- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-1096-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06747-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas N. G. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-09-03, apie 21.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į namo sieną, dėl ko buvo sugadinta namo siena ir vairuojamas automobilis. Įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219.1, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
2015 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo N. G. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. skyrė 28 Eur baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. skyrė 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskyrė galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
N. G. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad užstrigus akseleratoriaus pedalui ir siekiant išvengti žalos padarymo kito automobilio savininkui, atsitrenkė į gyvenamojo namo sieną. Pareiškėjas nurodo, kad pamatęs savo apgadintą automobilį išsigando, susijaudino ir nustūmė savo automobilį į transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Nurodo, kad namo sienoje likusius įbrėžimus ketino pašalinti. N. G. pažymi, kad automobilio savininkas dėl apgadinto automobilio pretenzijų neturi, o turtinė žala atsiradusi dėl namo apgadinimo yra nedidelė. Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas turtinės žalos dydis, pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą. N. G. teigimu, nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį ir mastą, todėl, pareiškėjo teigimu, pagal ATPK 127 str. 2 d. jis nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl priežasties nepriklausančios nuo jo valios. Teigia, kad automobilio sugadinimo žalą padarė sau, į namo sieną atsitrenkė netyčia, siekdamas išvengti atsitrenkimo į kito asmens automobilį. Pareiškėjo teigimu, teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jo tariamai padarytus KET pažeidimus. N. G. skunde pažymi, jog po įvykio buvo įsitikinęs, kad dėl aukščiau paminėto įvykio nebuvo reikalo pildyti deklaraciją arba kviesti policiją. Teigia, kad kitą dieną ketino išsiaiškinti, kokiu būdu galima ištaisyti jo padarytus įbrėžimus namo sienoje. Skunde pažymima, jog N. G. aiškinimas, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos tyčia yra nuoseklus ir nepaneigtas kitais bylos duomenimis, todėl, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 130 str. 1 d.
Skunde pareiškėjas taip pat reiškia alternatyvų prašymą, ir nurodo, kad jei teismas laikys, kad jo kaltė yra įrodyta, tuomet N. G. prašo skiriant nuobaudą taikyti jam 30¹ str. 1 d. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Skunde nurodo, kad yra bedarbis, negauna pašalpos, ieško darbo, netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalės įsidarbinti vairuotoju. Teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes šeimoje yra nepilnametis vaikas, žmona yra vaiko auginimo atostogose, taip pat teigia, kad išlaiko nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
N. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Dėl atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas N. G., daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog N. G. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos pagrįstai nustatė jog N. G. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.), nepasirinko saugasu greičiau (KET 127 p.), nepasiliko eismo įvykio vietoje (KET 219.1 p.), įvykio vietoje neesant nukentėjusiojo, apie tai nepranešė policijai (KET 222 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apelianto kaltę grindė surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis ir kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie aptarti įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą.
N. G. skunde teigia, kad automobilio savininkas dėl apgadinto automobilio pretenzijų neturi, o turtinė žala atsiradusi dėl namo apgadinimo yra nedidelė. Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas turtinės žalos dydis, pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą. Teismas nesutinka su apeliantu, nes tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas turtinės žalos dydis, šio protokolo nedaro neteisėtu ir nesuvaržė pareiškėjo teisių į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog buvo padaryta žala matyti ne tik iš I. K. paaiškinimo (b. l. 6), pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos (b. l. 3, 4), bet ir iš foto nuotraukų (b. l. 15-16).
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. G. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar šioje dalyje naikinti ginčijamą nutartį.
Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kurių 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Iš esmės N. G. ginčydamas pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., teigia, kad pažeidimas padarytas nepriklausomai nuo jo valios ir neesant jo tyčios.
Įvertinus žemesnės instancijos teismo išvadas dėl padaryto pažeidimo kaltės nustatymo, pažymėtina, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, byloje esančius įrodymus, išsamiai ir objektyviai ištyrė subjektyviuosius veikos požymius (tyčią).
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. G. suvokė buvus eismo įvykį, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino. Nors ir nurodo, jog jo veiksmuose tyčios nebuvo, nes automobilio nesuvaldė dėl sugedusio akseleratoriaus, tačiau paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į sieną. Negalvojo, kad situacija yra reikšminga, todėl policijos nekvietė (b. l. 5). Kaip matyti, pareiškėjas paaiškinime neužsiminė apie jokius automobilio gedimus. Aukštesniosios instancijos teismas vertina, jog apylinkės teismas pagrįstai N. G. pripažino padarius ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad apeliantas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, N. G. apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra atmetamas.
Dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ str.
Apeliantas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas padarys išvadą, jog N. G. kaltė dėl pažeidimų yra įrodyta, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl ATPK 30¹ str. nuostatos negali būti taikomos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad N. G. yra bedarbis, negauna pašalpos, ieško darbo, netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalės įsidarbinti vairuotoju. Teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes šeimoje yra nepilnametis vaikas, žmona yra vaiko auginimo atostogose, taip pat teigia, kad išlaiko nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad darydamas pažeidimą, N. G. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šių apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ str. numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus N. G. paskyrė nuobaudas minėtų pažeidimų sankcijos ribose, kurios šiuo atveju yra teisingos. Paskirtoji subendrinta nuobauda – administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, laikytina proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, o N. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.