Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-29 · Administracinė byla Nr. A-662-657-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
A-662-657-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Policijos
Atsakovas
Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A662-657/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pranešejas), Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininke) ir Aruno Sutkeviciaus,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo E. Š. skunda atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas E. Š. skundu (b. l. 4-7) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydamas panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-34 „Del E. Š. traumos“ dali, kuria pripa˛inta, jog jo sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu; pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu; ipareigoti atsakova išduoti siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Nurode, jog 2009 m. sausio 13 d., apie 12.30 val., Institucijos sporto saleje fizinio pasirengimo pratybu metu patyre trauma, nes, ˛aisdamas krepšini, išsinarino kaires rankos piršta, todel tapo nedarbingu. Pa˛ymejo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog jo sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, nes trauma leme laisvas apsisprendimas ne tarnybos metu ˛aisti krepšini, todel jos kilimas nesietinas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. bir˛elio 21 d. isakymu Nr. 5-V-385 patvirtintomis Policijos pareigunu fizinio pasirengimo pratybu organizavimo bei fizinio, taktinio ir kovinio pasirengimo vertinimo taisykliu igyvendinimu. Paaiškino, jog patirta trauma susijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu, nes sportuodamas Institucijai priklausancioje sporto saleje Institucijos viršininko patvirtintu laiku su kitais pareigunais atliko jam pavestas tarnybines pareigas – rupintis savo tinkamo fizinio pasirengimo tarnybai lygio palaikymu. Akcentavo, jog nera duomenu, kad ˛aisdamas krepšini nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i skunda (b. l. 24-25) praše skunda atmesti kaip nepagrista. Pa˛ymejo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu. Atsakovo teigimu, pareiškejas susi˛alojo laisvu apsisprendimu elgtis tam tikru laiku ir budu, t. y. jis pats nusprende laisvu nuo tarnybos metu Institucijai priklausancioje sporto saleje ˛aisti krepšini, todel jo susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu. Pa˛ymejo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas ir išvada priimta del nedraudiminio ivykio, todel joje negalejo buti pripa˛inta, kad traumos atsiradimo aplinkybes susijusios su kompensacijos mokejimu bei išduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i skunda (b. l. 20-21) praše jo nepatenkinti. Nurode, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal Tvarka. Pa˛ymejo, jog pareiškejas netinkamai suformulavo prašymo reikalavimus, nes išvadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne traumos atsiradimo aplinkybiu siejimu su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu, ir šios išvados pagrindu negalejo buti išduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pa˛ymi, kad nustacius, jog pareigunas susi˛alojo tarnybos metu, tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis ir kad ginco atveju toks tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas.

II.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimu pareiškejo skunda patenkino, Institucijos 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-34 dali, kuria pripa˛inta, kad E. Š. sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, pakeite nurodydamas, kad pareiškejo sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu, bei ipareigojo atsakova išduoti pareiškejui siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti per 10 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Pa˛ymejo, kad iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies matyti, jog kompensacijos mokejimas yra salygojamas triju alternatyviai nurodytu (savarankišku) atveju: atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Atkreipe demesi, kad trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Nurode, kad nors pastarosios nuostatos (su˛alojimo del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) savoka Vidaus tarnybos statute nera pateikta, taciau pagal jos prasme laikytina, kad ji pasireiškia tuo, jog tarp patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. Nurode Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkta, 21 straipsnio 4 dali, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2006 m. gruod˛io 29 d. isakymu Nr. 1V-500 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigunu fizinio pasirengimo reikalavimu ir pareigunu fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomu reikalavimu, susijusiu su fiziniais ir praktiniais gebejimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalu istaigu padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisykliu (toliau – ir Taisykles) 1, 2.1, 3 punktus, atkreipe demesi, kad pareiškejas pagal darbo pobudi priskiriamas trecio lygio pareigunams pagal Taisykliu 5-6 punktus, jam keliami atitinkami fizinio pasirengimo reikalavimai. Nurode, kad iš Institucijos Klaipedos miesto 4 policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupes vyresniojo postinio pareigybes aprašymo 6.3 punkto matyti, jog nurodytas specialusis reikalavimas atitikti treciaji fizinio pasirengimo bei papildomu reikalavimu, susijusiu su fiziniais ir praktiniais gebejimais, lygi (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 9). Pabre˛e, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo normu, ypatingai treciojo ir ketvirtojo skirsnio, sistemine analize suponuoja nuostata, jog policijos pareigunams butinas fizinis pasirengimas. Nurode Taisykliu 113 punkta ir pa˛ymejo, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdanciose vidaus reikalu istaigose tam tikras pareigas einantiems pareigunams, dirbantiems pamainomis, turi buti sudarytos salygos lankyti fizinio pasirengimo u˛siemimus ir lavinti praktinius gebejimus, kad pareigunai nuolat butu einamoms pareigoms butinos parengties. Nustate, jog pareiškejas dirba pamainomis (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 23-24, 30-31), pagal darbo pobudi tarnybos metu negali dalyvauti fizinio pasirengimo pratybose, todel fizinio pasirengimo u˛siemimus turi lankyti ne tarnybos metu. Pa˛ymejo, kad tokios salygos yra sudarytos Institucijos viršininko 2005 m. vasario 28 d. isakymu Nr. 30-V-45 „Del policijos pareigunu fizinio pasirengimo gerinimo“, kuriuo patvirtintas Institucijos sporto saliu u˛imtumo grafikas. Pabre˛e, kad atsakovo veiksmai atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. bir˛elio 21 d. isakymu Nr. 5-V-385 patvirtintu Policijos pareigunu fizinio pasirengimo pratybu organizavimo bei fizinio, taktinio ir kovinio vertinimo taisykliu 6 punkta, pagal kuri pratybos vykdomos pagal policijos istaigos vadovo patvirtinta tvarkarašti (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 20-21). Taip pat nurode šiu taisykliu 7, 13, 14 punktus, Taisykliu 2.1 punkta, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 9 d. isakymu Nr. 5-V-174 patvirtinto Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos personalo valdybos vykdomu vidaus kontroles proceduru aprašo 17 punkta ir priejo prie išvados, jog vidaus reikalu istaigos turi teises aktu nustatyta pareiga organizuoti pareigunu fizinio pasirengimo u˛siemimus, o tai, kad jos tinkamai nevykdo, negali sukelti neigiamu pasekmiu pareigunams, besirupinantiems savo fizine parengtimi. Pa˛ymejo, jog teises aktai neapibre˛ia fizinio pasirengimo u˛siemimu turinio. Pareigunai savarankiškai apsisprend˛ia del fizinio pasirengimo pratybu turinio, todel nera pagrindo teigti, jog policijos pareigunai ju metu neturi ˛aisti sportiniu ˛aidimu. Atkreipe demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarti Nr. A2-1172/2006 bei 2007 m. vasario 19 d. nutarti Nr. A2-160/2007. Konstatavo, kad dalyvauti fizinio pasirengimo treniruoteje pareiškejas privalejo vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veikla reglamentuojanciais teises aktais, pareigybes aprašymu bei vykdydamas atitinkamus Institucijos, kurioje jis tarnauja nurodymus. Fizinio pasirengimo treniruoteje E. Š. treniravosi kartu su kitais pareigunais Institucijos viršininko isakymu nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, todel ši aplinkybe nulemia gautos traumos priskyrima su˛alojimo del tarnybos kategorijai Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Nenustate, jog yra duomenu, leid˛ianciu manyti, kad E. Š. minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo nevertino kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes. Priejo prie išvados, kad nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios pareiškejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo salyga.

III.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 52-55) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Mano, kad teismo ipareigojimas pakeisti tarnybinio patikrinimo išvados dali ir nurodyti, jog pareiškejo sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu bei išduoti siuntima i CMEK yra neteisetas, nes igyvendines toki ipareigojima, atsakovas pa˛eistu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dali. Atkreipia demesi, kad tarnybinis patikrinimas pagal šia Vidaus tarnybos statute itvirtinta teises norma nebuvo atliktas. Jis buvo atliktas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 3 dalimi, Aprašu, išvadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo su˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu. Paaiškina, kad komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrima pagal Apraše numatyta tvarka ir nenustate, kad pareigunas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, metu, todel išvadoje negalejo buti pripa˛inta, kad traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos mokejimu, šios išvados pagrindu negalejo buti išduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Tvirtina, kad teismas neteisingai išaiškino Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtinta norma. Paaiškina, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje vartojamos 3 savokos, todel, jei savokos „sveikata sutrikdyta“ turinys apimtu kitu dvieju savoku turinius, istatymo leidejas kitose dviejose salygose butu numates tik viena savoka – „sveikata sutrikdyta“. Treciojo suinteresuoto asmens nuomone, savoka „sveikata sutrikdyta“ neapima savokos „susi˛alojo“ ir reiškia, kad pareiguno sveikatai buvo padarytas poveikis iš šalies.

Atsiliepimas

Pareiškejas E. Š. atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 61-62) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir apeliacini skunda atmesti. Nurodo Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dali ir pa˛ymi, kad nei vienas teises aktas nenustato treciajam suinteresuotam asmeniui pareigos išmoketi kompensacija tiesiogiai asmeniui. Atkreipia demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruod˛io 1 d. nutarti Nr. A4-2115/2006. Prieina prie išvados, kad tretysis suinteresuotas asmuo nera suinteresuotas bylos baigtimi, o turi tik pareiga pervesti nustatyto dyd˛io kompensacija Institucijai, kuri ja turi sumoketi pareiškejui.

Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 63-65) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia iš esmes tokiais pat motyvais kaip ir tretysis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k onstatuoja:

IV.

Nagrinejamoje byloje gincas tarp šaliu yra kiles del atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 23 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-34 ,,Del E. Š. traumos“ teisetumo ir pagristumo. Nagrinejamas administracinis gincas tarp šaliu kilo del skirtingo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies supratimo ir aiškinimo. Todel teiseju kolegija pripa˛ista butina pateikti šios materialines teises normos aiškinima. Pa˛ymetina, kad nagrinejamai bylai yra aktualus ir šios teises normos palyginimas su Vidaus tarnybos statuto 49 straipsniu, nes treciojo suinteresuoto asmens pozicija yra grind˛iama tuo, kad nagrinejamai situacijai taikytinos Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio, o ne 40 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, išmokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija.

Aptariamoje teises normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškejas 2009 m. sausio 13 d. sporto saleje ˛aisdamas krepšini išsinarino kaires rankos piršta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipedos miesto 4 policijos komisariato 2009 m. sausio menesio operatyvines veiklos grupes pareigunu budejimo grafike bei darbo laiko apskaitos ˛iniaraštyje nera duomenu, jog policijos pareigunas E. Š. 2009 m. sausio 13 d. ejo arba turejo eiti tarnybines pareigas. Taip pat pa˛ymeta, kad 2009 m. sausio 13 d. Institucijos saleje nebuvo organizuotos ir vykdytos Klaipedos miesto 4 policijos komisariato pareigunu fizinio pasiruošimo pratybos bei iskaitu laikymas. Pareiškejas skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, jog negalejo pasirinkti, kada dalyvauti fizinio pasirengimo pratybose, o kada – ne, pa˛ymejo, kad byloje nera irodymu, jog jis sportiniu u˛siemimu metu buvo labai neatsargus, nesilaike elementaraus saugumo reikalavimu. Šiuos pareiškejo argumentus pirmosios instancijos teismas pripa˛ino pagristais.

Tretysis suinteresuotas asmuo savo pozicija iš esmes grind˛ia tuo, kad nagrinejamai situacijai taikytinos Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio, o ne 40 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dali, pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto lešomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos; pareigunu sveikatos ir gyvybes draudimo suma lygi jo darbo u˛mokesciui, mokamam draudiminio ivykio menesi, padaugintam iš 12, ir negali buti didesne u˛ 48 Vyriausybes nustatytas minimalias menesines algas.

Teiseju kolegija sprend˛ia, kad tiek Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, tiek ir 49 straipsnio 1 dalyje yra itvirtintos atitinkamos vidaus tarnybos pareigunu socialines garantijos, kuriu taikymas yra siejamas su tarnybiniu pareigu (tarnybos) atlikimu. Taciau Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymas sietinas su papildomais tarnybiniu pareigu (tarnybos) atlikimo kriterijais: tarnybiniu pareigu atlikimas turi buti susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai išdestymas (šios nuostatos konstrukcija) leid˛ia daryti išvada, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teises normos taikyma) yra skirti ne apskritai visai pareiguno tarnybai, o tik konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkreciu atveju sprend˛iant aptariamos nuostatos taikymo klausima, yra butina išaiškinti: pirma, ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai.

Ivertinant pirmosios aplinkybes atitikti nagrinejamai situacijai, teiseju kolegija pa˛ymi, kad pareiguno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igud˛iu lavinimas yra budai atitikti Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 4 dalyje itvirtinta reikalavima nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties bei Policijos veiklos istatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavima buti specialiai parengtam gebejimui veikti situacijose, susijusiose su fizines prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamuju med˛iagu panaudojimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igud˛iu lavinimas (neatsi˛velgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto šaka) nelaikytini tiesioginiu tarnybiniu pareigu atlikimu Policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu u˛siemimu metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Vidaus tarnybos statuto taikymo po˛iuriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Gincui išspresti aktualiu materialines teises normu aiškinima ir palyginamaja analize iš esmes panašiose bylose jau yra pateikes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. A143-193/2010). Ivertinus išdestytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pakeite Institucijos tarnybinio patikrinimo išvados dali, kuria E. Š. sveikata pripa˛inta sutrikdyta ne tarnybos metu.

Taciau teiseju kolegija pabre˛ia, kad, aiškinant antraja iš nurodytu aplinkybiu, butina nustatyti, ar padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nuleme pareiguno susi˛alojimo atsiradima arba jo sveikatos sutrikdyma) gali buti siejami su tiesioginiu Policijos veiklos istatymo 5 straipsnyje nurodytu u˛daviniu, o ne kitu, šiame istatyme jam nustatytu reikalavimu (sietinu, pvz., su pareiguno pasirengimu šiems u˛daviniams tinkamai atlikti), vykdymu.

Atsi˛velgdama i bylos aplinkybes ir ginco teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu nuostatas, teiseju kolegija konstatuoja, kad šiuo konkreciu atveju pareiškejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, taip pat nera pagrindo išvadai padaryti, kad sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ivertinus byloje surinktus irodymus, bylos med˛iaga leid˛ia daryti išvada, jog pareiškejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Byloje nera duomenu, kad E. Š. sveikata buvo sutrikdyta kitu asmenu poveikiu iš šalies del atitinkamu teisetai atliktu jo veiksmu vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Analogiškai ši Vidaus tarnybos statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. A502–2258/2009, 2009 m. bir˛elio 18 d. nutartis Nr. A556–263/2009, 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartis Nr. A146–1987/2008, 2008 m. lapkricio 10 d. nutartis Nr. A261–1827/2008 ir kt.).

Pateiktu teises aiškinimo taisykliu teiseju kolegija laikosi ir nagrinejamoje administracineje byloje. Tai yra butina pagal Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dali, kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina.

Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo ir materialines teises normu taikymo aspektais, sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti nauja precedenta nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje iš dalies teisingai konstatavo, kad E. Š. sveikata buvo sutrikdyta einant tarnybines pareigas, taciau apeliacinio teismo teiseju kolegijos vertinimu ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nera butinu salygu, t. y. padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos sveikatai arba kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso). Teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima vadovavosi netinkamu teises aktu, nes nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu (o ne del to, ar traumos kilimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatas mokejimu).

Del išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialines teises norma (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali) ir pagristai pakeite tik ta Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados dali, kurioje konstatuota, kad E. Š. sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu. Todel teismo sprendimas keistinas ir treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nera butinu salygu, t. y. padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos sveikatai arba kitu asmenu poveikio iš šalies del atitinkamu pareiguno teisetai atliktu veiksmu), pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 130 straipsnio 1 dali apeliacini skunda del apygardos administracinio teismo sprendimo gali paduoti visi proceso dalyviai. Administracines bylos proceso dalyviu laikomi ir tretieji suinteresuoti asmenys (ABTI 48 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos turejo teise paduoti apeliacini skunda. Pareiškejo atsiliepime išdestyti argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagristi.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima pakeisti. Spendimo dali, kurioje nurodyta, kad patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu ir ipareigotas atsakovas išduoti pareiškejui E. Š. siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, panaikinti. Likusioje dalyje sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius BakaveckasLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius