos, kitas - už kitos ir taip ištempė tėtį į lauką. Ką jie darė tėčiui lauke, nebematė, nes nubėgo kviesti policijos. Kai tėtis grįžo namo, tai sugyventinis ta pačia lazda daužė duris ir išdaužė virtuvės lango stiklą. Po to matė, kad pas tėtį ant to šono, kur trenkė su lazda, buvo mėlynės ir dar kažką matė ant tos rankos. Kai V. sugyventinis trankė duris, tai jis vis kartojo: "atiduok mašiną". V. su savo sugyventiniu reikalavo atiduoti mašiną, o ar reikalavo atiduoti pinigus - neatsimena.

Alkoholio kiekio matuoklius A. J. 2019 m. gruodžio 3 d. 21.17 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas.

Alkoholio kiekio matuokliu V. V. 2019 m. gruodžio 3 d. 21.12 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas.

Pareiškėjo R. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. apie 18. 30 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), su taksi automobiliu atvažiavo jo buvusi žmona V. V. ir jos dabartinis sugyventinis A., jo pavardės nežino. Abu buvo neblaivūs. Reikalavo atiduoti jiems automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam atsisakius atiduoti automobilį, V. V. pradėjo jį mušti. Kartu su V. V. jį mušė ir jos sugyventinis A., buvo įsitempę jį į lauką. Mušamas jis jautė fizinį skausmą. Jam ištrūkus iš jų ir užsirakinus namo viduje, A. su atsivežta medine pipirine daužė ir kojomis spardė metalines lauko duris. Paskui A. medine pipirine išdaužė virtuvės langą. Po įvykio pamatė, kad įlenktos skardinės įėjimo durys, dėl įlenkimo ir dėl to, kad durys pradėjo skleisti gergždžiančius garsus, tapo deformuotos, jam padaryta 200 eurų turtinė žala, o dėl išdaužto lango stiklo paketo jam padaryta 70 eurų turtinė žala. Iš viso jam padaryta 270 eurų turtinė žala. Viskas vyko jo mažamečio sūnaus G. V. akivaizdoje.

Nukentėjusiojo R. V. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad R. V. vilki juodos spalvos žieminę striukę, kuri ties dešine pažastimi įplyšusi. Ant R. V. kairės kojos kelio yra įtvaras. R. V. kairės pusės skruostas ištinęs. Patinimas juntamas ir galvos kairėje, pakaušyje. Matyti, kad paraudęs dešinės rankos dilbis, paraudimas apie 9 cm ilgio nuo riešo. Nugaroje, kairiosios mentės srityje, yra maždaug 9 cm ilgio ir nuo 1 iki 2 cm pločio nubrozdinimas. Nugaroje, ties juosmeniu, dešinėje pusėje matomas patinimas. Daugiau vizualiai sužalojimų nematyti.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. V. padaryta poodinės kraujosruvos galvos kairės pusės plaukuotoje dalyje, kakle, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, 4 traukiniais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis namas. Įvažiavus į kiemą dešinėje pusėje matomos įėjimo durys. Durys skardinės, rudos spalvos, matyti, kad durys įlenktos ties durų rankena. Dešinėje pusėje nuo įėjimo durų matyti plastikinis virtuvės patalpos lango stiklas, kurio kairės pusės vidinis ir išorinis stiklai išdaužti. Lauke po langu ant žemės yra vyriškos šlepetės ant kurių pribirėję stiklo šukių. Įvykio vietoje daugiau pėdsakų susijusių su nusikalstamos veikos padarymu nėra.

PRĮR informacijoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. 18.44 val. gautas pranešimas, kad atvažiavo nepažįstami su automobiliu ir dabar mušasi su tėvu. Matė beisbolo lazdą. Aplinkybės neaiškios. Pranešė vaikas 12 m.

PRĮR informacijoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. 18.51 val. gauta informacija, jog atvažiavo ir bandė sumušti pranešėją buvusi žmona V. V. su sugyventiniu A. (buvęs įkalinimo įstaigoje). Yra mažametis.

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauti telefonų skambučių pranešimai laiku: 2019-12-03 18:44:28 iš telefono numerio 8-626-66128 ir 18:45:27 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Padarytos skambučių garso įrašų apžiūros.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius pateikė išvadą, kad V. V. netikslinga skirti teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę.

Nukentėjusysis R. V. savanoriškai pateikė Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-03-12 sprendimo ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-05-02 nutarties kopijas. 2019-03-12 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendime nurodyta, kad R. V. vardu įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - keleivinis automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. V..

V. V. savanoriškai pateikė prieskonių trintuvę (malūnėlį).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas V. V. savanoriškai pateikta prieskonių trintuvė (malūnėlis) - medinė, rusvos (medžio) spalvos, 45 cm ilgio, apatinėje dalyje metalinė konstrukcija ant kurios įspausti užrašai "GERMANY STOHA DESIGN". Po apžiūros prieskonių trintuvė (malūnėlis) perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų archyvą.

A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio3 d. 20.55 val. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 13.08 val.

A. J. 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir 2020 m. sausio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas.

V. V. 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas.

A. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomomis skirti bausmėmis.

V. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma skirti bausme.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra savavaldžiavo, kai neturėdamas jokio teisinio pagrindo reikalavo, kad R. V. perduotų savo buvusiai žmonai V. V. jam priklausantį automobilį, bei tyčia trankydamas su rankiniu pipirų malimo malūnėliu ir spardydamas kojomis sulankstė R. V. namo lauko duris - 200 eurų vertės, ir su rankiniu pipirų malimo malūnėliu išdaužė namo langą - 70 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam R. V. priklausantį 270 eurų vertės turtą, todėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji V. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra savavaldžiavo, kai neturėdama jokio teisinio pagrindo reikalavo, savo buvusio sutuoktinio R. V. perduoti jai jam priklausantį automobilį, todėl jos padaryta nusikalstama veika pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamosios V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), kuriais pasikėsinta į kito asmens turtą ir nustatytą valdymo tvarką. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas, administracine tvarka baustas, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, minimalią sankcijoje numatytą jos trukme, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti areštą bausmę, jo trukmę parenkant sankcijos ribose, didesnę už vidutinę. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus arešto bausme santykiu 1:2 (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis) prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. J. paskirta subendrinta bausmė sumažinama 1/3. Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (viena para) (BK 65 ir 66 straipsniai). Bausmę skiriama atlikti pataisos įstaigoje (BVK 50 straipsnio 1 dalis), bausmės atlikimo vieta nustatoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje (BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktas, BVK 51 straipsnio 3 dalis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“ 1.1.3. punktas). Kaltinamajam A. J. išaiškinama savanoriško nuvykimo į pataisos įstaigą tvarka.

Teismas, skirdamas kaltinamajai V. V. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuriuo pasikėsinta į nustatytą valdymo tvarką. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: neteista, administracine tvarka bausta, dirbanti, įtraukta į priklausomybės ligų stebimų ligonių įskaitą, diagnozė F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jai už nusikalstamos veikos padarymą skirti prokurorės siūlomą areštą bausmę, jo trukmę parenkant sankcijos ribose, mažesnę už vidutinę. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji visiškai pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinama 1/3. Bausmę skiriama atlikti pataisos įstaigoje (BVK 50 straipsnio 1 dalis), bausmės atlikimo vieta nustatoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje (BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktas, BVK 51 straipsnio 3 dalis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“ 1.1.3. punktas). Kaltinamajai V. V. išaiškinama savanoriško nuvykimo į pataisos įstaigą tvarka.

Kaltinamajam A. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Kaltinamajai V. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prieskonių trintuvę (malūnėlį), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. J. paskirtą trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, prieš tai remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, pakeitus ją santykiu 1:2 į 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto, dalinio sudėjimo būdu sudėti su paskirta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu - iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės.

Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (vieną parą), ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir laikyti jį atlikus 1 (vieną) arešto parą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. J. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

V. V. pripažinti kalta pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu - iki 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios V. V. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jos faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. J. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. V. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. J. asmens tapatybės kortelę Nr. 14418872.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti V. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 14298564.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prieskonių trintuvę (malūnėlį), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų archyve, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį.

Išaiškinti kaltinamiesiems A. J. Ir V. V., jog jie ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo raštu arba elektroniniu paštu suderinti su pataisos įstaiga bausmės atlikimo laiką ir įstaigos nurodytu laiku atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Šiauliuose, Trakų g. 10.

Išaiškinti, jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdami nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, kaltinamieji privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja kitą atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie (jis arba ji), nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamiesiems, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jų (jo ar jos) prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Saulius Vanagas