Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007m. sausio3 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., prie Kauno apygardos teismo 2003-10-29 nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių ir prie 2006-08-24 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirta subendrinta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad jis 2006 metais, tiksliau nenustatytu laiku, metaliniu strypu ištraukdamas pakabinamos spynos asą, pro duris įsibrovė į patalpą - A. A. priklausančios sodybos ūkinį pastatą - garažą, iš kur slapta per du kartus -naktį apie 1 val. ir sekančią dieną apie 14 val. pagrobė svetimą turtą 3 maišus 3 Lt vertės su 120 kg miežių, 60 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. A. 63 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 str. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę ,atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. praeityje teistas penkis kartus, teistumai neišnykę. Pažymėtina, kad praeityje D. U. teistas už tyčines analogiškas nusikalstamas veikas – turtinius nusikaltimus -vagystes. Remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, metu. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalstamas veikas vertina neadekvačiai, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių D. U. laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai.

Nustatydamas bausmės trukmę nuteistajam , teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas konstatavo, kad padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas nuosavybei. Teismas įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė į šeimyninę padėtį/ nevedęs, turi dukrą/, tačiau niekur nedirba. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė D. U. laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. LR BK 178 str. 2d. numato, kad už šį nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Tuo tarpu D. U. paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustatytos šiame straipsnyje minimos atsakomybę švelninančios aplinkybės, teismas į jas atsižvelgė ir skyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, todėl apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino, padėjo aktyviai išaiškinti nusikaltimą, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teismas, subendrindamas bausmes, pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą, paties nuteistojo pavojingumą, ankstesnius nuosprendžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam D. U. paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Paskirtąją bausmę dar švelninti teisinių argumentų ir pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.