Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 300 Eur bauda, pagal 130 str. 1 d. 1200 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda 1200 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2016-10-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 85P-74985154-16 už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 18 d. 15.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono tarp važiavusio ir sustojusio praleisti automobilio, ir jį kliudė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Žmonės nenukentėjo. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos, ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Taip jis pažeidė KET 5, 9, 14, 126, 219.1, 219.2, 219.3, 220 p. Tokie M. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

ATPK 272 str. 1 d. nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti procesinius dokumentus ir su bylos nagrinėjimu susijusią informaciją, pareikšti prašymus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, aišku, yra nurodytos ir kitos aplinkybės, kada galima nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Mano, kad jo atveju, kai yra neaiškios įvykio aplinkybės, padaryta ir neatlyginta žala, nėra įrodytas jo piktavališkumas nedalyvauti teismo procese, piktybinis teismo ignoravimas, teismas turėjo išnaudoti jam suteiktas galimybes atidėti teismo posėdį ir sukvietus būtinus proceso dalyvius, tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, ATPK 284 str. 1 d. reglamentuoja, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat būtina išaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar reikalinga išreikalauti papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai ir kt. esminiai dalykai, kurių visuma sudaro esminę reikšmę priimam sprendimui. Apelianto manymu, susipažinus su surinkta bylos medžiaga, su teismo priimtu nutarimu akivaizdu, kad nepakankamai išaiškintos įvykio aplinkybės. Nors 2016-10-17 teisės pažeidimo protokole nurodyta įvykio vieta, o pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta ir daugiau įvykio aplinkybių, tačiau iš pagrindinio dokumento – nutarimo nesimato visų įvykio aplinkybių, jos nedetalizuotos, neatskleistos. Iš nutarimo neaišku, į ką jis atsitrenkė, kokį automobilį kliudė, kam ir kokia žala padaryta, neišspręsta galimybė atlyginti žalą, taip pat neišaiškintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymi, kad byloje nesilaikyta įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo reikalavimų, taip padaryta esminių ATPK 248, 257, 284 str. pažeidimų. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę byloje suteikė policijos pareigūnų surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui, tarnybiniams pranešimams ir jų parodymams, o visas abejones vertino jo nenaudai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš nutarime išdėstytų argumentų, teismas žinojo, kad tą pačią dieną jis padarė dar vieną tokį pat teisės pažeidimą, tačiau nesiėmė priemonių visoms aplinkybėms išaiškinti, bandyti šiuos teisės pažeidimus galimai sujungti į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bei priimti teisingą ir protingą sprendimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas nutarime pažymėjo, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau neakcentavo, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, apelianto nuomone, nepagrįstai paskyrė didesnes nuobaudas negu minimalūs dydžiai, numatyti ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad M. K. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Apeliaciniu skundu M. K. neneigia, jog 2016-09-18 vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir nuvažiavo, tačiau nurodo, jog iš nutarimo turinio nesimato visų įvykio aplinkybių, jos nedetalizuotos, neatskleistos. Iš nutarimo neaišku, į ką jis atsitrenkė, kokį automobilį kliudė, kam ir kokia žala padaryta, neišspręsta galimybė atlyginti žalą, taip pat neišaiškintos kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn tiek pagal ATPK 127 str. 2 d., tiek pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti nustatytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, o žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais objektyviais duomenimis, nes žalos kilimas yra būtinasis šių administracinių teisės pažeidimų sudėties objektyviosios pusės požymis. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog nors teismas ir nurodė, kad dėl M. K. vairavimo, kuomet jis sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono tarp važiavusio ir sustojusio praleisti automobilio, ir jį kliudė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tačiau nenustatė, nei koks konkrečiai ir kam priklausantis antrasis automobilis buvo apgadintas, nei kokie apgadinimai buvo padaryti ir kokie duomenys patvirtina žalos padarymo faktą. Akivaizdu, jog apylinkės teismui detaliai neišanalizavus ir konkrečiai nenustačius M. K. vairavimo metu apgadinto turto (automobilio savininko, markės, valstybinių numerių) ir jo apgadinimo aplinkybių (kokio pobūdžio žala padaryta), t. y. tinkamai nenustačius būtinojo administracinių teisės pažeidimų sudėties objektyviosios pusės požymio, skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliantas neatvyko į teismo posėdį, nors jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, bei nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. ATPK 272 str. 1 d. inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio, apylinkės teismas, konstatavęs, kad M. K. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo pranešta tinkamai, į bylos nagrinėjimą jis neatvyko bei nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti sprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Vertinant šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą pažymėtina, jog iš 2016 m. spalio 17 d. M. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jam iš tiesų buvo žinoma, jog administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu Tauragės rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama 2016 m. spalio 31 d. 8.30 val., ką jis patvirtino ir savo parašu (b. l. 1-2). Tačiau iš apelianto paaiškinimo apeliaciniame skunde matyti, jog jis prieš bylos nagrinėjimą darbo reikalais išvyko į užsienį, kur įvykus nenumatytoms aplinkybėms (sugedus automobiliui), negalėjo numatytu laiku grįžti į Lietuvą ir atvykti į teismo posėdį, ar pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste įvertinus M. K. neatvykimo į teismo posėdį priežastis, daryti išvadą, kad M. K. vengė atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina, jog byloje neapklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K., tačiau ir liudytojai ar nukentėjusioji, ir teismo sprendimas priimtas remiantis išimtinai rašytine byloje esančia medžiaga, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas byloje įgauna dar didesnę reikšmę.

Be to, pirmos instancijos teismo nutarimu be kita ko nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ir tuo pažeidė KET 5 p. ir 14 p. reikalavimus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog KET 5 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o 14 p. inter alia numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, jog M. K. nubaustas tik už eismo įvykio sukėlimą (ATPK 127 str. 2 d.) ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.). Taigi apylinkės teismas, nutarimo nustatomojoje dalyje konstatavęs, kad M. K. vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ir savo veiksmais pažeidė KET 5 p. ir 14 p. reikalavimus, dėl šio pažeidimo plačiau nepasisakė ir nedetalizavo, kodėl dėl šio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika papildomai nekvalifikuota pagal atitinkamą ATPK straipsnį, ir kodėl pagal šį pažeidimą M. K. nuobauda neskiriama, nesprendė klausimo dėl ATPK 284 str. 2 d. nuostatų taikymo. ATPK 302 str. 2 d. numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Kadangi šiuo atveju byla apeliacine tvarka nagrinėjama vien pagal pažeidėjo skundą, apygardos teismas dėl pažeidėjo veikos kvalifikacijos plačiau nepasisako. Vis dėl to akivaizdu, kad tokiu būdu, priimdamas prieštaringą nutarimą (nustatydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeistus KET taisyklių punktus, kurie neatitinka jam inkriminuotų ATPK pažeidimų), pirmos instancijos teismas pažeidė pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, bei nurodyti ATPK straipsnį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 286 str. 2 d.). Toks procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad 2016-09-18 M. K. sukėlė du eismo įvykius (15.31 val. ir 18.22 val.), po kurių iš įvykio vietos pasišalino, dėl ko jam 2016-10-17 buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (Nr. 85P-74985154-16 ir 85P-74987338-16). Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimais dėl šių veiksmų jis buvo nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. ATPK 33 str. 1 d. nustato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Iš ATPK 33 str. 2 d. įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, kad esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, jog tas pats asmuo padaro kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui), ir yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (LVAT nutartis Nr. N62-2406/2011, LAT nutartis 2AT-61-511/2016). Kaip jau minėta, dvi M. K. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo tas pats organas – Tauragės rajono apylinkės teismas, o padaryti administraciniai teisės pažeidimai sudaro realiąją sutaptį, nes pažeidimų padarymo metu jis nebuvo nubaustas nė už vieną iš jų. Nors M. K. administracinio teisės pažeidimo bylas apylinkės teismas išnagrinėjo ne tą pačią dieną (2016-11-02 ir 2016-11-07), tačiau kaip matyti iš šiose bylose esančių lydraščių, šios bylos nutarimo priėmimui apylinkės teismui perduotos atitinkamai 2016-10-18 ir 2016-10-24, taigi buvo objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismui buvo žinoma apie M. K. tą pačią diena galimai padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus. Remiantis išvardytu, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis ATPK 33 str. 2 d. nustatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir išnagrinėti abi bylas dėl M. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų jas sujungęs, ir už visus administracinius teisės pažeidimus paskirti subendrintą administracinę nuobaudą, tačiau to nepadarė.

Tuo būdu apylinkės teismas, nutarimo nustatomojoje dalyje konstatuodamas inkriminuotų ATPK straipsnių neatitinkančias pažeidimo padarymo aplinkybes (vairavo neturėdamas teisės vairuoti) ir nurodydamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeistus KET taisyklių punktus, nenustatydamas pilnos administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustatytas žalos padarymo faktas), bei apsiribodamas tik byloje esančios lakoniškos rašytinės medžiagos išvardinimu ir betarpiškai neapklausęs nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei liudytojų, taip pažeisdamas žodiškumo ir betarpiškumo principų reikalavimus, nepagrįstai užkirsdamas kelią traukiamam atsakomybėn asmeniui palankių ATPK 33 str. 2 d. nuostatų taikymui, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 str. reikalavimus, ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.