- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- AN2-24-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01624-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo E. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. E. B. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį - 40 Eur bauda; pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį - 5 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje - 750 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo. Pritaikyti ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta 750 Eur baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo. E. B. nubaustas už tai, kad būdamas nepilnametis, 2018 m. liepos 26 d. 06.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VOLVO S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, kliudė kitus du šalikelėje stovėjusius automobilius „Nissan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant šių transporto priemonių savininkų, nepranešęs nukentėjusiesiems ir policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 14, 127, 212, 226 punktų reikalavimus.
2. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimu prašo, skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti transporto priemonės konfiskavimą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą E. B., netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Skunde pažymima, jog ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. E. B. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Pažymima, jog E. B. automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, tai tik patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.
2.2. Institucijos nuomone, teismas netinkamai sprendė, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas automobilio savininkas L. A., kuris savo paaiškinime nurodė, kad E. B. automobilį buvo paskolinęs dviems savaitėms bei, kad nežinojo, jog E. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Skunde akcentuojama ir tai, kad 2018 m. gegužės 16 d. E. B. buvo baustas už vairavimą neblaiviam L. A. priklausiančia transporto priemone.
2.3. Institucijos teigimu, E. B. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kelios transporto priemonės bei iš jo pasišalino. Apelianto įsitikinimu, paskyrus E. B. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas, E. B. neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką. Institucijos pastebėjimu, vertinant pažeidėjo veiksmus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią, taip pat byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą E. B. žinion neteisėtais būdais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.
5. Ginčo dėl padarytų nusižengimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir 426 straipsnio 2 dalyje.
6. Apeliaciniame institucijos skunde keliamas E. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą netaikė administracinio poveikio priemonės - automobilio, kuris buvo pažeidimo įrankis, konfiskavimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti skiriama ir pagrįstai jos netaikė.
7. ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi minėto straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Šiuo metu konfiskuota gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 426 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu - perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volvo S70“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. A.. Nors L. A. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime nurodė, jog automobilį „Volvo S70“ buvo paskolinęs dviems savaitėms E. B.. Vieną rytą atėjęs E. B. pasakė, jog su jo automobiliu padarė eismo įvykį iš kurio pasišalino. Apie tai, jog pastarasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones jis nežinojo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimų padarymu būtų susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie buvimą kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Nežiūrint į tai, kad E. B. iš tiesų sistemingai daro administracinius nusižengimus, L. A. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek L. A., tiek ir E. B. parodymai patvirtina, kad automobilis „Volvo S70“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra priduotas į metalo laužo supirktuvę.
11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.