- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2KT-17-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
susipažinęs su L. Š. pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų bei Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-167-998/2022 pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės L. Š. priešieškinį ieškovui Z. B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja L. Š. pateikė pareiškimą nušalinti teisėją Dianą Bučienę nuo civilinės bylos Nr. e2-167-998/2022 nagrinėjimo, nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo teisėjus ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, 2022 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino L. Š. pareiškimo dėl teisėjos D. Bučienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-167-998/2022 nagrinėjimo, o klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo ir teisėjų nušalinimo perdavė spręsti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėja išreiškė abejonę visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nušalinimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimą perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šalies argumentai
3. Pareiškime dėl teisėjų nušalinimo L. Š. nurodo, kad savo pažeistų teisių civilinėje byloje Nr. e2-167-998/2022 negali apginti, nes teismui reiškiami prašymai atmetami, pareiškėjai nėra pateikiami įrodymai, atmestas prašymas dėl išvažiuojamojo posėdžio organizavimo. Pareiškėja teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-167-998/2022 ieškovo procesinę padėtį užimantis Z. B. T. minėjo atsakovei L. Š., jog už suteiktas statybos paslaugas neatsiskaitys, nes jam to daryti neleidžia advokatas I. B., šis advokatas dirba (duomenys neskelbtini), netoli Klaipėdos apylinkės teismo. Be to, ieškovas atsakovei minėjo, kad pažįsta visus Klaipėdos miesto teisėjus, o iš atsakovės bus priteistos ne tik bylinėjimosi išlaidos, tačiau ir pinigai dėl neatliktų namo fasado tvarkymo darbų, nors, L. Š. teigimu, paslaugų teikimo sutartyje tokie darbai nebuvo įrašyti. L. Š. pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo negalės apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškovo Z. B. T. advokatas I. B. turi ryšių su Klaipėdos apygardos teismo pirmininku M. Dobrovolskiu, su kuriuo anksčiau kartu dirbo Klaipėdos apylinkės prokuratūroje.
Pareiškimas netenkinamas.
4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
7. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
8. Tam, kad būtų nušalinti visi teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia abejones dėl visų Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Teiginius dėl galimo neobjektyvaus civilinės bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme pareiškėja grindžia aplinkybėmis, kad savo teisių ji negali apginti, nes byloje reiškiami prašymai yra atmetami, pareiškėjai byloje nėra pateikiami įrodymai, o bylą nagrinėjanti teisėja D. Bučienė yra suinteresuota civilinės bylos baigtimi. Teismas pažymi, kad pareiškėja aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą abejoti visų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, nenurodė, neįvardino jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą dėl šio teismo teisėjų suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų šališkumo iš esmės yra siejamos su civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos procesiniais veiksmais nagrinėjant bylą, tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad civilinė byla objektyviai Klaipėdos apylinkės teisme negali būti nagrinėjama, o visi šio teismo teisėjai turėtų būti nušalinti. Pažymėtina, kad pareiškėja, abejodama civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, turi teisę teikti pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo bendra CPK nustatyta tvarka ir tokį pareiškimą civilinėje byloje jau buvo pateikusi.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo byloje nagrinėjamais klausimais taip pat nėra objektyviai pagrįstos. Pareiškėjos nurodomi teiginiai dėl ieškovo Z. B. T. atstovo advokato I. B. ryšių su Klaipėdos apygardos teismo pirmininku nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, toks ryšys grindžiamas tik prielaidomis. Vien aplinkybė, kad šie asmenys praeityje kartu dirbo, nesudaro pagrindo daryti išvadą nei dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko, nei dėl visų šio teismo teisėjų objektyvaus nešališkumo, nes vien praeityje buvęs darbinis santykis neparodo asmenų suinteresuotumo byloje nagrinėjamais klausimais. Be to, iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad I. B. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje dirbo iki 2013 m., taigi ir nuo tokio pareiškėjos nurodomo ryšio yra praėjęs ilgas laikotarpis.
11. Pareiškėjos nurodoma ieškovo atstovo advokato I. B. darbovietės vieta taip pat niekaip nelemia, kad Klaipėdos apygardos teismo ar Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai dėl šios priežasties būtų suinteresuoti ieškovui palankių procesinių sprendimų byloje priėmimu, pareiškėja nedetalizavo, kaip tokia aplinkybė galėtų lemti teisėjų šališkumą sprendžiamais klausimais. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ieškovas (jo atstovas) pažįsta Klaipėdos miesto teisėjus, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, savaime nepagrindžianti nei Klaipėdos apygardos teismo, nei Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų ir ieškovo ar jo atstovo ryšių, kurie sudarytų prielaidą abejoti šių teismų teisėjų nešališkumu.
12. Taigi pareiškėja teismui nenurodė tokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad Klaipėdos apylinkės teismo ar Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais, turi asmeninį išankstinį nusistatymą ar vertina civilinėje byloje sprendžiamus klausimus tendencingai. Vien pareiškėjos išreikšta abejonė šiuo atveju nėra lemiama ir nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos išreikšta abejonė dėl visų Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįsta, prašymas dėl teisėjų nušalinimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos L. Š. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų bei Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinti.