Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1214-508/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
1S-1214-508/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1214-508/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas 2011-11-22 Stokholmo miesto apylinkės teismo, 2013-04-26 Vilniaus apylinkės teismo perteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. – 5 metams laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas. Bausmės pradžia – 2011-09-13, bausmės pabaiga – 2016-09-30.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 94-198 nutarta R. K. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p, lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos namų jam neatlikus 2 m. 4 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį, prašo ją peržiūrėti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal OASys metodiką vertinamas 20 balų, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas. Teismas neįvertino jo riziką mažinančių veiksnių: ankstesnių nusikaltimų nebuvimo, turimą deklaruotą gyvenamąją vietą, išsilavinimą, mokymąsi bei galimybę įsidarbinti, artimus santykius su šeimos nariais ir visapusišką jų palaikymą. Bausmės atlikimo metu jis griežtai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, neturi nuobaudų. Grįžęs iš pataisos namų turi galimybę įsidarbinti UAB „R. R.“ vertėju, gyvens pas mamą Kaune, (duomenys neskelbtini). Mamai labai reikalinga jo moralinė ir materialinė pagalba, nes 2012-12-22 numirė jo tėvas, o viena mama negali išlaikyti buto.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo R. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atliktas bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įstatymas įpareigoja atsižvelgti ne tik į teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Teismas priima sprendimą įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Taikant lygtinį paleidimą svarbu neatsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Teismas skirdamas R. K. 5 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, t.y. taikant lygtinį paleidimą, švelninant nubaudimo aspektą, turi būti įvertinamas ir teisingumo principo užtikrinimas. Beje, R. K. paskirta gerokai mažesnė nei minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai, teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti.

Apylinkės teismas teisus darydamas išvadą, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė – 2 m. 4 mėn. 22 d., atsižvelgiant, kad nuteistasis nuteistas už sunkaus, BK 199 str. 2 d., ir labai sunkaus, BK 260 str. 3 d., numatytų nusikaltimų padarymą, kurie yra itin pavojingi visuomenei, jos nariams, prieštarauja susiformavusioms socialinėms vertybėms (dorovinėms ir kt.) ir jas grubiai pažeidžia.

Pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, neturėjo nuobaudų, mokėsi, kuria socialius ateities planus, turi konkrečių darbinės veiklos planų, palaiko gerus socialinius ryšius su šeima, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir kiti palankūs veiksniai, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, bet šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti jau šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai. Tokia išvada nedarytina net ir atsižvelgus į žemą nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys įvertinimą – 20 balų. Juo labiau, kad nuteistojo dalyvavimas pataisos procese nebuvo labai intensyvus, nes jis nė karto nebuvo skatintas.

Nors nuteistasis jau yra atlikęs pusę jam skirtos bausmės ir yra teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau atliktos bausmės dydis, kuris nėra adekvatus jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir sunkumui, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyra. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, net ir taikant intensyvią nuteistojo priežiūrą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, įvertinęs nuteistojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo, padarė teisingą išvadą, kad paleidus nuteistąjį R. K. iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, todėl pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius