Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-194-864/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2-194-864/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16363-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
BUAB „Bimavita“
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-194-864/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16363-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 73.1, 73.2.6.1; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,sekretoriaujant Laurai Dolerytei, Monikai Sakalauskaitei

dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriaus UAB „Algsta“ direktoriui Algirdui Stankaičiui,

atsakovės atstovei Ievai Gaveikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Bimavita“ (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – atsakovas) dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 72360,00 Lt draudimo išmokos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia 2009-03-20 šalių sudaryta transporto priemonės VW Multivan Comfortline 2.5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) kasko draudimo sutartimi Nr. PZU1069038 bei tos pačios dienos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. AYAS 01 7186288. Nurodo, kad 2010-03-12 automobilis buvo pavogtas. Apie įvykį informuotas atsakovas. Užvesta žalos atlyginimo byla. 2011-11-16 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi transporto priemonė buvo naudojama nuomai, nors kasko draudimo sutartimi Nr. PZU1069038 šalys buvo susitarusios, kad draudimo įmoka paskaičiuota su sąlyga, kad automobilis nebus naudojamas taksi, maršrutiniam taksi, nuomai, inkasavimui, operatyviniam naudojimui, mokymui vairuoti ir t.t. Ieškovas nurodo, kad atsakovo darbuotojai D. Š. buvo žinoma, kad ieškovas nuo pat įmonės įsteigimo verčiasi transporto priemonių nuoma. Būtent ši darbuotoja pasiūlė ieškovui keisti draudiką iš AB „Lietuvos draudimas“ į atsakovą. Ieškovas mano, kad atsakovas pats netinkamai vykdė savo pareigas, neinformavo ieškovo apie ribojimus, todėl automobilio vagystė pripažintina draudiminiu įvykiu ir priteistina draudimo išmoka (b.l. 2-5).

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Teismo paršo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi sutartyje naudos gavėju nurodytas automobilio savininkas UAB „Swedbank lizingas“. Nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad ieškovui nebuvo išaiškinta sutarties sąlyga, ribojanti naudoti automobilį nuomai, kadangi minėta sutarties sąlyga yra aiški, nedviprasmiška, suformuluota tinkamai, nereikalaujanti papildomo aiškinimo, o ieškovui buvo pateikti keli sutarties variantai ir draudėjas pats apsisprendė, kokios apimties draudimo sutartį sudaryti. Ieškovo vadovas savo parašu patvirtino, kad suderino Sutartį ir sutinka su draudimo sutarties sąlygomis, susipažino su draudimo rūšies taisyklėmis bei jam įteikta jų kopija. Be to, sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu, verslininku, turinčiu kvalifikuotą teisinį personalą, todėl negali būti laikomas silpnesniąja sutarties šalimi. Atsakovas taip nurodo, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio, kadangi apsiribojo tik jos nurodymu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2009-03-20, 16.00 val. iki 2010-03-20, 00.00 val. Iš į bylą ieškovo pateiktos su AB „Lietuvos drausimas“ sudarytos Transporto priemonių drausimo sutarties Nr. 94881951 matyti, kad jos galiojimo laikotarpis nuo 2008-03-20, 00.00 val. iki 2010-03-19, 24.00 val., t.y. tai patvirtina, kad iš dalies sutampa šių abiejų draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiai. Ieškovas daro prielaidą, kad AB „Lietuvos draudimas“ privalėjo/atlygino ieškovo nuostolius. Prašo ieškinį atmesti (b.l. 57-62).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovui iškelta bankroto byla. Automobilis priklauso lizingo bendrovei, o lizingo bendrovė 105000,00 Lt sumai pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, todėl reikalavimo teisė perėjo ieškovui. Ieškovas yra silpnesnė sutarties šalis, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas Transporto priemonių draudimo liudijimas. Sutartyje buvo nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Transporto priemonei nesant nuomai ir su ta sąlyga buvo paskaičiuota draudimo įmoka. Draudimo sutartis buvo pasirašyta ne tik liudijimo pagrindu, bet ir taisyklių pagrindu. Sutartis buvo įteikta ieškovo atstovui, tuometiniam direktoriui. Ieškovui buvo paaiškintos visos sąlygos numatytos draudimo taisyklėse, tame tarpe ir sąlyga, kad esant transporto nuomai draudimas negalioja. Iš draudimo bendrovės sutarties ir darbuotojos D. Š. rašytinio paaiškinimo matyti, kad visos sutarties sąlygos buvo išaiškintos. Ieškovui buvo pateikti keli variantai: sutartis su nuoma ir be nuomos bei paaiškinta, kad nesant nuomos, draudimo įmoka mažėja, o esant nuomai ji tampa didesnė. Kadangi draudimas neapima nuomos, jis buvo pigesnis. Iš ieškovo pateiktos draudimo sutarties sudarytos su UAB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad draudimo įmoka buvo brangesnė, radus pigesnį variantą, ieškovas sutartį nutraukė ir sudarė kitą sutartį, bet ne su tokia plačia apsauga. Transporto priemonė buvo pavogta, kai ji buvo išnuomota, o tai nėra draudiminis įvykis. Ieškovas yra juridinis asmuo, draudžiantis eilę transporto priemonių, todėl kalbėti apie silpnesnę šalį nėra pagrindo. Be to, ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi automobilio savininkas yra UAB „Swedbank lizingas“, todėl jis negali gauti draudimo išmokos, nes tai pagrįstų ir nepagrįstą praturtėjimą. Ieškinyje nėra jokių įrodymų, kaip apskaičiuojami nuostoliai, tam reikalingas įvertinimas. Kadangi įvykis yra nedraudiminis, draudikui nekyla pareiga skaičiuoti nuostolių. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Bimavita“ ir atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 pagrindu 2009-03-20 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO) ir tuo pagrindu išdavė draudimo liudijimą Nr. PZULT1069038, kurio pagrindu ieškovas apdraudė UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtą – transporto priemonę VW Mutltivan Comfortline 2.5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr. WV2ZZZ7HZ8H123759, UAB „Swedbank lizingas“ naudai, pagal kurį atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ (draudikas) įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą nuo autoavarijos, gamtinės jėgos, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, vagystės, o ieškovas UAB „Bimavita“ (draudėjas) įsipareigojo sumokėti 2815,00 Lt draudimo įmoką (b.l. 7). Draudimo laikotarpis nuo 2009-03-20, 16.00 val. iki 2010-03-20, 00.00 val., transporto priemonės draudimo suma - 80400,00 Lt, draudimo įmoka paskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama taksi, maršrutiniam taksi, nuomai, inkasavimui, operatyviniam naudojimui, mokymui vairuoti , dujų, skysto kuro, sprogstamųjų medžiagų pervežimui (b.l.7). Nustatyta, kad ieškovas UAB „Bimavita“ su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ 2009-03-20 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01/Nr. 017186288, kuria apdraudė transporto priemonę VW Mutltivan Comfortline 2.5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr. WV2ZZZ7HZ8H123759 (b.l. 8). Nustatyta, kad ieškovas UAB „Bimavita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 pagrindu 2008-03-20 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO) ir tuo pagrindu išdavė draudimo liudijimą Nr. serija LD Nr. 3883110/TIA Nr. 94881951, kurio pagrindu ieškovas apdraudė UAB „Hansa lizingas“ priklausantį turtą – transporto priemonę VW Mutltivan Comfortline 2.5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr. WV2ZZZ7HZ8H123759 (b.l. 13). Draudimo laikotarpis nuo 2008-03-20, 00.00 val. iki 2010-03-19, 24.00 val., transporto priemonės draudimo suma - 126500,00 Lt, draudimo įmoka - 14552,00 Lt (b.l.13). Draudimo liudijimo DS00-DL3/3 LD 3883110 nutraukimo aktu Transporto priemonių draudimo sutartis sudaryta tarp ieškovo UAB „Bimavita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2009-03-31 buvo nutraukta (b. l. 114). Ieškovas 2010-03-17 informavo atsakovą, kad 2010-03-13 Kijeve, Ukrainoje, transporto priemonė VW Mutltivan Comfortline 2.5 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogta (b.l. 10). Atsakovas pradėjo žalos administravimo bylą Nr. 2010/075587 (b.l. 10). Atsakovas 2011-11-16 raštu Nr. SO4-118606 įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi drausta transporto priemonė buvo naudojama nuomai (b.l. 10).

Dėl draudimo apsaugos apimties ir galiojimo

Byloje kilo ginčas dėl to, ar draudikas, apdraudęs lizingo bendrovei priklausantį automobilį, privalo išmokėti draudimo išmoką, kai šis automobilis yra pavagiamas iš draudėjo, kuris verčiasi automobilių nuomos verslu, o transporto priemonę pavagiama iš jo išsinuomavusio kliento. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad draudimo sutartis buvo sudaryta standartinių draudimo taisyklių pagrindu prisijungimo būdu, tačiau kartu atsižvelgiant į jo poreikį drausti automobilį, skirtą nuomoti, t. y. sudarydamas šią sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad draudžia automobilį nuo vagystės, tačiau atsakovo darbuotoja D. Š. neišaiškino ir tinkamai nesupažindino jo su draudimo taisyklėmis.

Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kurią įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Teismas, spręsdama kilusį ginčą, pastebi, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat ir tie, kurie tokiais nėra laikomi. Draudėjas taip pat gali susitarti ir dėl kitokios nei numatyta draudimo taisyklėse apsaugos apimties ir šias sąlygas individualizuoti draudimo polise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).

Kaip matyti iš 2009-03-20 draudimo liudijimo (poliso) jame nustatyti atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, t. y. draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis: autoavarija, gamtinės jėgos, nelaimingi įvykiai, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, vagystė, kai yra taikoma draudimo apsauga. Šiame draudimo liudijime (polise) taip pat nustatyta, kad draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama <...> nuomai. Taigi, iš šių sąlygų matyti, kad draudikas draudžia transporto priemonė vagystės atveju, išskyrus atvejį, kai transporto priemonė nebus naudojama <...> nuomai. Ginčo dėl to, kad transporto priemonė buvo naudojama nuomai byloje nekilo. Atsakovas, remiantis Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pranešimu nustatė, kad nuomos sutarties pagrindu transporto priemonė buvo išnuomota L. K. (b.l.10). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė buvo pavogta iš nuomininko, kuris ją valdė nuomos sutarties pagrindu, todėl teismas daro išvada, kad šis atvejis atitinka draudimo sąlygų išimtį, kuomet draudimo apsauga nėra suteikiama.

Teismas pabrėžia, kad taip pat svarbu atsižvelgti į dar vieną bendrą prievolių vykdymo principą – šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Ypač svarbu užtikrinti šio principo tinkamą realizavimą draudimo sutartyse. Draudimo sutartis, palyginus su kitomis sutartimis, yra specifinė: ji yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai; be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šios draudimo sutarties ypatybės reikalauja, kad draudimo sutarties šalys bendradarbiautų ypač glaudžiai (CK 6.38 str.).

Pažymėtina, kad iš teismui pateikto draudimo liudijimo (poliso) matyti, kad ieškovui buvo pateikta informacija apie jo įsigytą draudimą. Draudimo liudijime (polise) yra aiškiai nurodyta, draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama <...> nuomai (b.l. 7). Taip pat draudimo liudijime (polise) yra nurodyta, jog draudėjui sumokėjus draudimo įmokos, bus laikoma, kad jis suderino ir sutinka su draudimo sutarties sąlygomis bei susipažino su draudimo rūšies taisyklėmis. Vadinasi, draudėjui įmokėjus pirmą draudimo įmoką, jis patvirtino, kad jam draudimo sąlygos yra žinomos ir jis su jomis sutinka, todėl, šiuo atveju, draudiko (atsakovo) elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Byloje esančio D. Š. paaiškinimo duomenimis, draudimo sutarties sąlygos ieškovui (draudėjui) buvo išaiškintos, ieškovui buvo pateikti keli draudimo sutarties variantai su nuomos rizika ir be jos bei išaiškintos pasekmės dėl draudimo be nuomos rizikos, tačiau ieškovas (draudėjas) pasirinko draudimą be nuomos rizikos (b.l. 71).

Kaip jau buvo minėta, draudimo apsauga nėra absoliuti, todėl draudimo sutartyje šalys apibrėžia draudiko prisiimtos rizikos ribas. Kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas atsako sąlygose numatytose ribose. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad draudėjas (ieškovas) yra juridinis asmuo ir todėl jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Dėl išdėstytų aplinkybių ir draudimo polisuose esant teiginiui ,,draudėjas suderino Sutartį ir sutinka su draudimo sutarties sąlygomis, susipažino su draudimo rūšies taisyklėmis bei jam įteikta jų kopija ” ir esant draudėjo (ieškovo) parašui, nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad jis nebuvo supažindintas su draudimo sąlygomis. Tai, kad nagrinėjamu atveju draudėjas verčiasi automobilių nuomos verslu, tačiau sutartį sudarė pagal standartines draudimo sąlygas, reiškia, kad šalys nesusitarė dėl papildomos draudimo sąlygos bei neišplėtė draudimo apsaugos ribų. Juridinis asmuo (verslininkas), užsiimdamas komercine veikla, dažniau nei vartotojas sudaro sandorius, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinęs su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei vartotojui. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad byloje esančioje tarp ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo sutartyje (KASKO) ir jos pagrindu sudaryto draudimo liudijime ieškovo ginčo transporto priemonės draudimo įmoka už dviejų metų draudimo laikotarpį sudarė 14552,00 Lt (b.l.13), tuo tarpu su atsakovu sudarytoje draudimo sutartyje už vienerių metų draudimo laikotarpį draudimo įmoka buvo numatyta 2815,00 Lt (b.l. 7). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ženkliai mažesnė įmoka reiškė mažesnės draudimo apsaugos apimties suteikimą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai, automobilį ieškovas prarado išnuomojęs jį kitam asmeniui, o draudimo sutartyje neaptarus atvejo, kuomet turtas naudojamas nuomai, nėra pagrindo tokį atvejį laikyti draudiminiu įvykiu. Kadangi aptariamas automobilio praradimas nepripažįstamas draudžiamuoju įvykiu šalių pasirašytos draudimo sutarties prasme, draudikui nekilo pareigos mokėti dėl šio įvykio draudimo išmokos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo teisės subjekto

Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2009-03-20 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO) ir tuo pagrindu buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. PZULT1069038, kurio pagrindu ieškovas apdraudė UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį transporto priemonę UAB „Swedbank lizingas“ naudai (b.l. 7). Byloje esantis registracijos liudijimas B878408 patvirtina, kad transporto priemonės savininkas yra UAB „Hansa lizingas“ (b.l. 11). Draudimo taisyklių Nr. 049 1.22 p. numato, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, arba kitas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (b.l. 63). Draudimo liudijime (polise) yra numatyta, kad naudos gavėjas yra UAB „Swedbank lizingas“ (b.l. 7). Teismas pažymi, kad draudiminio įvykio atveju reikalavimo dėl draudimo išmokos atlyginimo teisę turi tik nuosavybės teises į turtą turintys subjektai. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas UAB „Swedbank lizingas“ būtų atsisakęs savo, kaip naudos gavėjo, teisės į draudimo išmoką UAB „Bimavita“ naudai. Ieškovas nėra transporto priemonės savininkas, todėl neturi teisės gauti draudimo išmoką (Draudimo taisyklių 1.22 p.). Kadangi ieškovas nėra daikto (transporto priemonės) savininkas, tai ir žalos padarymu atveju jo teisės negalėjo būti pažeistos. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi siūlė ieškovui apsvarstyti ieškovo pakeitimo klausimą į UAB „Swedbank lizingas“ (b.l. 81-82), tačiau ieškovas nesutiko ieškovą keisti kitu asmeniu (CPK 45 str. 3 d.). UAB „Swedbank lizingas“ informuotas apie bylą (b.l. 83, 84, 102), tačiau savo valios byloje neišreiškė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas nebūdamas šios transporto priemonės savininku ir nuostolį dėl jo praradimo patyrusiu asmeniu, neturi reikalavimo teisės. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad ieškovas neturi ir teisės reikalauti padarytos žalos atlyginimo ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesi.

Vadovaujantis CPK 88 str. iš ieškovo priteistinos teismo patirtos 26,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Bimavita“, į.k. 133639387, buveinė – Tilžės g. 171-74, Šiauliuose, Valstybės naudai 26,18 Lt (dvidešimt šešis Lt, 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė