Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 20 d. Vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutartimi pradinė kreditorė UAB „C.“ atsakovei suteikė 278,00 Eur vartojimo kreditą iki 2024 m. balandžio 22 d. (12 mėnesių terminui) bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 362,52 Eur bendrą vartojimo kredito sumą: 278,00 Eur vartojimo kreditą, 84,52 Eur kredito kainą, 2,08 Eur/mėn. administravimo mokestį, 37,42 procentų mokėjimo palūkanas. 2023 m. rugsėjo 17 d. pranešimu dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo pradinė kreditorė atsakovę informavo apie sutarties nutraukimą po 14 dienų, atsakovei nepadengus susidariusio įsiskolinimo. 2023 m. spalio 1 d. pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį. 2021 m. gruodžio 22 d. Periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „L. B.“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2023 m. spalio 6 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie perimtą reikalavimo teisę į jos įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2023 m. spalio 6 d. pranešimu.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.73 straipsnis numato, kad jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti pagal Sutartį sulygtas sumas, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartines prievoles ir ieškovės reikalavimas dėl 258,54 Eur negrąžinto kredito, 34,68 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2023 m. spalio 1 d.), 8,97 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 16,21 Eur negautas pajamas, kurias pradinė kreditorė pasirašydama sutartį su atsakove tikėjosi gauti (už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. – sutarties termino pasibaigimo).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16,21 Eur negautas pajamas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis, 242,00 Eur išlaidos, patirtos už procesinių dokumentų parengimą, valstybei – 9,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 258,54 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 54 ct) negrąžintą kreditą, 34,68 Eur (trisdešimt keturių eurų 68 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023 m. spalio 1 d., 8,97 Eur (aštuonių eurų 97 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki 2023 m. spalio 1 d., 16,21 Eur (šešiolikos eurų 21 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (318,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,39 Eur (devynių eurų 39 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.