- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- A-662-657-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Policijos
- Atsakovas
- Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (praneejas), Laimes Baltrunaites (kolegijos pirmininke) ir Aruno Sutkeviciaus,
raytinio proceso ir apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo E. . skunda atsakovui Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del tarnybinio patikrinimo ivados dalies panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas E. . skundu (b. l. 4-7) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma praydamas panaikinti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-34 „Del E. . traumos“ dali, kuria pripa˛inta, jog jo sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu; pripa˛inti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu; ipareigoti atsakova iduoti siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Nurode, jog 2009 m. sausio 13 d., apie 12.30 val., Institucijos sporto saleje fizinio pasirengimo pratybu metu patyre trauma, nes, ˛aisdamas krepini, isinarino kaires rankos pirta, todel tapo nedarbingu. Pa˛ymejo, kad tarnybinio patikrinimo ivadoje konstatuota, jog jo sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, nes trauma leme laisvas apsisprendimas ne tarnybos metu ˛aisti krepini, todel jos kilimas nesietinas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. bir˛elio 21 d. isakymu Nr. 5-V-385 patvirtintomis Policijos pareigunu fizinio pasirengimo pratybu organizavimo bei fizinio, taktinio ir kovinio pasirengimo vertinimo taisykliu igyvendinimu. Paaikino, jog patirta trauma susijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu, nes sportuodamas Institucijai priklausancioje sporto saleje Institucijos virininko patvirtintu laiku su kitais pareigunais atliko jam pavestas tarnybines pareigas – rupintis savo tinkamo fizinio pasirengimo tarnybai lygio palaikymu. Akcentavo, jog nera duomenu, kad ˛aisdamas krepini nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo negalima vertinti kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i skunda (b. l. 24-25) prae skunda atmesti kaip nepagrista. Pa˛ymejo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprau (toliau – ir Apraas) ir buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu. Atsakovo teigimu, pareikejas susi˛alojo laisvu apsisprendimu elgtis tam tikru laiku ir budu, t. y. jis pats nusprende laisvu nuo tarnybos metu Institucijai priklausancioje sporto saleje ˛aisti krepini, todel jo susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu. Pa˛ymejo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas ir ivada priimta del nedraudiminio ivykio, todel joje negalejo buti pripa˛inta, kad traumos atsiradimo aplinkybes susijusios su kompensacijos mokejimu bei iduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimu i skunda (b. l. 20-21) prae jo nepatenkinti. Nurode, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal Tvarka. Pa˛ymejo, jog pareikejas netinkamai suformulavo praymo reikalavimus, nes ivadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne traumos atsiradimo aplinkybiu siejimu su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu, ir ios ivados pagrindu negalejo buti iduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pa˛ymi, kad nustacius, jog pareigunas susi˛alojo tarnybos metu, tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintomis Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisyklemis ir kad ginco atveju toks tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas.
II.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino, Institucijos 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-34 dali, kuria pripa˛inta, kad E. . sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymas nesusijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, pakeite nurodydamas, kad pareikejo sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu, bei ipareigojo atsakova iduoti pareikejui siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti per 10 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Pa˛ymejo, kad i Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies matyti, jog kompensacijos mokejimas yra salygojamas triju alternatyviai nurodytu (savarankiku) atveju: atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Atkreipe demesi, kad trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Nurode, kad nors pastarosios nuostatos (su˛alojimo del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) savoka Vidaus tarnybos statute nera pateikta, taciau pagal jos prasme laikytina, kad ji pasireikia tuo, jog tarp patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryys. Nurode Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkta, 21 straipsnio 4 dali, Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2006 m. gruod˛io 29 d. isakymu Nr. 1V-500 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigunu fizinio pasirengimo reikalavimu ir pareigunu fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomu reikalavimu, susijusiu su fiziniais ir praktiniais gebejimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalu istaigu padaliniuose, ir atitikties iems reikalavimams tikrinimo taisykliu (toliau – ir Taisykles) 1, 2.1, 3 punktus, atkreipe demesi, kad pareikejas pagal darbo pobudi priskiriamas trecio lygio pareigunams pagal Taisykliu 5-6 punktus, jam keliami atitinkami fizinio pasirengimo reikalavimai. Nurode, kad i Institucijos Klaipedos miesto 4 policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupes vyresniojo postinio pareigybes apraymo 6.3 punkto matyti, jog nurodytas specialusis reikalavimas atitikti treciaji fizinio pasirengimo bei papildomu reikalavimu, susijusiu su fiziniais ir praktiniais gebejimais, lygi (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 9). Pabre˛e, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo normu, ypatingai treciojo ir ketvirtojo skirsnio, sistemine analize suponuoja nuostata, jog policijos pareigunams butinas fizinis pasirengimas. Nurode Taisykliu 113 punkta ir pa˛ymejo, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdanciose vidaus reikalu istaigose tam tikras pareigas einantiems pareigunams, dirbantiems pamainomis, turi buti sudarytos salygos lankyti fizinio pasirengimo u˛siemimus ir lavinti praktinius gebejimus, kad pareigunai nuolat butu einamoms pareigoms butinos parengties. Nustate, jog pareikejas dirba pamainomis (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 23-24, 30-31), pagal darbo pobudi tarnybos metu negali dalyvauti fizinio pasirengimo pratybose, todel fizinio pasirengimo u˛siemimus turi lankyti ne tarnybos metu. Pa˛ymejo, kad tokios salygos yra sudarytos Institucijos virininko 2005 m. vasario 28 d. isakymu Nr. 30-V-45 „Del policijos pareigunu fizinio pasirengimo gerinimo“, kuriuo patvirtintas Institucijos sporto saliu u˛imtumo grafikas. Pabre˛e, kad atsakovo veiksmai atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. bir˛elio 21 d. isakymu Nr. 5-V-385 patvirtintu Policijos pareigunu fizinio pasirengimo pratybu organizavimo bei fizinio, taktinio ir kovinio vertinimo taisykliu 6 punkta, pagal kuri pratybos vykdomos pagal policijos istaigos vadovo patvirtinta tvarkarati (tarnybinio patikrinimo med˛iagos l. 20-21). Taip pat nurode iu taisykliu 7, 13, 14 punktus, Taisykliu 2.1 punkta, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 9 d. isakymu Nr. 5-V-174 patvirtinto Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos personalo valdybos vykdomu vidaus kontroles proceduru aprao 17 punkta ir priejo prie ivados, jog vidaus reikalu istaigos turi teises aktu nustatyta pareiga organizuoti pareigunu fizinio pasirengimo u˛siemimus, o tai, kad jos tinkamai nevykdo, negali sukelti neigiamu pasekmiu pareigunams, besirupinantiems savo fizine parengtimi. Pa˛ymejo, jog teises aktai neapibre˛ia fizinio pasirengimo u˛siemimu turinio. Pareigunai savarankikai apsisprend˛ia del fizinio pasirengimo pratybu turinio, todel nera pagrindo teigti, jog policijos pareigunai ju metu neturi ˛aisti sportiniu ˛aidimu. Atkreipe demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutarti Nr. A2-1172/2006 bei 2007 m. vasario 19 d. nutarti Nr. A2-160/2007. Konstatavo, kad dalyvauti fizinio pasirengimo treniruoteje pareikejas privalejo vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veikla reglamentuojanciais teises aktais, pareigybes apraymu bei vykdydamas atitinkamus Institucijos, kurioje jis tarnauja nurodymus. Fizinio pasirengimo treniruoteje E. . treniravosi kartu su kitais pareigunais Institucijos virininko isakymu nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, todel i aplinkybe nulemia gautos traumos priskyrima su˛alojimo del tarnybos kategorijai Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Nenustate, jog yra duomenu, leid˛ianciu manyti, kad E. . minimaliai nesilaike atsargaus elgesio taisykliu, todel patirto su˛alojimo nevertino kaip jo paties didelio neatsargumo pasekmes. Priejo prie ivados, kad nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios pareikejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo salyga.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 52-55) prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Mano, kad teismo ipareigojimas pakeisti tarnybinio patikrinimo ivados dali ir nurodyti, jog pareikejo sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu, patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu bei iduoti siuntima i CMEK yra neteisetas, nes igyvendines toki ipareigojima, atsakovas pa˛eistu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dali. Atkreipia demesi, kad tarnybinis patikrinimas pagal ia Vidaus tarnybos statute itvirtinta teises norma nebuvo atliktas. Jis buvo atliktas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 3 dalimi, Aprau, ivadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo su˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni mokejimu. Paaikina, kad komisija atliko nelaimingo atsitikimo tyrima pagal Aprae numatyta tvarka ir nenustate, kad pareigunas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, metu, todel ivadoje negalejo buti pripa˛inta, kad traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos mokejimu, ios ivados pagrindu negalejo buti iduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Tvirtina, kad teismas neteisingai iaikino Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtinta norma. Paaikina, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje vartojamos 3 savokos, todel, jei savokos „sveikata sutrikdyta“ turinys apimtu kitu dvieju savoku turinius, istatymo leidejas kitose dviejose salygose butu numates tik viena savoka – „sveikata sutrikdyta“. Treciojo suinteresuoto asmens nuomone, savoka „sveikata sutrikdyta“ neapima savokos „susi˛alojo“ ir reikia, kad pareiguno sveikatai buvo padarytas poveikis i alies.
Atsiliepimas
Pareikejas E. . atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 61-62) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir apeliacini skunda atmesti. Nurodo Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dali ir pa˛ymi, kad nei vienas teises aktas nenustato treciajam suinteresuotam asmeniui pareigos imoketi kompensacija tiesiogiai asmeniui. Atkreipia demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruod˛io 1 d. nutarti Nr. A4-2115/2006. Prieina prie ivados, kad tretysis suinteresuotas asmuo nera suinteresuotas bylos baigtimi, o turi tik pareiga pervesti nustatyto dyd˛io kompensacija Institucijai, kuri ja turi sumoketi pareikejui.
Atsakovas Klaipedos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 63-65) prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia i esmes tokiais pat motyvais kaip ir tretysis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Nagrinejamoje byloje gincas tarp aliu yra kiles del atsakovo Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 23 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo ivados Nr. 30-IS-34 ,,Del E. . traumos“ teisetumo ir pagristumo. Nagrinejamas administracinis gincas tarp aliu kilo del skirtingo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies supratimo ir aikinimo. Todel teiseju kolegija pripa˛ista butina pateikti ios materialines teises normos aikinima. Pa˛ymetina, kad nagrinejamai bylai yra aktualus ir ios teises normos palyginimas su Vidaus tarnybos statuto 49 straipsniu, nes treciojo suinteresuoto asmens pozicija yra grind˛iama tuo, kad nagrinejamai situacijai taikytinos Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio, o ne 40 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, imokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija.
Aptariamoje teises normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos imokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareikejas 2009 m. sausio 13 d. sporto saleje ˛aisdamas krepini isinarino kaires rankos pirta. Tarnybinio patikrinimo ivadoje konstatuota, kad Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipedos miesto 4 policijos komisariato 2009 m. sausio menesio operatyvines veiklos grupes pareigunu budejimo grafike bei darbo laiko apskaitos ˛iniaratyje nera duomenu, jog policijos pareigunas E. . 2009 m. sausio 13 d. ejo arba turejo eiti tarnybines pareigas. Taip pat pa˛ymeta, kad 2009 m. sausio 13 d. Institucijos saleje nebuvo organizuotos ir vykdytos Klaipedos miesto 4 policijos komisariato pareigunu fizinio pasiruoimo pratybos bei iskaitu laikymas. Pareikejas skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, jog negalejo pasirinkti, kada dalyvauti fizinio pasirengimo pratybose, o kada – ne, pa˛ymejo, kad byloje nera irodymu, jog jis sportiniu u˛siemimu metu buvo labai neatsargus, nesilaike elementaraus saugumo reikalavimu. iuos pareikejo argumentus pirmosios instancijos teismas pripa˛ino pagristais.
Tretysis suinteresuotas asmuo savo pozicija i esmes grind˛ia tuo, kad nagrinejamai situacijai taikytinos Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio, o ne 40 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dali, pareigunu sveikata ir gyvybe visam ju tarnybos laikui valstybes biud˛eto leomis privalomai draud˛iama nuo nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nuo nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nuo nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant i jos; pareigunu sveikatos ir gyvybes draudimo suma lygi jo darbo u˛mokesciui, mokamam draudiminio ivykio menesi, padaugintam i 12, ir negali buti didesne u˛ 48 Vyriausybes nustatytas minimalias menesines algas.
Teiseju kolegija sprend˛ia, kad tiek Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, tiek ir 49 straipsnio 1 dalyje yra itvirtintos atitinkamos vidaus tarnybos pareigunu socialines garantijos, kuriu taikymas yra siejamas su tarnybiniu pareigu (tarnybos) atlikimu. Taciau Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu taikymas sietinas su papildomais tarnybiniu pareigu (tarnybos) atlikimo kriterijais: tarnybiniu pareigu atlikimas turi buti susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai idestymas (ios nuostatos konstrukcija) leid˛ia daryti ivada, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys ios teises normos taikyma) yra skirti ne apskritai visai pareiguno tarnybai, o tik konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reikia, kad, kiekvienu konkreciu atveju sprend˛iant aptariamos nuostatos taikymo klausima, yra butina iaikinti: pirma, ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar ie reikiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai.
Ivertinant pirmosios aplinkybes atitikti nagrinejamai situacijai, teiseju kolegija pa˛ymi, kad pareiguno sportavimas fizinio pasiruoimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igud˛iu lavinimas yra budai atitikti Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 4 dalyje itvirtinta reikalavima nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties bei Policijos veiklos istatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavima buti specialiai parengtam gebejimui veikti situacijose, susijusiose su fizines prievartos, aunamojo ginklo ar sprogstamuju med˛iagu panaudojimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igud˛iu lavinimas (neatsi˛velgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto aka) nelaikytini tiesioginiu tarnybiniu pareigu atlikimu Policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruoimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu u˛siemimu metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Vidaus tarnybos statuto taikymo po˛iuriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalis), o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Gincui ispresti aktualiu materialines teises normu aikinima ir palyginamaja analize i esmes panaiose bylose jau yra pateikes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis Nr. A143-193/2010). Ivertinus idestytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pakeite Institucijos tarnybinio patikrinimo ivados dali, kuria E. . sveikata pripa˛inta sutrikdyta ne tarnybos metu.
Taciau teiseju kolegija pabre˛ia, kad, aikinant antraja i nurodytu aplinkybiu, butina nustatyti, ar padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nuleme pareiguno susi˛alojimo atsiradima arba jo sveikatos sutrikdyma) gali buti siejami su tiesioginiu Policijos veiklos istatymo 5 straipsnyje nurodytu u˛daviniu, o ne kitu, iame istatyme jam nustatytu reikalavimu (sietinu, pvz., su pareiguno pasirengimu iems u˛daviniams tinkamai atlikti), vykdymu.
Atsi˛velgdama i bylos aplinkybes ir ginco teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu nuostatas, teiseju kolegija konstatuoja, kad iuo konkreciu atveju pareikejo susi˛alojimas tarnyboje negali buti laikomas susijusiu su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, taip pat nera pagrindo ivadai padaryti, kad sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ivertinus byloje surinktus irodymus, bylos med˛iaga leid˛ia daryti ivada, jog pareikejas susi˛alojo atlikdamas tarnybines pareigas, taciau jo susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam i Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kuriu konstatavimas yra salyga moketi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija. Byloje nera duomenu, kad E. . sveikata buvo sutrikdyta kitu asmenu poveikiu i alies del atitinkamu teisetai atliktu jo veiksmu vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Analogikai i Vidaus tarnybos statuto nuostata aikinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. A502–2258/2009, 2009 m. bir˛elio 18 d. nutartis Nr. A556–263/2009, 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartis Nr. A146–1987/2008, 2008 m. lapkricio 10 d. nutartis Nr. A261–1827/2008 ir kt.).
Pateiktu teises aikinimo taisykliu teiseju kolegija laikosi ir nagrinejamoje administracineje byloje. Tai yra butina pagal Teismu istatymo 33 straipsnio 4 dali, kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aikinimo taisykles analogikose ar i esmes panaiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai butina.
Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo ir materialines teises normu taikymo aspektais, sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti nauja precedenta nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Taigi pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje i dalies teisingai konstatavo, kad E. . sveikata buvo sutrikdyta einant tarnybines pareigas, taciau apeliacinio teismo teiseju kolegijos vertinimu ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nera butinu salygu, t. y. padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos sveikatai arba kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso). Teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima vadovavosi netinkamu teises aktu, nes nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu (o ne del to, ar traumos kilimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatas mokejimu).
Del idestytu aplinkybiu teiseju kolegija daro ivada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iaikino materialines teises norma (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali) ir pagristai pakeite tik ta Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 23 d. tarnybinio patikrinimo ivados dali, kurioje konstatuota, kad E. . sveikata sutrikdyta ne tarnybos metu. Todel teismo sprendimas keistinas ir treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.
Tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (nera butinu salygu, t. y. padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos sveikatai arba kitu asmenu poveikio i alies del atitinkamu pareiguno teisetai atliktu veiksmu), pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai.
Pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 130 straipsnio 1 dali apeliacini skunda del apygardos administracinio teismo sprendimo gali paduoti visi proceso dalyviai. Administracines bylos proceso dalyviu laikomi ir tretieji suinteresuoti asmenys (ABTI 48 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos turejo teise paduoti apeliacini skunda. Pareikejo atsiliepime idestyti argumentai iuo klausimu atmestini kaip nepagristi.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti i dalies.
Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegu˛es 4 d. sprendima pakeisti. Spendimo dali, kurioje nurodyta, kad patirtos traumos atsiradimo aplinkybes sietinos su kompensacijos mokejimu ir ipareigotas atsakovas iduoti pareikejui E. . siuntima i Sveikatos prie˛iuros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Centrine medicinos ekspertizes komisija (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, panaikinti. Likusioje dalyje sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.