- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- A-989-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02362-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. P-399 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiajam prokurorui V. P.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė bei skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (toliau – ir IT) Nr. 12-1-01052-13 bei jam vadovaudamas netinkamai atliko savo pareigas, nes neužtikrino, jog būtų išsamiai ir nuodugniai įvertintos faktinės aplinkybės ir tinkamai pritaikytas įstatymas kvalifikuojant įtariamųjų (kaltinamųjų) veikas, todėl teismui grąžinus bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų buvo užtęstas bylos nagrinėjimo procesas ir taip pažeista kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisė į greitą procesą. Pareiškėjas taip pat nubaustas už tai, kad, vykdydamas aukštesniojo prokuroro funkcijas ir turėdamas pareigą organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti vadovaujamo skyriaus prokurorų tarnybinę ir procesinę veiklą, nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. savo pareigas atliko netinkamai, kadangi 2021 m. balandžio 15 d., gavęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgalioto atstovo advokato L. K. 2021 m. balandžio 14 d. skundą dėl prokurorės I. V. nutarimo nutraukti IT, neišnagrinėjo skundo per baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą 20 dienų terminą.
2.2. Tarnybinė nuobauda dėl kaltinamojo akto trūkumų paskirta nepagrįstai, kadangi pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad IT būtų baigtas per kuo trumpesnį terminą, t. y., pats savarankiškai atlikdamas proceso veiksmus sugebėjo baigti tyrimą per 5 mėn., nors jis nebuvo užbaigtas per 6 metus. Atliekant baigiamuosius procesinius veiksmus pareiškėjo darbo krūvis buvo labai didelis.
2.3. Kadangi byla buvo didelės apimties, rašant kaltinamąjį aktą IBO sistemoje buvo nuolat susiduriama su kliūtimis. Kaltinamojo akto turinys buvo derinamas su tyrimo grupėje dalyvavusiais prokurorais ir galutinis suderintas tekstas teikiamas prokuroro padėjėjai, tačiau pasitaikė atvejų, kai po pareiškėjo pataisymų, tyrimą atliekantys pareigūnai prokuroro padėjėjai teikdavo pakoreguotus pranešimus apie įtarimus, tokiu būdu prokuroro padėjėja buvo klaidinama dėl pranešimų apie įtarimus turinio tikrumą, kuriuos surašė į kaltinamojo akto projektą. Taigi į galutinį kaltinamojo akto projektą buvo perkelti duomenys, nesuderinti nei su pareiškėju, nei su kitais tyrime dalyvavusiais prokurorais.
2.4. Teisėja priėmė 2021 m. gegužės 11 d. nutartį grąžinti bylą tyrimui papildyti, tenkindama advokato prašymą. Pati teisėja kaltinamojo akto trūkumų nebuvo nustačiusi ir buvo priėmusi nutartį skirtį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2.5. Veikos kvalifikavimo neatitikimai kaltinamajam aktui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinami kaip techninės klaidos, nesudarančios teisinio pagrindo konstatuoti, kad pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo pobūdį ar kitos gynybos teisės.
2.6. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu (toliau – ir Rekomendacijos dėl pranešimo apie įtarimą) yra nustatytos išimtys dėl jų 17 punkto taikymo. Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą 18 ir 19 punktuose nustatyta, kad išimtiniais atvejais kaltinamajame akte nurodytos veikos kvalifikavimas gali skirtis nuo veikos kvalifikavimo, nurodyto galutiniame pranešime apie įtarimą. Taip pat numatyta situacija, kai kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės gali iš esmės skirtis nuo tyrimo metu galutiniame pranešime apie įtarimą užfiksuotų aplinkybių, todėl bet koks interpretavimas dėl skirtingų aplinkybių, kurios užfiksuotos kaltinamajame akte ir tyrimo metu parengtuose pranešimuose apie įtarimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą.
2.7. Pareiškėjui nepagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė už advokato L. K. skundo nagrinėjimo vilkinimą. 2021 m. balandžio 15 d. gavus skundą dėl Penktojo skyriaus prokurorės I. V. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas skundo nagrinėjimą per duomenų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) paskyrė prokuroro padėjėjai I. Z., kuriai buvo pavesta parengti procesinio sprendimo projektą. Pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ir nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. atostogavo. Išeidamas atostogauti jis visus darbus perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. Ž. Pareiškėjas, priešingai nei teigia atsakovas, gavęs skundą, atliko visus būtinus veiksmus, reikalingus šiam skundui išnagrinėti. Teikė atsakymus skundo pareiškėjui, nustatytais terminais skundė teismų sprendimus ir galiausiai išnagrinėjo skundą, šį skundą teismas patvirtino kaip teisėtą ir pagrįstą.
2.8. Skiriant tarnybinę nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarnybos trukmę, buvusias (esamas) tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, asmens veiksmus vykstant tyrimui ir buvusius pažeidimo padarymo metu, kitas aplinkybes, turėjusias įtakos, kodėl buvo padarytas tarnybinis pažeidimas. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, netinkamai vertino visas aplinkybes, t. y. pareiškėjo realią galimybę surašyti kaltinamąjį aktą be jokių trūkumų ir skundo nagrinėjimo aplinkybių specifiką, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atlikus tyrimą buvo nustatyti visi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai. 2022 m. balandžio 7 d. teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, tačiau kartu atkreiptas dėmesys į tai, jog, esant konfliktinėms situacijoms, prokuroras vengia kompromiso, tai jam kartais trukdo pasiekti geriausią rezultatą. Pareiškėjas savo veiksmų nevertina kritiškai, dėl pažeidimų padarymo iš dalies kaltina aukštesniuosius prokurorus ir prokuroro padėjėją, nurodydamas, kad ji ne laiku atliko užduotis, nors pats pareiškėjas buvo atsakingas už prokuroro padėjėjos darbo organizavimą ir kontrolę. Taip pat pareiškėjas kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nepripažįsta akivaizdžių teismų nutartimis konstatuotų esminių ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų dėl jo surašyto kaltinamojo akto. Pareiškėjas savo veiksmus laiko tinkamais ir pagrįstais, o tai rodo, kad jis nėra linkęs adekvačiai pripažinti padarytų šiurkščių procesinių klaidų (pažeidimų) ir jų taisyti. Pažeidimų padariniai konkrečiai įvardyti ir detalizuoti skundžiamame Įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose nurodant, kad dėl nurodytų pažeidimų kilo neigiamų padarinių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su pareiškėjo veiksmais ir neveikimu, t. y. pirmojo pažeidimo atveju nebuvo užtikrinta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių teisė į greitą baudžiamąjį procesą, antrojo pažeidimo atveju nagrinėjant skundą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų ir buvo pažeisti proceso dalyvių teisėti interesai, nebuvo užtikrinta jų teisė į greitą procesą, t. y. suvaržytos įstatymo garantuotos pareiškėjo įgaliotojo atstovo teisės, dėl to susidarė įspūdis, kad prokuroras sąmoningai vilkina skundo nagrinėjimą, ir atsirado prielaidos nepasitikėti prokuratūra.
3.2. Pareiškėjas, pasirašydamas kaltinamąjį aktą, turėjo jį patikrinti ir užtikrinti, kad akte nurodytas kaltinimų turinys atitiktų IT medžiagoje esančius duomenis bei sutaptų su galutiniame pranešime apie įtarimą nurodytomis veikos esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir įtvirtintu veikos kvalifikavimu, kaip nustato BPK ir Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą 17 punkto reikalavimai. Nors pareiškėjas nesutiko su Alytaus apylinkės teismo nustatytais kaltinamojo akto pažeidimais ir teigė kad buvo padaryta techninių klaidų, kurios negali būti priskirtos prie esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, tačiau Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, nurodė, kad kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir ištaisyti juos teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pats teismas parengimo nagrinėti bylą stadijoje nenustatė kaltinamojo akto trūkumų ir kliūčių nagrinėti bylą teisme ir tik po metų, gavęs advokato skundą, 2021 m. gegužės 11 d. priėmė nutartį perduoti bylą prokurorui, nėra reikšmingos tarnybinio patikrinimo dalykui ir nešalina bei nelengvina prokuroro V. P. tarnybinės atsakomybės.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjo teiginys, kad, išeidamas atostogauti, visus tarnybinius reikalus buvo perdavęs Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. Ž. neatitinka tikrovės, kadangi tarnybinio patikrinimo metu iš prokurorų A. Ž., V. J., I. V. ir prokuroro padėjėjos I. Z. paaiškinimų buvo nustatyta, jog pareiškėjas, išeidamas kasmetinių atostogų, jokių darbų, susijusių su 2021 m. balandžio 14 d. skundo Nr. AP-9678 nagrinėjimu, neperdavė ir nenurodė, kad ateityje gali reikėti šį skundą nagrinėti. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas tarnybinių reikalų, susijusių su skundo nagrinėjimu, faktiškai ir negalėjo perduoti A. Ž., nes, išeidamas kasmetinių atostogų, pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui padavė 2021 m. liepos 12 d. skundą, kuriuo skundė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, kuriuo buvo atmestas jo skundas dėl nutarties panaikinimo. Prokuroro 2021 m. liepos 12 d. paduotas skundas glaudžiai siejosi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliotojo atstovo 2021 m. balandžio 14 d. skundo Nr. AP-9678 nagrinėjimu, dėl kurio vertinimo pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad šį skundą padavė asmuo, neturintis teisės skųsti priimtą nutarimą. Tarnybinio patikrinimo metu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00340-20 dokumentų bei IBPS duomenų matyti, kad dėl paduoto 2021 m. liepos 12 d. skundo Vilniaus apygardos teismas priėmė 2021 m. liepos 20 d. nutartį, ją tarnybiniu el. paštu išsiuntė tiesiogiai pareiškėjui bei prokurorei I. V. Nors pareiškėjas ir atostogavo, tačiau, kaip matyti iš I. V. paaiškinimo ir pridėto tarnybinio el. pašto susirašinėjimo istorijos, pareiškėjas apie priimtą teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ne tik buvo informuotas, bet, susipažinęs su ja, prokurorei I. V. davė nurodymus. I. V. iš gautų nurodymų suprato, kad minėta nutartis bus skundžiama ir šį klausimą asmeniškai spręs pareiškėjas. Ar pareiškėjas šį skundą rašys pats, ar derins šio skundo surašymą su jį pavaduojančiu prokuroru, ji nesidomėjo. Taip pat visiškai nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad prokuroro padėjėja I. Z., kuri buvo įpareigota parengti projektą dėl pateikto skundo, pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aptarnavimo aprašas) 36 punkto nuostatas, nes šio projekto nepateikė, kadangi I. Z., vykdydama pareiškėjo nurodymą, parengė 2021 m. liepos 12 d. skundo projektą dėl teismo priimtos nutarties ir jį pareiškėjas pasirašė, todėl toliau jai tęsti skundo nagrinėjimą tuo pačiu klausimu nebuvo teisinio pagrindo. Iš pareiškėjo veiksmų, kada jis atostogų metu gavo 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, ir jo elgesio grįžus iš atostogų, kai nepasidomėjo pavadavusių prokurorų A. Ž. ir V. J. dėl skundo eigos ir nagrinėjimo rezultatų, vėliau – 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje prokurorei I. V. duoto nurodymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00340-20 medžiagą, akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo, kad, teismui 2021 m. liepos 20 d. nutartimi nepriėmus jo 2021 m. liepos 12 d. skundo dėl nutarties panaikinimo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliotojo atstovo 2021 m. balandžio 14 d. skundas yra neišnagrinėtas. Pareiškėjas skundo nagrinėjimą nuo 2021 m. liepos 7 d. nepagrįstai tęsė 51 dieną. Atsakovo teigimu, tai, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. atostogavo, nagrinėjamų aplinkybių kontekste vertinant jo veiksmus neturi reikšmės, nes pareiškėjas dar iki atostogų turėjo imtis veiksmų ir šį skundą išnagrinėti iš esmės, tačiau to nedarė. Išeidamas atostogų apie susiklosčiusią situaciją pavaduojančių prokurorų neinformavo, to nepadarė ir teismui 2021 m. liepos 20 d. priėmus nutartį, nors prokurorei I. V. užduotis dėl priimtos nutarties davė ir savo atostogų metu.
3.4. Atsakovas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo, vertino ir tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo pavienio pobūdžio, tai buvo pasikartojančios, šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos. Buvo padaryti šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui surašant kaltinamąjį aktą ir nagrinėjant proceso dalyvių skundą dėl priimto sprendimo (nutarimo) nutraukti IT. Pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjo teises. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo ištirti išsamiai, surinkti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
5.1. Pareiškėjui V. P. 2022 m. vasario 17 d. buvo įteiktas 2022 m. vasario 15 d. patikslintas pranešimas apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, kad jis: 1) būdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. R. 2019 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtas sudarytos mišrios tyrimo grupės vadovas ir pagal nustatytą kompetenciją organizuodamas, kontroliuodamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01052-13, kuris buvo pradėtas 2013 m. kovo 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir kt., pagal požymius, bei jam vadovaudamas, savo pareigas atliko netinkamai, t. y. neužtikrino, kad būtų išsamiai ir nuodugniai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir tinkamai pritaikytas įstatymas kvalifikuojant įtariamųjų (kaltinamųjų) veikas, 2020 m. vasario 27 d. surašė kaltinamąjį aktą su trūkumais, dėl kurių Alytaus apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi, kurią Kauno apygardos teismas neskundžiama 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, sutikęs su pirmosios instancijos teismo vertinimu, paliko galioti, ir baudžiamąją bylą (teisminio proceso Nr. I-31-791/2021, IT Nr. 12-1-010582) kaltinamojo akto trūkumams pašalinti perdavė prokurorui, pažymėdamas, kad nustatyti trūkumai suponavo šio procesinio dokumento, kaip neaiškaus, prieštaringo, nesuprantamo vertinimą, kaltinamasis aktas surašytas neatsakingai, neatidžiai ir aplaidžiai, kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas vertė spėlioti, kuo ir kokiomis aplinkybėmis asmenys yra kaltinami, ir kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisę į greitą procesą; 2) būdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras ir vykdydamas aukštesniojo prokuroro funkcijas bei turėdamas pareigą organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti vadovaujamo skyriaus prokurorų tarnybinę ir procesinę veiklą, nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. liepos 12 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. savo pareigas atliko netinkamai, tai yra nebuvo laiku išnagrinėtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliotojo atstovo advokato L. K. 2021 m. balandžio 14 d. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės I. V. 2021 m. kovo 22 d. nutarimo nutraukti IT Nr. 02-2-00340-20; skundo nagrinėjimas buvo užvilkintas ir nepagrįstai užsitęsė 51 dieną, t. y. nutarimas atmesti skundą buvo priimtas tik 2021 m. rugsėjo 20 d.; 3) žinodamas, jog DVS priemonėmis jam nėra perduotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliotojo atstovo advokato L. K. 2021 m. rugsėjo 17 d. skundas ir jis nėra paskirtas minėto dokumento vykdytoju, neturėdamas teisėto pagrindo, 2021 m. rugsėjo 20 d. du kartus DVS peržiūrėjo aukštesniojo prokuroro J. L. nagrinėjamo advokato 2021 m. rugsėjo 17 d. skundo, kuriuo buvo skundžiami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) IT Nr. 02-2-00340-20, duomenis ir 2021 m. rugsėjo 20 d. iš DVS atsisiuntė minėtą skundą.
5.2. Pranešime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 39¹ straipsnio 1 dalies, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 ir 10 dalių, 219 straipsnio 3 ir 5 punktų, 234 straipsnio 2 dalies, 254 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio 1 dalies, 100 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 4 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-136 „Dėl Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui (toliau – ir Rekomendacijos dėl kaltinamojo akto) 12 punkto, Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą 17 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-394 patvirtinto Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų valdymo tvarkos aprašas) 34 ir 53 punktų reikalavimus ir nuostatas.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą dėl galimai padarytų tarnybinių pažeidimų.
5.4. Atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą 2022 m. kovo 28 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-219 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas iš esmės padarė du tarnybinius nusižengimus, kurie aprašyti 2022 m. vasario 15 d. Pranešimo 1 ir 2 punktuose ir pažeidė minėtame pranešime nurodytus teisės aktus, išskyrus Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 34 ir 53 punktų reikalavimus ir nuostatas. Išvadoje siūloma, be kita ko, pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ir taikyti jam tarnybinę atsakomybę, t. y. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
5.5. 2022 m. balandžio 7 d. buvo surašytas teikimas (toliau – ir Teikimas), kuriame siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus, ir jam taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė 2022 m. balandžio 8 d. rezoliucija pritarė Teikimui; pavedė parengti įsakymo projektą.
5.6. Generalinė prokurorė, vadovaudamasi Įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, į Išvadą bei Teikimą, 2022 m. balandžio 14 d. priėmė Įsakymą, kuriame pripažino, kad V. P., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras, padarė tarnybinius pažeidimus, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
6. Teismas, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 39¹–43 straipsniais, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 „Dėl Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs Įsakymą, Teikimą ir Išvadą, sprendė, kad atsakovas labai išsamiai ir nuodugniai tyrė ir vertino pareiškėjo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus, juos atitinkamai kvalifikavo, išnagrinėjo visus nusižengimo sudėties elementus, argumentavo atitinkamos tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimą ir pan. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių IT Nr. 12-1-01052-13 pabaigti per trumpiausius terminus, iš esmės niekaip neeliminuoja jo padaryto tarnybinio nusižengimo.
8. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtino pareiškėjo argumentą dėl didelio jo darbo krūvio, tačiau, teismo įsitikinimu, tai savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šią problemą būtų kėlęs ar bandęs kaip nors spręsti, pvz., kreipdamasis į aukštesnįjį prokurorą dėl turimų darbų perskirstymo ir pan., ypač kad, pagal bylos duomenis, aukštesnysis prokuroras domėjosi minėtos bylos eiga; pareiškėjas šį klausimą iškėlė tik tarnybinio patikrinimo metu. Todėl pareiškėjo rėmimąsi šia aplinkybe, siekiant išvengti atsakomybės, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas iš Išvados 67 punkto nustatė, kad atsakovas iš esmės atsižvelgė į šią aplinkybę pareiškėjui parinkdamas nuobaudos rūšį. Tai, teismo vertinimu, laikytina teisinga ir pagrįsta. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas, pasirašydamas kaltinamąjį aktą, privalėjo jį patikrinti ir užtikrinti, kad jame nurodytas kaltinimų turinys atitiktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis bei sutaptų su galutiniame pranešime apie įtarimą nurodytomis veikos esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir įtvirtintu veikos kvalifikavimu, kaip nustato BPK (219 str. ir kt.) ir Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą (12, 17 ir kt. punktų) nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį, kad prokuroro padėjėja D. V. tik ruošė kaltinamojo akto projektą, o už tinkamą jo surašymą buvo atsakingas būtent pareiškėjas. Tad jam ir tenka atsakomybė, kad nebuvo užtikrintas tinkamas kaltinamojo akto surašymas. Dėl to pareiškėjo argumentus, kad padarytus pažeidimus lėmė kitų tyrimo grupės narių ar prokuroro padėjėjos veiksmai ir kt., teismas atmetė kaip nepagrįstus.
9. Įvertinęs teismų sprendimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo surašytas kaltinamasis aktas turėjo esminių, daugybinių baudžiamojo proceso trūkumų, taip pat daugybinių ne esminių baudžiamojo proceso trūkumų. Todėl teismų aiškiai konstatuota, kad pareiškėjas kaltinamąjį aktą surašė neatsakingai, aplaidžiai, neatidžiai, nekvalifikuotai ir pažeisdamas BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Tad pareiškėjo bandymą kvestionuoti teismų nustatytus kaltinamojo akto trūkumus teismas vertino kaip bandymą paneigti teismų įsiteisėjusius sprendimus (nutartis) ir jų nustatytas faktines aplinkybes.
10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2021 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog teismų konstatuoti pažeidimai ir kaltinamojo akto trūkumai savo pobūdžiu ir šiurkštumu labai išsiskiria iš kitų 2021 m. pirmą pusmetį teismų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams grąžintų bylų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai, surašant kaltinamąjį aktą, yra šiurkštūs ir akivaizdūs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, todėl yra pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą ir jam taikyti tarnybinę atsakomybę.
11. Vertindamas aplinkybes, susijusias su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo 2021 m. balandžio 15 d. gauto skundo nagrinėjimu teismas pažymėjo, kad skundas prokuratūroje buvo gautas 2021 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti nagrinėti advokato skundą. Taigi, pareiškėjas jau pačioje pirminėje stadijoje iš esmės nepriėmė laiku sprendimo dėl gauto skundo; net ir manydamas, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti gautą skundą, tai jis turėjo padaryti per 20 dienų nuo skundo gavimo. Toliau Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal advokato skundą 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria prokuroras iš esmės buvo įpareigotas išnagrinėti skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, padavė skundą Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2021 m. liepos 7 d. neskundžiama nutartimi prokuroro (pareiškėjo) skundą paliko nenagrinėtą. Taigi, Vilniaus apygardos teismui 2021 m. liepos 7 d. nutartimi palikus pareiškėjo (prokuroro) paduotą skundą nenagrinėtą, buvo aišku, kad pareiškėjas privalo imtis veiksmų ir užtikrinti, jog per BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą būtų išnagrinėtas advokato skundas ir patikrintas IT Nr. 02-2-00340-20 priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas; Vilniaus apygardos teismo minėta nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos (2021 m. liepos 7 d.) ir buvo galutinė bei neskundžiama, beje, tai buvo nurodyta ir teismo nutartyje. Nors Vilniaus apygardos teismo minėta nutartis buvo neskundžiama, pareiškėjas dėl jos padavė aiškiai nepagrįstą skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, šis 2021 m. liepos 20 d. nutartimi skundo nepriėmė. Pareiškėjas atostogavo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ir nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl sprendimą dėl advokato skundo priėmė tik 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
12. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog, išeidamas atostogų, visus tarnybinius reikalus buvo perdavęs Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. Ž., tačiau, kaip nustatyta iš bylos, tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, t. y. šiuo klausimu tarnybiniai reikalai nebuvo perduoti. Kad informacija, susijusi su ginčo skundo nagrinėjimu, nebuvo perduota A. Ž., matyti ir iš jam pareiškėjo laisvos formos raštu perduotos informacijos apie neišnagrinėtus skundus; minėtoje informacijoje duomenų apie šį skundą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. padavė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuri aiškiai buvo neskundžiama. Taip iš esmės be pagrindo užtęsdamas advokato skundo išnagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundas nebuvo priimtas. Ši nutartis elektroniniu paštu buvo išsiųsta tiesiogiai pareiškėjui ir prokurorei I. V.. Nors pareiškėjas tuo metu atostogavo, tačiau iš bylos duomenų (I. V. paaiškinimo, tarnybinio susirašinėjimo elektroniniu paštu) akivaizdu, kad jis susipažino su minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Tad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. grįžęs iš atostogų turėjo ir galėjo imtis priemonių, kad skundas būtų nagrinėjamas, tačiau to nedarė.
14. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad prokuroro padėjėja I. Z. laiku nepateikė sprendimo projekto. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad I. Z., vykdydama pareiškėjo nurodymą, parengė 2021 m. liepos 12 d. skundo projektą, jį pasirašė pareiškėjas. Tad jai toliau tęsti skundo nagrinėjimą tuo pačiu klausimu nebuvo jokio pagrindo. Kita vertus, už skundo laiku išnagrinėjimą, o kartu ir I. Z. darbo organizavimą buvo atsakingas būtent pareiškėjas, tad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės bet kokiu atveju niekaip nepašalina jo atsakomybės. Pareiškėjo atsakomybei dėl skundo laiku neišnagrinėjimo iš esmės nedaro įtakos ir prokurorės I. V. bei kitų pareiškėjo nurodytų darbuotojų veiksmai. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir už netinkamą pareigų atlikimą dėl advokato skundo nagrinėjimo.
15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nenustatė jo kaltės. Teismas vertino, kad Išvadoje, Teikime ir Įsakyme yra aiškiai nurodyta bei pagrįsta pareiškėjo kaltės forma (neatsargumas). Taip pat minėtuose dokumentuose yra konkrečiai ir aiškiai pasisakyta ir dėl kitų pareiškėjo padarytų pažeidimų sudėties elementų. Teismas nurodė neturintis jokio pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu pareiškėjo padarytų pažeidimų išsamiu ir adekvačiu sudėties vertinimu.
16. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas V. P. savo veiksmais ir neveikimu, nurodytais Įsakymo (vertinant jį kartu su Išvada ir Teikimu) 1 ir 2 punktuose, pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 39¹ straipsnio 1 dalies, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5 ir 10 dalių, 219 straipsnio 3 ir 5 punktų, 234 straipsnio 2 dalies, 254 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio 1 dalies, 100 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 4 dalies, taip pat Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto 12 punkto ir Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą 17 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį (padaryti du pažeidimai), padarymo aplinkybes, priežastis, pareiškėjo kaltės formą (neatsargumas), pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes (jos nėra labai sunkios), kitas svarbias aplinkybes (charakteristiką, pareiškėjo požiūrį į padarytus pažeidimus), darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, jos naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas šioje byloje mažareikšmiškumo fakto taip pat nenustatė.
III.
18. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismas neatliko savo funkcijų, netyrė pareiškėjo argumentų ir jų neanalizavo, apsiribodamas formaliu sutikimu su atsakovo motyvais.
19.2. Teismas turėjo įvertinti visą laikotarpį, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01052-13 ir surašytas kaltinamasis aktas. Teismo dirbtinai išskirtas veiksmas (kaltinamojo akto surašymas) rodo, kad teismas neįsigilino į baudžiamojo proceso normų taikymo ypatumus ir todėl netinkamai argumentavo savo išvadas dėl pareiškėjo baudžiamojo proceso normų pažeidimų.
19.3. Nepagrįsti teismo argumentai dėl pareiškėjo darbo krūvio. Pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis į aukštesnįjį prokurorą dėl turimų darbų perskirstymo, kadangi šiuo klausimu buvo priimtas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. B. patvarkymas sudaryti visas sąlygas tyrimą atliekančiam pareigūnui bei vadovaujančiai prokurorei susikoncentruoti į šį tyrimą, neskiriant papildomų naujų tarnybinių užduočių ar pavedimų, tačiau šie Generalinės prokuratūros vadovybės nurodymai nebuvo vykdomi ir pareiškėjo darbo krūvis rašant kaltinamąjį aktą buvo ypatingai didelis.
Atsiliepimas
19.4. Atsakovo nurodyti jo padaryto tarnybinio nusižengimo padariniai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
19.5. Vertinant pažeidimą, susijusį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo 2021 m. balandžio 15 d. skundo nagrinėjimu, laikytina, kad pareiškėjas realiai yra nubaustas už tai, jog rašė skundus dėl teismų priimamų sprendimų, tačiau tokie pažeidimai pareiškėjui net nebuvo inkriminuoti, todėl darytina išvada, kad pažeidimų pripažinimas pagal savo turinį neatitinka Įsakyme nurodomų teisės normų.
19.6. Pagal teismo pateiktą aplinkybių, susijusių su pažeidimo dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo 2021 m. balandžio 15 d. skundo nagrinėjimu, vertinimą pareiškėjas turėjo organizuoti jo vadovaujamo skyriaus darbą savo kasmetinių atostogų metu. Be to, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su prokuroro padėjėjai I. Z. pavestų užduočių vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
19.7. Teismas nepagrįstai nevertino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo advokato L. K. skundas dėl pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 20 d. priimto nutarimo buvo atmestas. Toks teismo sprendimas patvirtina, kad nebuvo sukelti žalingi padariniai.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
21. Atsakovas atsiliepime nurodo:
21.1. Teismo sprendimo motyvuose yra panaudoti kai kurie atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai bei pritarta Išvadoje ir Teikime nurodytiems motyvams, tačiau iš teismo priimto sprendimo akivaizdu, kad teismas padarė savarankiškas išvadas dėl pareiškėjo pateikto skundo, teismo proceso metu išnagrinėjo visus šio skundo argumentus bei įvertino visumą dokumentų.
21.2. Teismas sprendime pagrįstai nesuteikė išskirtinės reikšmės visam ikiteisminio tyrimo procesui, kadangi šiuo atveju buvo vertinami pareiškėjo veiksmai dėl kaltinamojo akto surašymo aplinkybių ir būtent šie jo veiksmai buvo vertinami proceso dalyvių teisių suvaržymo kontekste, kuomet dėl prokuroro aplaidumo buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Šalies argumentai
21.3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas Generalinės prokuratūros nurodymas neskirti ikiteisminiam tyrimui Nr. 12-1-1052-13 vadovaujančiam prokurorui papildomų naujų tarnybinių užduočių ar pavedimų, buvo duotas vertinant konkrečiu laikotarpiu susiklosčiusią tyrimo situaciją ir jame buvo kalbama apie konkrečią prokurorę N. M.-P. Pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl turimo didelio darbo krūvio neišsakė ir į vadovybę dėl darbo krūvio paskirstymo nesikreipė.
21.4. Per ilgo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo skundo nagrinėjimo terminą lėmė ne objektyvios priežastys, o netinkamas ir pasyvus pareiškėjo elgesys.
21.5. Dėl pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės – buvo neužtikrinta proceso dalyvių teisė į greitą baudžiamąjį procesą, atsirado pagrindas suabejoti prokuroro kompetencija, objektyvumu ir kilo prielaidos nepasitikėti prokuratūra, kaip institucija. Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra pasikartojančios, šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas dėl jo veiksmų, nurodytų šios Nutarties 5.1 punkte, vertinimo kaip tarnybinių pažeidimų.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisę, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
24. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažinta, kad pareiškėjo surašytas kaltinamasis aktas turėjo daugetą tiek esminių, tiek neesminių baudžiamojo proceso trūkumų. Šiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas kaltinamąjį aktą surašė neatsakingai, aplaidžiai, neatidžiai, nekvalifikuotai, pažeisdamas BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. R. 2019 m. liepos 22 d. nutarimu buvo paskirtas sudarytos mišrios tyrimo grupės vadovu ir pagal nustatytą kompetenciją organizavo bei kontroliavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01052-13. Šis faktas yra pagrindas konstatuoti, kad, nepaisant didelio darbo krūvio bei kitų tyrime dalyvavusių atsakingų asmenų veiksmų pareiškėjui, kaip tyrimo grupės vadovui, pagal nustatytą kompetenciją organizavusiam bei kontroliavusiam ikiteisminį tyrimą, tenka atsakomybė už padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, o šios jo veikos pagrįstai įvertintos kaip tarnybinis pažeidimas.
26. Kalbant apie didelio darbo krūvio įtaką ikiteisminio tyrimo eigai, sutiktina, kad tai reikšminga aplinkybė, tačiau ji jokiu būdu nesuponuoja baudžiamojo proceso pažeidimų pateisinimo. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas į vadovybę būtų kreipęsis dėl darbo krūvio paskirstymo, todėl darbo planavimo požiūriu pareiškėjas, nesiimdamas jokių teisėtų veiksmų, kad užtikrintų jam pavestų funkcijų ikiteisminiame tyrime sklandų ir kokybišką vykdymą, prisiėmė neigiamų padarinių rizikas.
27. Nėra pagrindo pritarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad teismas turėjo įvertinti visą laikotarpį, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01052-13 ir surašytas kaltinamasis aktas, nes būtent kaltinamojo akto esminiai trūkumai lėmė, kad baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. I-31-791/2021, ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-010582) kaltinamojo akto trūkumams pašalinti teismo buvo perduota prokurorui.
28. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad nepagrįstai ilgą AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo skundo nagrinėjimą lėmė ne objektyvios priežastys, o netinkamas ir pasyvus paties pareiškėjo elgesys.
29. Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo skundas prokuratūroje buvo gautas 2021 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas, vadovaujantis BPK 214 straipsnio 4 dalimi, skundą privalėjo išnagrinėti per 20 dienų nuo jo gavimo, tačiau nutarimą atsisakyti nagrinėti advokato skundą jis priėmė 2021 m. gegužės 19 d., t. y. pasibaigus BPK 214 straipsnio 4 d. nustatytam terminui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs advokato skundą, 2021 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria prokuroras įpareigotas išnagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2021 m. liepos 7 d. neskundžiama nutartimi prokuroro (pareiškėjo) skundą paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. liepos 7 d. nutartimi palikus pareiškėjo (prokuroro) paduotą skundą nenagrinėtą, pareiškėjas privalėjo per BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą išnagrinėti advokato skundą ir patikrinti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00340-20 priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nors minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama, pareiškėjas dėl jos padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, kuris 2021 m. liepos 20 d. nutartimi skundo nepriėmė. Pareiškėjas atostogavo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ir nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2021 m. rugpjūčio 12 d. jam grįžus iš atostogų sprendimą dėl advokato skundo pareiškėjas priėmė tik 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas paneigti pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo faktą, todėl konstatuotina, kad yra įrodyta, jog pareiškėjas padarė šį tarnybinį pažeidimą (ABTĮ 56 str. 7 d.).
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų faktinių aplinkybių vertinimo, todėl jų nekartoja. Taip pat teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pareiškėjui parinktos tarnybinės nuobaudos įvertinimo kaip tinkamos ir proporcingos padarytiems pažeidimams bei teisinio veiksmų kvalifikavimo (šios Nutarties 16, 17 p.).
31. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.