Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Z. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-2941-1042/2022 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys S. B., R. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką E. Z. iš vaiko tėvų S. B. ir R. Z.. Nurodė, kad 2021-12-29 gautas (duomenys neskelbtini) AVPK Kriminalinės policijos ONTV pranešimas, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sulaikytas R. Z. ir sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo jam skyrimo. 2021-12-30 į Skyrių atvykusi R. Z. sesuo R. B. nurodė, kad turi visas sąlygas globoti E. Z., tarp jų yra glaudus ryšys, o vaiko motina vaiką paliko ir šiuo metu gyvena Olandijoje. Pažymėjo, kad vaikas E. Z. dėl sveikatos problemų (vaikas nekalba) savo nuomonės išsakyti negalėjo, sutiko vykti su teta. 2021-01-01 vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, motinai neturint galimybės pasirūpinti dukterimi, motinai sutikus dėl vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nustatant vaiko laikinosios priežiūros vietą R. B. šeimoje. Nustačius aplinkybes, kad S. B. ranka trenkė dukteriai per plaštakos viršutinę dalį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2022-02-14 vaiko laikinoji priežiūra buvo nutraukta bei vaikas laikinai apgyvendintas R. B. šeimoje. 2022-02-15 Skyrius gavo atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą kreiptis į teismą dėl leidimo E. Z. paimti iš šeimos išdavimo. Su motyvuotu siūlymu S. B. buvo supažindinta 2022-02-15.

2. Suinteresuotas asmuo S. B. prašė tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą. Pažymėjo, kad vaiko motina dėl bendravimo ir įgūdžių stokos negali tinkamai pasirūpinti dukterimi. Be to, 2022-01-31 prieš dukterį panaudojo smurtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą (tėvo), teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)nepagrįstumo

10. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

11. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą procesinį sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas neįvertino, jog 2022-03-02 teismo nutartimi apeliantui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę – intensyvią priežiūrą. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė, kad apeliantas tinkamai nesirūpina vaiku, ar, kad būtent su tėvu yra iškilęs pavojus vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 10 punkte nurodytus išaiškinimus, į tai, kad apeliantas nenurodo jokių motyvų ir argumentų, kokius materialinės ir (ar) procesinės teisės taikymo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia viena aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, t. y. ginčija skundžiamos nutarties pagrįstumą, todėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertins šios nutarties 10 punkte nurodytu aspektu, t. y. ar teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Skyrius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Skyrius ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

16. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

17. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vadinasi, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą galimas ne tik tada, kai vaiko tėvai negali rūpintis juo dėl objektyvių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ir dėl kaltų tėvų veiksmų, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

19. Apeliantas nurodo, kad jo skundžiama nutartis buvo priimta dviejų mėnesių senumo (duomenys neskelbtini) AVPK pateiktais duomenimis ir advokato, netinkamai atstovavusio apelianto interesus, pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022-03-02 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė pakeista į švelnesnę – intensyvią priežiūrą, todėl akivaizdu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo aišku, kad apeliantas bus paleistas iš suėmimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

20. Visų pirma, R. Z. 2021-12-22 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas (duomenys neskelbtini) mėnesiams, t. y. iki (duomenys neskelbtini). R. Z. turėjo būti laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. 2022-02-28 apeliantas buvo suimtas, o kardomoji priemone pakeista tik (duomenys neskelbtini). Antra, 2022-02-23 apeliantas teismui pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, rašytinę nuomonę, kuri buvo pasirašyta, nurodyta, kad apeliantas sutinka, jog E. Z. būtų laikinai paimta iš jo ir laikinai globojama R. B.. Trečia, kad E. Z. laikinoji globa (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta nuo 2022-03-01, apeliantui dar būnant suimtam. Ketvirta, suinteresuotas asmuo R. Z. 2022-03-14 kreipėsi į skyrių su prašymu grąžinti jam dukterį E. Z.. 2022-03-16 priimtas kolegialus sprendimas grąžinti vaiką tėvui ir 2022-03-16 skyrius išsiuntė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą panaikinti laikinąją globą E. Z.. Taigi, šiuo metu yra išspręstas vaiko grąžinimo apeliantui klausimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju egzistavo įstatyminis pagrindas paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų. Ginčo atveju, teismas, tenkindamas prašymą ir leisdamas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą – tėvo, įvertino konkrečią situaciją ir pateiktus duomenis, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus ir jo interesų nepažeidė. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.